„Atgimimo vaikai” pristato Sausio 13-osios minėjimui skirtą muzikinį vaizdo klipą
Šiemet, Lietuvai minint 30-ąsias tragiškų sausio 13-osios įvykių metines, projektas „Atgimimo vaikai” pristato muzikinį vaizdo klipą „Pažadinki mus”. Laisvės gynėjų dienai skirtą giesmę atlieka Gabrielė Gvazdikaitė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas) ir „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Knyga apie Sibiro Madoną
Dienos šviesą išvydo ilgai laukta knyga apie unikalią Sibiro Madonos (Korbiko Madonos) istoriją „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“. Knygos autorius Antanas Sadeckas – žinomas keliautojas, fotografas, menininkas, išleidęs jau ne vieną knygą. Didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs tragiškam mūsų tautos istorijos tarpsniui – tremčiai. Nuo 1989 metų organizavo ekspedicijas į lietuvių tremties ir žūties vietas Sibire, įkūrė visuomeninę bendriją „Lemtis“, kurios tikslas išsaugoti ir propaguoti tremties paveldą. Jis buvo vienas pirmųjų lankęs Sibiro Madoną sunkiai pasiekiamose Korbiko kapinėse, dėjęs daug pastangų, kad nuostabi medžio skulptūra būtų pargabenta į Lietuvą, restauruota, kol galų gale ji rado prieglobstį Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje.

Knygos apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę iliustratorė: „Šventumas kitoks, nei jį įsivaizdavau“
Išeivių rašytojos, katechetės Grasildos Reinys ir iliustratorės Rūtos Onos Čigriejūtės iniciatyva pasirodė meninė knyga pavadinimu „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020). Joje supažindinama su Dievo tarnaitės, kankinės Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo istorija. Pastaroji nors ir skausminga, tačiau liudijanti drąsos gyventi tikėjimu svarbą.

Užsakomos paveikslų vagystės, paieškos ir netikėti atsiradimai
Žinios apie pasaulyje garsių meno kūrinių vagystes nuolat sudrebina žiniasklaidą. Vagys pačiais apsukriausiais būdais įstengia įsilaužti į muziejus, ar privačių kolekcininkų namus ir pasisavinti žymiausius, itin brangiai įvertintus meno kūrinius. Šias vagystes nuolat gaubia didžiulės paslaptys. Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė dalinasi mintimis apie tai, kodėl žmonės ryžtasi tokioms vagystėms.

Spalvingas gyvenimo šokis eilėse
Neseniai leidykla „Naujasis lankas“ Kaune išleido poetės Linos Jasiukevičienės  68 psl. knygą „Kai saulė guli su javais“. Tai jau trečioji autorės poezijos  knyga. 2019 metais išleistos dvi L. Jasiukevičienės poezijos knygos – „Laiko smilčių vitražai“ ir „Infiltruotųjų istorijos“. Pasak autorės, „Kai parašai eilėraštį, jis vistiek lieka nebylus. Eilėraščiai atgyja tik tada, kai pasiekia kitų žmonių jausmus ir mintis.“

Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“
JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet Lietuvos pretendentu siekti prestižinio „Oskaro“ tapo debiutinis ilgametražis Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ (prod. Marija Razgutė). Šiam filmui bus suteikta galimybė pretenduoti į geriausio tarptautinio filmo nominaciją „Oskaro“ apdovanojimuose. „Nova Lituania“ siunčiama Vakarų pakrantės link – ten pat, kur prieš aštuoniasdešimt metų ją kaip neišpildytą idėją išsivežė Kazys Pakštas. Labiausiai norėčiau išgirsti, ką apie tai pasakytų jis pats“, – džiaugiasi režisierius K. Kaupinis.

Lietuvės režisierės filmas DOC NYC festivalyje
Lapkričio 11–19 dienomis New York vyks vienas svarbiausių ir didžiausių dokumentinių filmų festivalis DOC NYC. Vienuoliktą kartą vyksiantis festivalis, kuris pritraukdavo būrį kino kūrėjų ir tūkstančius žiūrovų, šiemet kiek kitoks nei visada. Jis persikėlė į virtualią erdvę ir bus pasiekiamas visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir kas žino, galbūt mums visiems sudėtingu koronaviruso pandemijos laikotarpiu dabar geriausi pasaulio dokumentiniai filmai pasieks dar daugiau žiūrovų? Labai to norėtųsi, nes festivalyje suskambės ir lietuviška pavardė. Režisierė Giedrė Žickytė festivalyje pristatys savo dokumentinį filmą „Šuolis“ (The Jump). Paramą šio filmo kūrimui skyrė ir Lietuvių Fondas.

Jokūbas Dagys: Išeivijos skausmo skulptorius
Išeivijos skausmo skulptorius. Taip JAV ir Kanados lietuvių spaudoje buvo vadinamas Jokūbas Dagys. Ne tik skulptoriaus ir tapytojo, bet ir poeto talentu apdovanotas kūrėjas, išleidęs tris knygas: „Dagys dejuoja ir dainuoja“, „Dagys klajoja ir galvoja“, „Meilė tarp priešų“.

Detektyvo karalienė
Daugiau kaip 60 romanų, du milijardai vienetų tiražo kopijų, išparduotų ir pasklidusių po visą pasaulį, ir gyvenimas kaip iš nuotykių romano. Rašytojos Agathos Christie (1890 09 15–1976 01 12), kurios vardas žinomas kiekvienam ir kurios knygas iki šiol skaito visas pasaulis, likimas spalvingumu gali drąsiai konkuruoti su bet kurio jos parašyto detektyvo istorija: neištikimo vyro intrigos, sudėtingi santykiai su sunkaus charakterio motina, keistas pomėgis domėtis nuodais. Ko dar nesate girdėję apie detektyvo klasikę Agathą Christie?

Literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį
Profesorės Violetos Kelertienės vardas puikiai žinomas Lietuvos akademiniame pasaulyje, čia ji yra dažna viešnia: lankydamasi Lietuvoje kelis kartus per metus mokslininkė skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, dalyvauja čia jau kelis dešimtmečius vykstančiose Santaros- Šviesos konferencijose, knygų pristatymuose. Violeta Kelertienė yra išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kuri nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis: dar sovietmečiu čia ji rinko medžiagą savo disertacijai, nuolat bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, rašytojais, leidyklomis. Ji yra Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė (2012), akademinė veikla įvertinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija išeivijos mokslininkams (2010), savo literatūrologiniuose tyrimuose ji įtvirtino postkolonializmo ir feminizmo teorines atramas, ne vieną dešimtmetį verčia lietuvių literatūrą į anglų kalbą bei užsiima lietuvių rašytojų kūrybos sklaida pasaulyje. Tikriausiai būtų galima paminėti dar ne vieną veiklą, kuriai profesorė paskyrė daug laiko ir energijos, globodama studentus ir mokslininkus iš Lietuvos, skatindama jų mokslinius tyrimus.

Ko iš tiesų ieškome kūriniuose apie gamtą?
Žmogų masinantis paslapčių ir įkvėpimo kupinas gamtos pasaulis ir emociniu išsigelbėjimu kartais tampantis ne tik buvimas gamtoje, bet ir santykis su gyvūnais, medžiais, paukščiais bei kitais gamtos kūriniais – nuo seno žinomas fenomenas. Gyvenimas gamtoje bei gamtos ritmu, kadaise laikytas visiškai natūraliu dalyku, vėliau – veikiau keistuolių ir atsiskyrėlių pasirinkimu, o ne taip seniai – tiesiog dykaduonišku buvimu, dabar vėl įgauna naujų atspalvių ir... sparčiai populiarėja. Drauge populiarėja ir apie žmogaus ir gamtos santykį pasakojančios knygos.

Žolinė – brandos ir santarvės šventė
Žolinė dviejų švenčių: krikščioniškosios – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų – ir pagoniškosios – pirmojo vasaros derliaus gėrybių šventinimo – simbiozė. Pastaroji šventė neabejotinai yra gilesnė, atėjusi iš senovės, iš bendrystės su gamta, tikėjimo jos galiomis ir pastangų atsidėkoti už tai, ką ji subrandino per vasarą. Derliaus šventinimo paprotys byloja apie andainykštės žemės dievybės, Lietuvoje kitados žinomą Žemynos vardu, pagerbimą.