Lietuvos partizanų vadų 1949 m. Vasario 16-iosios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas, kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie 100 tūkst. šalies gyventojų, o apie 20 tūkst. iš jų žuvo. Tokio masto organizuotas ginkluotas pasipriešinimas okupacijai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę naujausių laikų istorijoje.

Baltijos Antantė: praeities ambicija, o gal ir dabartinis regioninio saugumo garantas?
1920 metais Bulduruose, prie Rygos įvyko regiono valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos konferencija, kurios idėja buvo regioninio aljanso sukūrimas. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų sukurti daugiašalį bendradarbiavimo formatą tik ką po karo suverenitetą atgavusioms Baltijos valstybėms. Iš istorijos žinome, kad valstybių kaimynių aljansas nevirto rimta gynybine sąjunga. Iš dalies 1920-ųjų idėjos po keliolikos metų transformavosi į kuklesnį „Baltijos Antantės“ projektą. Kuklesnį, nes aprėpė jau tik tris valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą. O dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą NATO rytinio flango valstybių aljanso idėją, perspektyvoje įjungiant ir Ukrainą, padaro vėl aktualią.

Kaip gimė Vilnius ir kaip gimsta vilniečiai
Gimiau ir užaugau Vilniuje. Išskyrus kelis studijų ar stažuočių metus visą laiką gyvenu šiame mieste. Ar aš vilnietis? Esu girdėjęs tvirtinimų, kad save vilniečiu gali laikyti tik trečios ar net ketvirtos kartos miestietis. Žinoma, aš tokios griežtos sąlygos neatitinku. Tėvai į Vilnių su banga naujakurių atvyko praėjusio amžiaus antroje pusėje didžiojo lietuvių kraustymosi iš kaimų į sostinę laikais.

Iš Sausio 13-osios dalyvių galime pasimokyti vienybės
„Sausio 13-ąją galima vadinti ir pergalės diena – mums pavyko pasiekti savo tikslus ir sumokėti palyginti saikingą kainą“, – tikina istorikas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita.

XIX a. knygos – šiukšlių konteineryje
Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą dėl išmestų XIX amžiaus mokslinių leidinių – tarp jų tarpukario universitetams priklausiusi mokslinė medicininė literatūra. Knygos atliekų konteineryje atsirado tvarkant Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LMSU) fondus. Universitetas sako, kad leidiniai suskaitmeninti, o taip pat nei mokslinės, nei kultūrinės vertės jie neturi.

Mažosios Lietuvos genocido dienos paminejimas Kaune
2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės  bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido  aukoms atminti.

Gimbutienės atminimo ženklai Italijoje
Garsios lietuvių archeologės, antropologės ir archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės pavardė gerai žinoma Italijoje, kurią mokslininkė lankė vadovaudama svarbioms archeologinėms ekspedicijoms. Įvairių M. Gimbutienės atminimo ženklų galima aptikti net keliuose Italijos regionuose – Bazilikatoje, Emilijoje-Romanijoje ir Pjemonte. Kas siejo Gimbutienę su Italija ir kodėl šioje šalyje pačių italų (tiksliau – italių moterų) iniciatyva gausiai įamžintas jos atminimas portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja neeiline Gimbutienės asmenybe ir darbais daug metų besidominčios, Lietuvos mokslininkės tyrimus garsinančios Italijos profesorės bei menininkės.

Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą.

Turine gimęs lietuvių diasporos žurnalas gyvuoja beveik šimtmetį
Prieš 95-erius metus Italijoje, Turine, buvo pradėtas spausdinti lietuviškas „Saleziečių žinių“ (it. „Bollettino Salesiano“) leidimas. Saleziečių mokymą skleidęs žurnalas, pirmą kartą italų kalba išleistas 1877-aisiais, buvo labai svarbus ruošiant dirvą saleziečių bendruomenės įsikūrimui Lietuvoje. Žurnalo leidyba per šį laikotarpį dėl sudėtingų istorinių aplinkybių migravo tarp Lietuvos ir Italijos, tačiau entuziastų dėka nenutrūko net ir pačiais sunkiausiais laikais.

Koks buvo pagrindinis Lietuvos didikų maistas prieš 600 metų?
Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus.

Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.

Labai norėtųsi, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme
Skirtingose Europos šalyse gyvenusi lituanistė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick labai norėtų, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme, o susitelkę vieningai apgintume savo žemę ir europietiškas vertybes.