Daugiau 
 

„Eurovizijos“ nugalėtoja džiaugiasi Ukrainai parodytu solidarumu

05/20/2016 Aidas
gossip-2

Europiečiai parodė, kad „nėra abejingi kančioms Kryme“, kuris buvo aneksuotas Rusijos, balsuodami už Ukrainą „Eurovizijos“ dainų konkurse, sako jo nugalėtoja Džamala. Jos teigimu, daina „1944“ pasakoja ne tik apie Krymo totorių deportaciją Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, bet ir apie pastarojo meto Rusijos veiksmus.

Prieš Stokholme šeštadienį prasidedant turbūt labiausiai politizuotai „Eurovizijai“ per pastaruosius metus, 32-ejų džiazo dainininkė, kurios tikrasis vardas yra Susana Džamaladinova, ir kuri pati yra Krymo totorė, atskleidė nesilankiusi gimtinėje nuo pat 2014-ųjų aneksijos, tačiau jos tėvai ir kiti giminaičiai vis dar ten gyvena.

Nors Rusijos daina lažybų punktuose buvo laikoma favorite, dauguma centrinės ir rytų Europos žmonių aktyviausiai balsavo būtent už Ukrainą. Nacionalinės balsų skyrimo komisijos taip pat taktiškai savo balus skyrė ne Rusijai, o kitoms šalims.

Džamalos daina prasideda šiais žodžiais: „Kai ateina svetimi, jie įžengia į tavo namus, jie visus nužudo, ir sako – „Mes nekalti, nekalti“.“

„Taip, ši daina yra ir apie 2014-uosius, - sako ji. – Šie dveji metais mano gyvenimą pripildė gilaus liūdesio. Įsivaizduokite, kad esate kūrybingas žmogus, dainininkas, tačiau negalite apsilankyti namuose dvejus metus. Kalbatės su savo seneliu per „Skype“, jam jau 90 metų, jis serga, bet negalite jo aplankyti. Ką man reikėjo daryti – dainuoti tik gražias dainas? Žinoma, kad negalėjau taip pasielgti.“

„Eurovizijos“ konkurso taisyklės draudžia atlikti dainas su „politinio ar panašaus pobūdžio žodžiais, kalbomis ar gestais“. 2009 m. Gruzijos daina „We Don’t Wanna Put In“ šią taisyklę pažeidė nuoroda į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Šalis atsisakė pakeisti dainą ir todėl tais metais konkurse nedalyvavo. Praėjusiais metais Armėnija taip pat buvo paprašyta pakeisti savo dainą „Don’t Deny“, kuri turėjo nuorodų į 1915 m. genocidą. Vis tik Ukrainai šiemet šią sąlygą pavyko apeiti. Tačiau Džamala sako nebijojusi dėl šios taisyklės: „Kiekvienas žodis mano dainoje yra tiesa.“

„Aš nepasitikiu naująja valdžia. Žmonės Kryme pranyksta be pėdsako, todėl jaunimas iš ten bėga. Galvoju apie tai kiekvieną kartą, kai atlieku savo dainą“, - emocingai kalbėjo Džamala, duodama interviu jau po „Eurovizijos“ konkurso.

Tuo tarpu Rusijos atstovas Sergejus Lazarevas atliko labiau standartinį „eurovizinį“ pasirodymą, o galutinėje balsų lentelėje liko trečioje vietoje po Ukrainos ir Australijos. Nors iškart po konkurso Rusijoje kilo pasipiktinimo banga dėl neva iš jos atstovo „pavogtos“ pergalės, pats Lazarevas savo šalyje taip pat yra sulaukęs kritikos, kai pasakė nemanantis, kad Krymas turėtų priklausyti Rusijai.

Anksčiau vaikinų grupėje dainavęs atlikėjas, šiuo metu vadovaujantis šunų skanėstų verslui „Poodle-Strudel“, 2014-aisiais duodamas interviu Ukrainos televizijai po to, kai Kremlius prisijungė šį Juodosios jūros pusiasalį, sakė: „Visi – arba dauguma – džiaugiasi, kad Krymas buvo mums grąžintas, tačiau aš šia euforija nesidalinu.“ Jis taip pat atsisakė dalyvauti aneksiją švenčiančiuose koncertuose.

Jis taip pat yra pasisakęs prieš homofobišką klimatą savo šalyje, o anksčiau šį mėnesį Švedijos leidiniui „QX“ sakė, jog džiaugiasi homoseksualų fanų parama. Nors atlikėjas ir toliau išlieka populiarus savo šalyje, jo pasisakymai leido valdančiosios Putino partijos jaunimo sparnui apkaltinti Lazarevą pamiršus, „kurioje šalyje jis gimė“.

Ir nors didžiojoje dalyje Europos „Eurovizija“ yra laikoma tik humoristiniu kičo festivaliu, rytų Europoje ir Skandinavijos šalyse į konkursą žiūrima kur kas rimčiau. Kai 2008-aisiais Dima Bilanas laimėjo „Euroviziją“ Rusijai, jį telefonu iškart pasveikino tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Ukrainos sprendimas į konkursą išsiųsti Krymo dainininkę buvo laikomas kontroversišku, ir nors paties Krymo gyventojai aneksiją iš esmės priėmė, Krymo totoriai vis dar prisimena Rusijos įvykdytas 1944 m. deportacijas. Į gimtinę tada jiems buvo leista grįžti tik 1989-aisiais. Pati Džamala sako, kad vien per pastaruosius kelis mėnesius Kryme be žinios dingo daugiau nei 20 jos pažįstamų totorių.

„Aš nepasitikiu naująja valdžia. Žmonės Kryme pranyksta be pėdsako, todėl jaunimas iš ten bėga. Galvoju apie tai kiekvieną kartą, kai atlieku savo dainą“, - emocingai kalbėjo Džamala, duodama interviu jau po „Eurovizijos“ konkurso.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu