Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ketogeninė dieta: ar privalumai verti rizikos?

09/18/2020 Aidas
keto 1203

Valgykite riebalus ir numeskite svorio! Tai ketogeninės mitybos principas, užtikrinantis greitą svorio metimą. Tačiau ar tai tikrai veikia palyginus su kitomis dietomis ir ar yra kokių nors rizikų?

Ketogeninė dieta pirmą kartą buvo pristatyta 1924-aisiais, ja buvo siekiama kontroluoti traukulių kamuojamos epilepsijos pacientus. 1970-aisiais šis mitybos režimas išpopuliarėjo kaip būdas numesti svorio. Tam tikslui žmonės jos laikosi iki šiol.

Tačiau Niujorke dirbanti dietologė Sarah Hamdan teigė niekam nerekomenduojanti mesti svorio laikantis ketogeninės dietos.

Kas yra ketogeninė dieta?

Ketogeninė dieta paremta žemu angliavandenių ir dideliu riebalų kiekiu. Idėja paprasta: reikia pakeisti organizmo kurą iš cukraus į riebalus.

Kūnas įprastai naudoja gliukozę (cukrų) tam, kad gamintų energiją. Kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja, pavyzdžiui, sportuojant ir po treniruotės, nevalgius ar badaujant, kūnas pereina prie riebalų kaip energijos šaltinio.

Kaip ir ilgesnio badavimo metu, taip ir ketogeninė dieta kūną priverčia atsidurti būsenoje, vadinamoje ketoze – tuomet organizmas naudoja energiją iš riebalų. Pavadinimas kilęs iš „ketoninių kūnų“ – junginių, kurie susidaro, kai riebalų rūgštys yra naudojamos gauti energijai inkstuose ir kepenyse.

Kai žmogus drastiškai sumažina cukraus suvartojimą, jis kūną priverčia naudoti visą kepenyse sukauptą glikogeną. Kai šis cukrus bus sunaudotas, organizmas degins riebalus ir po tam tikro laikotarpio pereis į ketozės būseną. Tai gali užtrukti 2-4 dienas.

Keletas ketogeninės dietos tipų

Standartinė ketogeninė dieta yra populiariausia. Ji riboja angliavandenių kiekį iki 50 gramų per dieną. Tai sudaro 10 proc. visų kalorijų. Likusi dienos kalorijų norma paskirstoma taip: 20 proc. baltymų ir 70 proc. riebalų.

Kitos ketogeninės dietos formos yra dar griežtesnės. Pavyzdžiui, angliavandeniai gali būti apribojami iki vos 2 proc. per dieną, baltymai – iki 8 proc., o riebalai net iki 90 proc.

Visuotinai laikoma, kad vidutiniam suaugusiajam sveika suvartoti 225-323 gramus angliavandenių per dieną. Tai sudarytų 45-60 proc. dienos kalorijų normos.

Viršyjant per dieną leidžiamą angliavandenių kiekį, kyla rizika išeiti iš ketozės būsenos, kūnas vėl degins cukrų kurui, o tai nutrauks dietą.

Privalumai ir trūkumai

Pastebėta, kad ketogeninė mityba padeda efektyviai mesti svorį, stebėti cukriniu diabetu sergančių pacientų cukraus kiekį kraujyje, sumažinti kraujo spaudimą ir trigliceridų kiekį.

Tačiau nėra žinoma, ar svorio metimas tiesiogiai susijęs su ketoze, ar tai yra cukraus suvartojimo ir bendro kalorijų kiekio sumažinimo rezultatas, ar aukštas baltymų lygis laikantis standartinės ketogeninės dietos, dėl ko jaučiamas sotumo jausmas.

Kai kūnas persijungia nuo cukraus prie riebalų kaip energijos šaltinio, tai gali priversti jausti gripą primenančius simptomus, vadinamus „ketogeniniu gripu“. Simptomai apima galvos skausmą, pykinimą ir nuovargį.

„Ketogeninis gripas“ nėra pavojingas daugeliui individų, žmonėms jie dažniausiai praeina po dviejų savaičių. Kiti pašaliniai poveikiai gali pasireikšti mėšlungiu ir blogu burnos kvapu.

Vidurių užkietėjimas taip pat yra dažnas pašalinis poveikis, nes šioje dietoje mažai daug skaidulų turinčio maisto, pavyzdžiui, pilno grūdo kruopų, vaisių ir daržovių. Vaisių ir daržovių vartojimo sumažinimas taip pat gali privesti prie vitaminų ir mineralų trūkumo.

Dietologė Sarah Hamdan sako esanti susirūpinusi dėl ilgalaikių pasekmių sveikatai, tokių kaip „padidėjusi kepenų ligos rizika, inkstų akmenys, osteoporozė ir podagra“.

„Ketoninia kunai yra gaminami kepenyse, – sako Hamdan. – Tai sukelia spaudimą kepenims, o tai gali sukelti ligą. O didelis baltymų kiekis kartais gali paveikti inkstus.“

Tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad ketogeninė mityba gali pakelti cholesterolio ir C-reaktyvių baltymų kiekį, kurį kūnas gamina kaip atsaką uždegimui. C-reaktyvūs baltymai žinomi kaip biologiniai uždegimo aktyvumo rodikliai.

„Uždegiminių biologinių rodiklių padidėjimas kelia didelį susirūpinimą, nes žinome, kad uždegimas sukelia daug streso organizmui ir kad jis yra susijęs su daugeliu ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ir nutukimas“, – sako Hamdan.

Tačiau bet kokie pasirodantys šalutiniai poveikiai priklauso nuo konkretaus ketogeninės mitybos tipo, sako Romanas Müleris, nefrologijos profesorius Kelno universiteto ligoninėje.

„Tai pasakytina apie mityboje esančių riebalų tipą ir jų poveikį cholesteroliui bei kepenims, arba galimą neigiamą didelio baltymų suvartojimo poveikį inkstams“, – sako Müleris, kartu su kolege, dr. Franziska Grundmann tyrinėjantis gydantį ketogeninių dietų poveikį inkstų ligai.

Širdies ligų rizika

Hamdan sako, kad ryšys tarp didelio sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, riebios mėsos ir sviesto, vartojimo, ir didesnės širdies ligų rizikos yra „nepaneigiamas“. Anot jos, valgant daug riebaus maisto ir vartojant mažai daržovių ir vaisių, ilgainiui gali kilti pavojus sveikai širdžiai.

Kita vertus, Miuleris teigia, kad nėra patikimų duomenų apie bet kokias rizikas širdžiai ir kraujagyslėms.

„Esamų tyrimų duomenys turi prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl rizikos veiksnių, tokių kaip „blogasis cholesterolis“, – sako Mülleris. – Tačiau manoma, kad bet kokia rizika priklausys nuo mityboje naudojamų riebalų rūšies, taip pat nuo bet kokio genetinio polinkio į šias būkles.“

Ar verta atsisakyti mėgstamo maisto?

Ketogeninė dieta pastaruoju metu išpopuliarėjo, tačiau iš tiesų nelabai skiriasi nuo kitų svorio metimo būdų.

Keletas tyrimų leidžia daryti prielaidą, kad žmonės, besilaikantys ketogeninės dietos, pradžioje meta svorį greitai, tačiau vėliau atsiranda labai mažas skirtumas tarp to, kiek svorio jie numestų laikydamiesi ketogeninės dietos ir laikydamiesi bet kurios kitos dietos.

Tiesą sakant, Müleris sako, kad jokia dieta nepasirodė išskirtinė kitų atžvilgiu, kalbant apie svorio metimą.

Grundmann priduria, kad griežta dieta gali išreguliuoti metabolizmą, net ir sugrįžus prie senųjų mitybos įpročių. Ji sako, kad ketogeninė dieta panaši į daugumą dietų svorio metimui ir kad „nustojus laikytis ketogeninės dietos, gali būti pastebėtas reikšmingas svorio ataugimas“.

Mokslo bendruomenė dar neturi pakankamai duomenų apie ketogeninę mitybą, kai kurie sako, kad reikia atlikti daugiau tyrimų prieš nustatant tvirtas išvadas.

Bet kokiu atveju, visada geriausia asmeniškai pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu svarstant laikytis dietos svorio metimui, ypač jeigu pirmenybė galvojama apie tokią griežtą dietą kaip ketogeninė.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu