Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejamas su įvairiomis ligomis, įskaitant ir širdies sutrikimus, vėžį bei antrojo tipo cukrinį diabetą. Tyrimai rodo, kad dėl nutukimo žmonės gali sunkiau sirgti ir koronavirusu. Klausimą, kaip nutukę žmonės perserga koronavirusu svarstė jau nemažai ekspertų.
Atlikus vieną iš tyrimų, kuriame buvo analizuojama beveik 17 tūkst. pacientų būklė Jungtinėje Karalystėje (JK), paaiškėjo, kad tie, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30, turėjo 33 proc. didesnę mirties nuo COVID-19 riziką nei nenutukę žmonės.
JK Nacionalinės sveikatos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad nutukę žmonės turi dvigubai didesnę mirties nuo COVID-19 riziką. Mokslininkai teigia, kad jeigu nutukęs žmogus taip pat turi ir kitų su dideliu antsvoriu susijusių ligų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, antrojo tipo cukrinį diabetą, ši rizika būtų dar didesnė.
Tiriant kritiškai sergančius JK pacientus paaiškėjo, kad 34,5 proc. jų turėjo viršsvorio, 31,5 proc. buvo nutukę ir 7 proc. buvo stipriai nutukę – tokie, kurių KMI jau viršijo 40. Iš viso sunkiai COVID-19 sergančių pacientų, turinčių antsvorį buvo 73 proc. lyginant su 26 proc. normalų svorį turinčių žmonių. Reikia pastebėti, kad JK apskritai 35 proc. žmonių turi antsvorio, o 29 proc. yra nutukę.
Ankstyvieji tyrimai iš JAV, Italijos ir Kinijos taip pat teigia, kad nutukimas yra svarbus rizikos faktorius sergant COVID-19. Apibendrinant visus rizikos faktorius, nutukęs ir sergantis lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus vyras turi didžiausią riziką sunkiai susirgti COVID-19.
Kodėl nutukimas yra rizikos faktorius?
Kuo daugiau antsvorio ir riebalinio sluoksnio, tuo mažesnis yra plaučių tūris. Tai reiškia, kad kyla problemų gaunant pakankamai dieguonies ir išnešiojant jį per visą kūną. Tai taip pat turi įtakos ir širdžiai bei kraujo tėkmei.
Kaip CNN teigė Glazgo universiteto profesorius Naveedas Sattaras, žmonėms, turintiems antsvorio, taip pat reikia ir daugiau deguonies. Dėl to kvėpavimo takų sistema patiria didesnį spaudimą. Užsikrėtus koronavirusu, tai gali tapti rimta problema.
Redingo universiteto profesorius Dyanas Sellayah tvirtino, kad galiausiai nutukęs kūnas nesusitvarko su deguonies trūkumu pagrindiniuose organuose. Dėl to anstvorio turintiems ir nutukusiems žmonėms dažniau prireikia pagalbos kvėpuojant ir palaikant inkstų funkcijas.
Kokį vaidmenį turi riebalų ląstelės?
Mokslininkai nustatė, kad fermentas ACE2, esantis ląstelėse, yra pagrindinis būdas, kaip virusas patenka į kūną.
Šių molekulių daugiau randama riebaliniame audinyje, kurio anstvorio turintys žmonės turi ne tik po oda, bet ir aplink organus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jiems kyla rizika sunkiau sirgti koronaviruso infekcija ir netgi lengviau ją pasigauti.
Taip pat mokslininkai teigia, jog žmonių, turinčių anstvorio, imuninė sistema veikia ne taip efektyviai kaip normalų kūno svorį turinčių žmonių.
Taip yra dėl uždegimo, kurį sukelia makrofagai, įsiveržę į riebalinį audinį. Makrofagai yra atsakingi už tai, kaip ląstelės reaguoja į infekciją.
Pasak mokslininkų, tai gali sukelti citokinų audrą – gyvybei pavojingą reakciją, kai imuninė sistema sukelia uždegimą ir žaloja patį organizmą.
Anot Sellayah, tam tikro tipo riebalinis audinys lengviau pasiduoda makrofagų invazijai. Tai gali paaiškinti ir tai, kodėl kai kurių etninių mažumų žmonės, turintys daugiau šio tipo audinių, yra labiau pažeidžiami koronaviruso.
