Daugiau 
 

Koronaviruso liekamieji reiškiniai: paveikia plaučius, smegenis, kraujotaką ir imuninę sistemą

03/03/2022 Aidas
health 2

Milijonai žmonių, persirgę koronaviruso infekcija, ir toliau kenčia nuo išsekimo, kognityvinės funkcijos sutrikimo ir kitų užsitęsusių simptomų. Tikslios ilguoju COVID vadinamos ligos priežastys nėra žinomos. Tačiau nauji tyrimai pateikia informacijos apie tai, kokią žalą ši būklė daro organizmui ir kodėl ji gali būti tokia alinanti, rašoma „New York Times“.

Sunkia COVID-19 forma sergantys pacientai gali pakliūti į ligoninę ar net būti prijungti prie plaučių ventiliavimo aparato, kol ligos simptomai išnyks. Sunkaus COVID sukeliamos komplikacijos – pneumonija, mažas deguonies lygis, uždegimas – paprastai atsispindi tradiciniuose diagnostiniuose tyrimuose.

Ilgasis COVID yra kitoks – tai lėtinė liga, pasireiškianti labai įvairiais simptomais, kurių daugelio neįmanoma paaiškinti naudojant įprastinius laboratorinius tyrimus. Dėl sunkumų diagnozuojant ligą kai kurie gydytojai išrašo pacientus arba klaidingai įvertina jų simptomus kaip psichosomatinius. Tačiau mokslininkai, giliau analizavę ilguoju COVID sergančius pacientus, nustatė įvairių organizmo sistemų sutrikimų.

Tyrimai rodo, kad nuo 10 iki 30 procentų koronavirusu persirgusių žmonių gali pasireikšti ilgalaikiai simptomai. Kol kas neaišku, kodėl vieniems žmonėms pasireiškia ilgasis COVID, o kitiems – ne, tačiau atrodo, kad riziką padidina keturi veiksniai: didelis viruso RNR kiekis infekcijos pradžioje, tam tikri organizme esantys autoantikūniai, Epšteino-Barro viruso reaktyvacija ir II tipo diabetas.

Imuninė sistema

Panašu, kad ilgai COVID-19 sergančių pacientų imuninė sistema yra labiau sutrikusi, nei tų, kurie pakankamai greitai pasveiksta. Daugelis mokslininkų mano, kad lėtinė imuninės sistemos disfunkcija po koronavirusinės infekcijos gali sukelti grandininę simptomų reakciją visame organizme.

Galimas dalykas, kad organizmas vis dar kovoja su koronaviruso likučiais. Tyrėjai nustatė, kad pradinės infekcijos metu virusas plačiai paplinta ir kad jo genetinė medžiaga gali išlikti audiniuose – žarnyne, limfmazgiuose ir kitur – daugelį mėnesių.

Šiuo metu atliekamais tyrimais bandoma nustatyti, ar šie virusų rezervuarai sukelia aplinkinių audinių uždegimą, dėl kurio gali atsirasti smegenų rūkas, virškinimo trakto problemos ir kiti simptomai.

Tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad COVID gali sukelti ilgalaikį ir organizmui žalingą autoimuninį atsaką. Tyrimai parodė stebėtinai aukštą autoantikūnų, kurie klaidingai atakuoja paties paciento audinius, praėjus daugeliui mėnesių po pirminės infekcijos, kiekį.

Trečia galimybė yra susijusi su tuo, kad pradinė virusinė infekcija sukelia lėtinį uždegimą, galbūt pakartotinai suaktyvindama kitus virusus paciento kūne, kurie paprastai yra ramybės būsenoje. Vienas tyrimas parodė, kad Epšteino-Barro viruso, kuriuo dauguma žmonių užsikrečia jaunystėje, reaktyvacija gali padėti prognozuoti, ar žmogus ilgai sirgs COVID-19.

Sudėtingame imuninės sistemos pasaulyje visi šie paaiškinimai gali egzistuoti kartu. Skirtingi ilguoju COVID sergantys pacientai ne tik gali turėti skirtingus simptomus, bet ir juos apsprendžiančių skirtingų imuniteto problemų. Jeilio universiteto imunologas dr. Akiko Iwasaki sako, kad prieš skiriant gydymą, labai svarbu nustatyti pagrindinę kiekvieno paciento problemą.

Pavyzdžiui, autoantikūnių turinčiam pacientui gali būti naudinga skirti imunosupresinių vaistų, o pacientas, kurio organizme užsilaikė COVID-19 sukeliančio viruso likučių, turėtų gauti antivirusinių vaistų, aiškina dr. A. Iwasaki. „Priklausomai nuo kiekvieno paciento problemos, gydymas būtų pakankamai skirtingas“, – sako jis.

Kraujotakos sistema

Daugelis ilguoju COVID sergančių pacientų niekaip negali grįžti prie įprastinės fizinės veiklos, o aktyviau pasimankštinę, pajunta atsinaujinusius simptomus. Pradiniai tyrimai rodo, kad kraujotakos sistemos disfunkcija gali sutrikdyti deguonies patekimą į raumenis ir kitus audinius, apriboti aerobinį pajėgumą ir sukelti didelį nuovargį.

Viename tyrime pacientai, kuriems pasireiškė ilgojo COVID simptomai, netikėtai reagavo į važiavimą dviračiu. Nepaisant iš pažiūros normalios širdies ir plaučių veiklos, minant pedalus, jų raumenys tepajėgė iš smulkiųjų kraujagyslių išskirti tik dalį įprasto deguonies kiekio, o tai ženkliai sumažino jų fizinį pajėgumą.

Vienas iš galimų kaltininkų – lėtinis uždegimas gali pažeisti nervines skaidulas, padedančias kontroliuoti kraujotaką. Ši būklė vadinama smulkiųjų skaidulų neuropatija. Odos biopsijose matomos pažeistos skaidulos yra susijusios su disautonomija – automatinių funkcijų, tokių kaip širdies ritmas, kvėpavimas ir virškinimas, netinkamu funkcionavimu – pakankamai dažnu ilgojo COVID simptomu.

Šios išvados rodo, kad ilguoju COVID sergantys žmonės turi sisteminių fizinių problemų, o ne tik nerimauja dėl prarastos fizinės formos, sako tyrimą, kurio metu reikėjo minti pedalus, atlikti padėjęs, „Brigham and Women`s“ ligoninės mankštos fiziologas dr. Davidas M. Systromas.

„Neįmanoma išsigalvoti smulkių skaidulų neuropatijos atliekant odos biopsiją. Tai nėra vien kažkieno vaizduotė, – sako dr. D. Systromas. – Neįmanoma iki tokio laipsnio kompensuoti deguonies ekstrakciją. Visa tai yra objektyvūs ligos matai.“

Pietų Afrikos mokslininkai nustatė dar vieną kraujotakos problemą – mikroskopinius kraujo krešulius. Smulkūs kraujo krešuliai, susidarantys pradinės COVID-19 infekcijos metu, paprastai suyra natūraliai, tačiau sergantiems ilguoju COVID jie gali išlikti ilgiau. Šie krešuliai gali užblokuoti smulkučius kapiliarus, pernešančius deguonį į visus organizmo audinius.

Citokinais vadinamos uždegiminės medžiagos, kurių skaičius sergančiųjų ilguoju COVID organizme dažnai būna padidėjęs, gali pažeisti organizmo ląsteles maitinančias mitochondrijas, todėl jos prasčiau panaudoja deguonį. Kraujagyslių sieneles taip pat gali paveikti uždegimas, ribojantis deguonies pasisavinimą.

Nepriklausomai nuo priežasties, mažas deguonies kiekis gali turėti įtakos dažniausiai pasireiškiančiam ilgojo COVID simptomui – dideliam nuovargiui. Kai kurie ilgai COVID-19 sergantys pacientai atitinka ME / LNS (dar vadinamo lėtinio nuovargio sindromu), dažnai pasireiškiančio po virusinės infekcijos, kriterijus. Mokslininkai nustatė, kad ME / LNS pacientai taip pat kenčia nuo kraujotakos sutrikimų sukeliamo deguonies trūkumo. Tai labai apkrauna organizme vykstančią medžiagų apykaitą, todėl paprasta veikla ima atrodyti it sunkus darbas.

Smegenys

Net ir lengvai COVID-19 persirgę žmonės gali patirti ilgalaikius kognityvinės funkcijos sutrikimus, įskaitant negebėjimą sutelkti dėmesį, susilpnėjusią atmintį ar sunkumus, randant tinkamus žodžius. Pasak Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto klinikinio direktoriaus dr. Avindros Natho, galimos ilgalaikės neurologinės COVID sukeltos problemos yra „didelė visuomenės sveikatos krizė“.

Tyrėjai nustatė daugybę ilguoju COVID sergančių pacientų smegenų funkcijos sutrikimų. Nors nėra aišku, kaip dažnai virusas tiesiogiai prasiskverbia į smegenis, atrodo, kad net lengva infekcijos forma sukelia didelį smegenų uždegimą, teigia mokslininkai, tarp kurių dr. A. Nathas, dr. A. Iwasaki ir Stanfordo universiteto neurologė dr. Michelle Monje.

Infekcija gali pernelyg suaktyvinti mikroglija vadinamas imunines ląsteles ir išprovokuoti procesą, galintį paspartinti senstant pasireiškiančius kognityvinės funkcijos sutrikimus ir kai kurių neurodegeneracinių ligų išsivystymą.

Kita tyrėjų grupė nustatė, kad ilgasis COVID gali ženkliai sumažinti smegenis pasiekiančio kraujo kiekį – panašus procesas stebėtas ir ME / LNS sergantiems pacientams dar prieš pandemiją.

Plaučiai

Dusulys yra dažnas ilgojo COVID simptomas. Tačiau įprasti plaučių tyrimai, įskaitant krūtinės ląstos rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją ir funkcinius tyrimus, dažnai nerodo problemos.

Naudodami specialius MRT tyrimus Didžiosios Britanijos mokslininkai rado preliminarių plaučių pažeidimo įrodymų nedidelėje ilguoju COVID sergančių, bet dėl šios infekcijos nehospitalizuotų, pacientų grupėje. Išsamūs plaučių funkcijos tyrimai parodė, kad dauguma šių pacientų deguonį pasisavina ne taip efektyviai kaip sveiki žmonės, nors jų plaučių struktūra atrodo normali.

Tyrėjai perspėjo, kad išvadoms patvirtinti reikės didesnės pacientų grupės. Jei rezultatai pasitvirtins, galima bus teigti, kad dusulį sukelia mikrokrešuliai plaučių audiniuose arba kraujo ir oro barjero, reguliuojančio deguonies pasisavinimą plaučiuose, sustorėjimas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu