Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.
Neuždirbtų pinigų masė didina vartojimą, infliaciją ir nekilnojamojo turto plėtrą. Gyvenamųjų namų statyba 2018 metais viršys 2008 metų lygį. Pasiūla padidės, paklausa sumažės. 2018 metų pabaigoje kainos pradės mažėti, o 2019 metais pradės mažėti ir gyvenamųjų namų statybos apimtys.
Statybos sektoriuje prasidės bedarbystė, o apie 2020 metus ji apims ir kitas veiklos rūšis. Nes kiekviena statybos sektoriuje prarasta darbo vieta sąlygos 5 darbo vietų praradimą aptarnaujančiame sektoriuje.
2019 metais pradės mažėti pinigų srautai iš bankų ir emigrantų, kurie buvo skirti butų pirkimui. Esant bedarbystei, emigrantai įsigytus butus parduos ir kursis ten, kur dirba.
Pasklidus informacijai, kad ES parama mažėja, o mokėjimai į ES biudžetą didėja, žmonės ims taupyti, t. y. sumažės vartojimas. Atsiras biudžeto deficitas. Mažės BVP ir tuo pačiu – valstybės skolinimosi limitas.
Teigiamas aspektas – didėjantys indėliai bankuose. Tačiau šiuos finansus firmos naudos savo veiklai pratęsti arba jos perkėlimui į užsienį, o gyventojai – emigracijai.
Šis procesas ypač suaktyvės po 2020 metų. Nesiimant neatidėliotinų priemonių, Lietuvos laukia gili ir ilgalaikė krizė.
Norint sušvelninti artėjančią krizę, būtina galiausiai atsisakyti likusio socialistinio planavimo ir pasitelkti privačią iniciatyvą bei finansus visose ūkinės veiklos srityse.
Būtina atsisakyti visų ūkinės veiklos suvaržymų, naikinti biurokratiją ir valdišką kontrolę, paliekant pastarąją paslaugų gavėjui.
Būtina leisti privačia iniciatyva ir finansais tiesti kelius, geležinkelius, statyti tiltus, kasti tunelius, kurti metro sistemas.
Be biurokratinių suvaržymų leisti mokyti, gydyti ir teikti kitas socialines paslaugas.
Sudaryti sąlygas konkurencijai tarp valdiškos ir privačios veiklos.
Krizės akivaizdoje pradėti netoleruoti valdininkų luomo korupcijos.
Visuomenės pašauktiems Lietuvą valdyti politikams susigrąžinti savo teises iš valdininkijos ir ryžtingai imtis pertvarkos.
Jei to nepadarysime pasitelkę visuomenės protą ir politinę valią, gyvenimas tai pasidarys pats, tik žmonių gyvenime sukeldamas didelį chaosą.
Reikia analizuoti bei įvertinti 2008 metų krizės patirtį ir rasti galimybę sušvelninti būsimą ekonominę krizę.
Lengviausias variantas – nieko nedaryti, apsimesti nelaimėliais ir atsiduoti Dievo valiai.
Kiekvienas turime teisę rinktis.
Juozas Zykus, Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas
