Derybos pasaulio prekybos augimui beveik sustojus
Šiandien Jungtinių Amerikos valstijų ir komunistinės Kinijos valdžios atstovai atnaujina derybas dėl tarpusavio prekybos. Prezidento Donaldo Trumpo inicijuota muitų kinų prekėms didinimo kampanija ir kitos sankcijos pridarė nemažai nuostolių kinams, amerikiečiams ir visai pasaulinei prekybai, bet, JAV prezidento nuomone, tik taip galima Pekino režimą priversti derėtis.

Ar JAV ekonomika yra recesijoje?
JAV centrinis bankas, kuris gana agresyviai didino bazines palūkanas nuo pat 2016 m. gruodžio mėnesio, neseniai stipriai pakoregavo savo pinigų politiką ir šiemet jau antrą kartą sumažino pinigų kainą. Pirmąkart palūkanos buvo sumažintos liepos pabaigoje, o antrą kartą –  rugsėjo viduryje. Paprastai centriniai bankai mažina palūkanas kai šalies ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir tokiu būdu leidžia ekonomikai laisviau kvėpuoti bei sparčiau atsigauti nuo sunkmečio pasekmių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tas faktas, kad JAV centrinis bankas du kartus sumažino palūkanas nereiškia, kad JAV ekonomika paniro į recesiją, o centrinis bankas kovoja su krizės pasekmėmis.

Apsigalvojo dėl mokesčių mažinimo
Praėjus vienai dienai po to, kai Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę sumažinti mokesčius, kad paskatintų ekonomikos augimą, Jungtinių Valstijų prezidentas pakeitė kursą ir pareiškė atsisakantis šio minties, nes šalies ekonomika „ir taip yra stipri“.

Poveikis socialiniame versle: 4 patarimai, kaip jį realizuoti
Kiekvieno socialinio verslo tikslas – pakeisti pasaulį, padaryti jį geresniu. Tačiau poveikį ir kaitą realizuoti nėra lengva, dažnai tam prireikia ne vienerių metų ir tikslių, pamatuotų sprendimų.

Derybų dėl prekybos finišo tiesiojoje
JAV ir Kinijos derybos dėl prekybos pasiekė finišo tiesiąją. Vis dėlto ekspertai progresą vertina atsargiai ir teigia, kad svarbiausiu klausimu išlieka net ne pasiektas prekybos susitarimas, o sugebėjimas priversti Kiniją susitarimo nuostatų laikytis ir ateityje.

Kas teisus, kas kaltas?
Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ ketvirtadienį paskelbė kelianti bylą JAV administracijai dėl draudimo šalies federalinėms agentūroms ir įstaigoms naudoti bendrovės gaminius, taip atidarydama teisinį frontą kovoje su Amerikos perspėjimais, kad šie produktai gali pasitarnauti Kinijos žvalgybos tarnyboms.

Prekybos karo pabaiga
Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatai pradėjo rengti šalių įsipareigojimų dokumentus dėl sunkiausiai suderinamų prekybos aspektų, o tai yra kol kas reikšmingiausia pažanga užbaigiant 7 mėnesius trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karą.

Tiksinti šalies ekonomikos bomba
Jungtinės Amerikos Valstijos su 19,39 trln. JAV dolerių bendruoju vidaus produktu (BVP) yra didžiausia pasaulio ekonomika. Jos finansinė ir politinė situacija paveikia net nuošaliausius pasaulio kampelius ir kiekvieną žmogų atskirai. Šalį sunku patraukti nuo aktualijų naujienų portaluose. Taip prasidėjo ir 2019 metai. Skamba Donaldo Trumpo planas statyti sieną tarp Meksikos ir JAV, santykiai su Kinija. Galima vardinti toliau, bet pažvelkime giliau.

Žvilgsnis į JAV meritokratiją
Didžioji dalis dabartinių diskusijų apie turto paveldėjimą Vakarų šalyse kyla iš įsitikinimo, kad didžiausios pajamos šiais laikais tėra pasyvi finansinio kapitalo grąža, o ne darbo vaisiai. Tačiau naujoje Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro ataskaitoje keturi JAV ekonomistai teigia, kad didžioji šių pajamų dalis iš tiesų gaunama dėl darbinių gebėjimų, arba žmogiškojo kapitalo; ši grąža yra tokia didelė todėl, kad reikšmingas žmogiškasis kapitalas yra nepaprastai retas reiškinys.

Sprendžiasi naftos kainų reikalai
Investuotojams vertinant OPEC šalių ir jų partnerių – vadinamosios OPEC+ grupės – atstovų pareiškimus apie galimą gavybos sumažinimą, naftos kainos ketvirtadienį vėl traukia žemyn.

Reikšmingas rodiklis ėmė prognozuoti krizę
JAV skolintis trumpesniam laikotarpiui kai kuriais atvejais jau tapo brangiau, nei skolintis ilgesniam laikotarpiui. Kai taip nutikdavo anksčiau, po to ateidavo ekonominės krizės. Finansų rinkos neramiai stebi JAV palūkanų šokį.

Dešimtmetis po krizės: pasaulio ekonomikai vėl kylanti rizika
Prieš dešimtmetį JAV finansų sistemos griūtį sukėlė blogos investicijos, vadintos paslaptingomis santrumpomis. Šiandien veiksniai, keliantys riziką pasaulio ekonomikos stabilumui, turi žinomus pavadinimus, kaip antai Kinija, galimas problemų išplitimas iš besivystančių rinkų, „Brexit“ ar net Donaldas Trumpas. Per ilgus metus, praėjusius nuo 2008 metų krizės, dėl kurios dešimtys milijonų žmonių neteko savo namų, šimtai milijonų neteko darbo ir buvo sunaikintas trilijonų JAV dolerių vertės turtas, pasaulio ekonomika atsigavo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet ir kitąmet padidės po 3,9 proc., o tai įrodo, kad viso pasaulio ekonomika atsitiesia. Tačiau Jungtinėms Valstijoms atsidūrus daugybės prekybos ginčų epicentre, dėl pasaulio ūkio plėtros perspektyvų ima kilti abejonių. TVF vyriausiasis ekonomistas Maurice Obstfeldas yra įspėjęs, jog „didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui artimiausiu laikotarpiu kelia ... galimas tolesnis dabartinės įtampos prekyboje didėjimas“. Ir Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) – galingiausias pasaulyje centrinis bankas – šį įspėjimą atkartojo beveik pažodžiui: „tarptautinių prekybos ginčų paaštrėjimas kelia riziką, galinčią slopinti realųjį aktyvumą“. „Pirmiausia Amerika“ Persikėlęs į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per savo rinkimų kampaniją žadėjęs „padaryti Ameriką vėl didžią“, sujaukė prekybos santykius, nedarydamas skirtumo tarp sąjungininkų ir priešininkų. Vienu pagrindinių jo taikinių tapo Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis – prieš 25 metus su kaimyninėmis Kanada ir Meksika sudaryta sutartis, kurią jis yra pavadinęs plėšikavimu ir katastrofa. D.Trumpas pareikalavo iš naujo derėtis dėl NAFTA, o po to, kai susitarimas jau beveik buvo pasiektas, supeikė Kanadą – pagrindinę JAV prekybos partnerę, vos nesužlugdęs derybų. Jis yra užsipuolęs Europos Sąjungą (ES) ir kaip tik tuo metu, kai bloką slegia neapibrėžtumas dėl „Brexit“. O Kiniją JAV prezidentas bando priversti padaryti nuolaidų ir vis didina spaudimą Pekinui, įvesdamas vis daugiau muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms. Šią savaitę jis gali pradėti naują savo agresyvios kampanijos prieš Pekiną etapą, kuriame importo muitus nori nustatyti dar 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Antras pagal dydį pasaulio ūkis jau pradeda jausti šios kampanijos poveikį ir jeigu tas poveikis toliau didės, jis gali išprovokuoti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą investicijoms, tiekimo grandinėms ir pasitikėjimui. Kita krizė? 2008 metų rugsėjo 15 dieną, kai buvo leista žlugti „Lehman Brothers“, paaiškėjo katastrofos mastas. Paaiškėjo, kad į itin sudėtingas – ir neaiškias – finansines priemones, kurios buvo pagrįstos melu, buvo investuotos milžiniškos sumos. Šios priemonės buvo susijusios su antrinėmis būsto paskolomis, kurios labai mažų palūkanų normų laikais daugeliui žmonių leido įsigyti namus neatsižvelgiant į jų gebėjimą grąžinti paskolą. Tačiau po to, kai 2004 metais FRS pradėjo didinti palūkanų normas, kortų namelis subyrėjo. Ir dabar po daugelio nulinių palūkanų metų FRS vėl didina normas. O Didžiosios recesijos veteranai nėra tikri, kada kils kita didelė krizė. „Perfrazuojant Levą Tolstojų, visos laimingos rinkos panašios viena į kitą, bet kiekviena krizės ištikta rinka skiriasi nuo kitų“, – pareiškė Nicholas Colas iš „DataTrek Research“. Taigi kur yra įspėjamieji ženklai? JAV ekonomika sparčiai auga, nedarbo lygis yra pasiekęs istoriškai žemą maždaug 4 proc. lygį, nėra infliacijos ženklų, o akcijų birža siekia vis naujų rekordų. 2010 metais priėmus Doddo Franko įstatymą, buvo apribotos finansų įstaigų galimybės prisiimti riziką ir bankai buvo priversti suformuoti dideles atsargas. Taigi „bankų sektorius dabar yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sektorių...“, pareiškė Steve‘as Eismanas, vienas iš finansininkų, kuris pastebėjo burbulą antrinių būsto paskolų rinkoje ir sugebėjo iš to pasipelnyti. Tačiau ekonomikos atsigavimas tęsėsi dešimt metų, tad neabejojama, kad ateis ir nauja krizė. „Nežinau, kas sukels kitą krizę, bet esu gan tikras, kad tai nebus olandiškos tulpės ... ir ne antrinės būsto paskolos“, – pareiškė Aaronas Kleinas, Brukingso instituto reglamentavimo ekspertas. O politinės rizikos ekspertui Ianui Bremmeriui iš konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ kyla abejonių, ar šios dienos pasaulio galiūnės sugebėtų reaguoti taip pat veiksmingai, kaip 2008 metais ar po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių. „Nūdienos pasaulyje yra daugiau nei pakankamai politinio stabilumo tvarkyti svarbiausius kasdienius reikalus, – pareiškė jis. – Tačiau kalbant apie kitą krizę, nebūčiau dėl to toks tikras.“ Milijardieriaus pranašystė Tuo tarpu didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo „Bridgewater Associates“ įkūrėjas, milijardierius Ray Dalio pranašauja pasauliui naują finansų krizę artimiausioje perspektyvoje – jau per ateinančius dvejus metus, rašo „Business Insider“. Dalio teigia, kad kiekviename ekonominiame cikle būna ankstyvasis laikotarpis, kai palūkanų normos pasiekia žemiausią lygį, skolos auga, siekiant gauti daugiau pajamų iš gamybos, ir turto vertė didėja. Kitai stadijai, kuri seka po šio laikotarpio, paprastai būna būdingas monetarinės politikos sugriežtinimas, nes bendrovėms tampa vis sunkiau aptarnauti augančias skolas, o ekonomika jau nebegali augti sparčiai. Sąlygų sugriežtinimas kreditų rinkoje paprastai priveda prie paklausos sumažėjimo, o centriniai bankai, priešingai, pradeda mažinti palūkanų normas beveik iki nulio, dėl ko ekonomika nugrimzta į depresiją. Dalio sako, kad turto vertė dabar yra didelė, palūkanų normos mažos, ir pradėtas monetarinės politikos griežtinimas. „Maždaug taip, kaip ir 1937 metais (Didžiosios depresijos metu. – Red.). Be to, mes susiduriame su didėjančiu atotrūkiu tarp turtingųjų ir vargšų, ir dėl to atsiranda populizmas“, – apibendrino milijardierius. Liepos pradžioje „Bank of America“ paskelbė, kad gali pasikartoti 1997–1998 metų įvykiai, kai pasaulis paniro į sunkią ekonominę krizę, o Rusiją ištiko „defoltas“ – nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasak analitikų, tokią tikėtiną įvykių eigą pranašauja sudėtinga indeksų dinamika. Pavyzdžiui, besivystančių šalių rinkos traukiasi, aukštųjų technologijų įmonių akcijos brangsta, o JAV ekonomika stabiliai auga. Birželio pradžioje apie artėjančią pasaulinę finansų krizę perspėjo ir Pasaulio bankas. Tada ši institucija pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus globalių sukrėtimų neturėtų būti, tačiau po 2019 metų situacija gali pradėti kelti nerimą. Vienintelė paguoda, kad krizės ateina ir praeina.