Daugiau 
 

Įdomiausi faktai apie Saulės sistemą

04/14/2017 Aidas
science-1-1-e1492164501971

Saulės sistema yra keista vieta su atšiauriomis planetomis, paslaptingais mėnuliais ir keistais fenomenais. Mokslininkai jau yra atradę ledą spjaudančius vulkanus Plutone ir Amerikos dydžio kanjoną Marse. Štai dar keli įdomiausi ir keisčiausi faktai apie mūsų Saulės sistemą.

Planeta, kuri sukasi šonu. Uranas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas melsvas rutulys, tačiau šis dujinis milžinas pasižymi keliomis keistenybėmis. Visų pirma, planeta yra vienintelė mūsų sistemoje, kuri sukasi šonu, ir mokslininkai iki šiol nežino, kodėl. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad planeta gilioje praeityje susidūrė su vienu ar daugiau kosminių kūnų, kas pakeitė jos sukimosi aplink savo ašį kryptį. Taip pat Uranas turi daugybę žiedų (tai patvirtinta tik 1977 m.), o visai neseniai astronomai pastebėjo ir milžiniškas audras planetos atmosferoje, greičiausiai kilusias dėl Saulės spinduliuotės.

Milžiniški vulkaniniai išsiveržimai. Palyginti su tyliu ir neaktyviu mūsų Mėnuliu, Jupiterio palydovas Ijo astronomus ganėtinai stebina. Jis turi šimtus vulkanų ir yra laikomas aktyviausiu mėnuliu visoje Saulės sistemoje – vulkaniniai išsiveržimai į atmosferą čia gali pasiekti ir 250 mylių aukštį! Ijo išsiveržimus lemia milžiniška Jupiterio gravitacija, veikianti šį palydovą. Jam artėjant ir tolstant nuo Jupiterio, Ijo vidus sušyla ir susikaupusi energija galiausiai išsiveržia į išorę, o mokslininkai jau kuria modelius, padėsiančius prognozuoti tuos išsiveržimus.

Vėjai, galingesni už uraganus.
Visi žino, kad Venera yra tikras pragaras – jos temperatūra pati aukščiausia iš visų planetų, o slėgis daugiau nei 90 kartų didesnis nei Žemėje. Dešimtys Sovietų Sąjungos į Venerą paleistų zondų šiomis sąlygomis išgyveno daugiausiai kelias minutes, kai jie vienas po kito nutūpė ant planetos paviršiaus 8-ajame dešimtmetyje. Tačiau tik palyginti neseniai sužinojome, kad Venera pasižymi dar viena klimato įdomybe – vėjai jos viršutinėje atmosferoje yra net 50 kartų greitesni nei planetos sukimosi aplink savo ašį greitis. Planetą 2006-2014 m. tyręs „European Venus Express“ zondas ilgus metus stebėjo tuos vėjus ir fiksavo jų sezonines variacijas, o taip pat atskleidė, kad, metams bėgant, šie uraganiniai vėjai netgi stiprėja.

Į ledą sušalusio vandens yra visur.
Į ledą sušalęs vanduo kažkada buvo laikomas retenybe kosmose, bet dabar jau žinome, kad tiesiog ieškojome jo ne ten, kur reikėjo. Dabar jau aišku, kad tokio ledo yra praktiškai visoje Saulės sistemoje, pavyzdžiui, kometose ir asteroiduose, o taip pat amžiname šešėlyje esančiuose Merkurijaus ar Mėnulio krateriuose. Marsas turi ledo savo ašigaliuose, o taip pat jo gali būti po viršutiniu paviršiaus dulkių sluoksniu. Net ir mažesni Saulės sistemos kūnai turi ledo – pavyzdžiui, Jupiterio palydovas Europa, Saturno palydovas Enceladas, bei nykštukinė planeta Cerera.

Žiedų taip pat yra visur. Nors apie Saturno žiedus žinome nuo pat teleskopo išradimo XVII a., kitus pamatyti leido tik kur kas galingesni teleskopai ir zondai, sukurti per praėjusius 50 metų. Dabar jau žinome, kad visos išorinės Saulės sistemos planetos – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas – turi žiedų sistemas. Tiesa, tokių įspūdingų žiedų kaip Saturnas neturi niekas kitas. Beje, žiedai neapsiriboja vien tik planetomis. Pavyzdžiui, 2014-aisiais astronomai rado žiedus aplink asteroidą Chariklo. Kaip toks mažytis dangaus kūnas gali išlaikyti aplink save žiedus, yra paslaptis, bet viena hipotezė skelbia, kad jie galėjo susiformuoti iš atskilusios jo dalies.

Nežinoma planeta. 2015-ųjų sausį Kalifornijos technologijų instituto astronomai Konstantinas Batyginas ir Mike‘as Brownas, remdamiesi matematiniais skaičiavimais ir simuliacijomis, padarė išvadą, jog kažkur toli už Neptūno gali skrieti dar viena milžiniška planeta. Dabar kelios mokslininkų komandos ieško teorinės „devintosios planetos“, o šios paieškos gali trukti dar kelis dešimtmečius. Jeigu šis didžiulis objektas tikrai egzistuoja, tai padėtų paaiškinti kai kurių asteroidų judėjimo trajektorijas, o Brownas jau yra atradęs kelis už Plutoną didesnius objektus Kuiperio asteroidų juostoje (šie jo atradimai lėmė Plutono statuso pakeitimą iš planetos į nykštukinę planetą).

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu