Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Labiausiai tikėtina, kad COVID-19 išliks visiems laikams kaip gripas

10/09/2020 Aidas
corona 1206

Pasaulio žiniasklaida neretai Pietų Korėją apibūdina kaip šalį, radusią sėkmės receptą, kaip suvaldyti koronaviruso plitimą nepakenkiant nei žmonių sveikatai, nei ekonomikai. Tą korėjiečiams leido pasiekti aktyvus testavimas ir greitas atvejų susekimas. Rodos, panašias priemones taiko ir Lietuva, tačiau geresniais rezultatais gali džiaugtis būtent Pietų Korėja. Ko iš jos vertėtų pasimokyti?

Daugiau nei 50 milijonų gyventojų turinčioje šalyje užfiksuota maždaug 24 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Praėjusią savaitę Pietų Korėjoje per parą nustatoma mažiau arba panašiai atvejų kaip ir Lietuvoje.

Azijos šalių pavyzdžiais besidomintis Singapūro nacionalinio universiteto profesorius Dale`as Andrew Fisheris pabrėžia, kad Pietų Korėja priemonių, reikalingų koronavirusui suvaldyti, ėmėsi labai anksti.

„Nuo pat pradžių ši šalis turėjo pajėgumų spartinti testavimą, atsekti kontaktus. Svarbu ir tai, kad kiekvienas žmogus, užsikrėtęs virusu, buvo iš karto izoliuojamas. Tam buvo naudojami ir bendrabučiai, negaluojantieji buvo guldomi į ligoninę“, – teigia Fisheris.

Atvejams susekti – vaizdo kameros ir išmaniosios programėlės

Kaip vieną veiksmingiausių priemonių profesorius išskiria tai, jog kontaktą su sergančiaisiais turėję žmonės yra greitai susekami. Šiam tikslui, anot jo, pasitelktos ir šiuolaikinės technologijos: išmaniųjų telefonų programėlės, vaizdo stebėjimo kameros, vietos nustatymo funkcija bei kreditinių kortelių mokėjimo informacija.

„Jei kontaktai sekami elektroniniu būdu, tai sutaupo labai daug laiko. Susekti, kur žmonės lankėsi, gali beveik akimirksniu“, – pabrėžia Fisheris, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Globalaus protrūkių perspėjimo ir atsako tinklui.

Įspėjantį pranešimą į išmanųjį telefoną yra gavęs ir 14 metų Pietų Korėjoje gyvenantis Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. „Gegužę buvo vienas protrūkis netoli mano rajono, kai užsikrėtęs žmogus perėjo per kelis naktinius klubus. Tada policija, susitarusi su telefonų kompanijomis, į visus telefonus, kurie panašiu laikotarpiu buvo prisiregistravę šiame rajone, išsiuntė žinutes, kad visi, lankęsi naktiniuose klubuose ar šiame rajone, privalo pasitikrinti dėl koronaviruso“, – teigia pašnekovas.

Pasak M. Šiaučiūno-Kačinsko, iš pradžių tokių pranešimų gyventojai sulaukdavo labai daug, darbovietėse dėl jų kas kelias minutes skambėdavo telefonai. Tačiau dabar pranešimų sumažėję. Jo teigimu, įspėjamosios žinutės šiuo metu siunčiamos tikslingiau – būtent tiems, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju.

Skaitmeninis atvejų susekimas peržengė ribas?

Pietų Korėjos naudojamas skaitmeninis susekimas, kovojant su koronaviruso plitimu, dažniausiai pateikiamas kaip sektinas pavyzdys, leidęs izoliuoti konkrečius asmenis, neįvedant visuotinio karantino. Vis dėlto tam tikri susekimo, ir būtent duomenų viešinimo aspektai, bent jau iš pradžių sulaukė kritikos.

Kai kurie žmonės kaltino šalies pareigūnus, kad šie atskleidė pernelyg detalią informaciją apie asmenis, kuriems nustatytas koronavirusas. Žiniasklaidoje rašoma, jog pagal paviešintą informaciją kartais buvo galima nustatyti konkrečius gyventojus, jie dėl to neretai sulaukdavo ir patyčių.

Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Linas Didvalis teigia, kad šioje srityje Pietų Korėjai teko pasimokyti iš savo klaidų.

„Iš pradžių, prasidėjus pandemijai, nebuvo žinoma, kokios yra grėsmės ir kiek dėl jų laisvės ir asmeninės informacijos galima paaukoti. Ši šalis turėjo pereiti tam tikrus mokymosi žingsnius. Iš pradžių skleisdama informaciją, kuri galbūt buvo per detali, vėliau viešai tą informacijos srautą sumažino“, – sako L. Didvalis.

Testuoti, testuoti, testuoti

Dar viena priemonė, kuri, pasak profesoriaus Fisherio, padeda Pietų Korėjai suvaldyti koronaviruso plitimą, yra platus testavimas. „Nuo vasario jie galėjo padaryti dešimtis tūkstančių testų per dieną. Taip aktyviai testuodami jie įgyvendina vadinamąją strategiją „testuoti, testuoti, testuoti‘‘. Buvo testuojami netgi simptomų nejaučiantys žmonės. Korėjiečiai labai anksti suprato, kad kontaktą su sergančiaisiais turėję asmenys dažnai patys nejaučia simptomų“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

Pasak M. Šiaučiūno-Kačinsko, visi į Pietų Korėją atvykstantys žmonės yra testuojami. Jis ir pats neseniai į šią šalį grįžo iš Lietuvos. Vyrui koronaviruso testas buvo atliktas vos atskridus, tiesa, ne oro uoste, bet teritorijoje, kur yra jo namai. Neigiamą testo rezultatą M. Šiaučiūnas-Kačinskas žinutę gavo greičiau nei po paros, tačiau jam vis tiek reikėjo dvi savaites izoliuotis.

Lygindamas žmonių elgesį Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, pašnekovas pastebi, kad korėjiečiai labiau palaiko valdžios įvestas rekomendacijas ir reikalavimus. „Sausį, kai buvo pradėta rekomenduoti dėvėti kaukes, visi kaip užsidėjo tas kaukes, taip iki šiol ir dėvi. Išeinant iš namų yra natūralu – auniesi batus ir užsidedi kaukę. Ir niekas dėl to nemato problemų. Visi nuolat dezinfekuoja rankas, įeinant į pastatus, matuojama temperatūra“, – teigia M. Šiaučiūnas-Kačinskas.

Kad dauguma Pietų Korėjos gyventojų pasitiki valdžia ir jos sprendimais, sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas L. Didvalis. Tačiau, pasak jo, vis dėlto buvo ir tokių žmonių, kurie griežtesnėms priemonėms nepritarė. Nemažai pasipriešinimo anksčiau kilo iš krikščioniškos atšakos, neretai vadinamos sekta, bendruomenės narių. Su ja buvo siejami vieni didžiausių koronaviruso protrūkių šalyje.

Antroji banga – dėl pernelyg sušvelnintų reikalavimų?

Vadinamąją antrą koronaviruso bangą Pietų Korėja labiausiai patyrė rugpjūtį. Pasak profesoriaus Fisherio, atvejų skaičiaus didėjimas buvo susijęs su tuo, kad buvo sušvelninti ribojimai, anot jo, pandemijos metu rizikingoms veikloms.

„Jie išbandė ribas. Leido būriuotis kavinėse, atidarė naktinius klubus, žmonės ne visur dėvėjo kaukes. Tada atsirado naujų židinių. Naktinių klubų veikla šioje situacijoje yra labai kebli sritis. Juk juose žmonės būna arti vieni kitų, nedėvi kaukių ir geria alkoholį. Jei vienas iš besilankančiųjų serga COVID-19, liga gali lengvai paplisti. Manau, tai ir buvo pagrindinė Seulo problema, panašiai kaip ir Tokijuje. Šios šalys turėjo išmokti, kad rizikingos veiklos padidins atvejų skaičių. Nustebčiau, jei valstybės vėl tiek pat sušvelnintų ribojimus“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

Panašios priemonės taikomos ir Lietuvoje, tačiau rezultatai skiriasi.

Nors Lietuvoje speciali koronaviruso kontrolei skirta programėlė dar nepristatyta, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės Ginretos Megelinskienės, iki šiol pavyksta susekti maždaug 80 procentų visų atvejų – panašiai kaip ir Pietų Korėjoje.

„Atvejų susekimas yra pakankamai geras Lietuvoje. Tiek liepos, tiek rugpjūčio, tiek rugsėjo mėnesiais tik apie 18–19 procentų atvejų grandinė nebūdavo nustatyta. (....) Tai reiškia, kad pakankamai gerai pavyksta nustatyti, kur žmogus užsikrėtė. Ir tai padeda suvaldyti situaciją.“ G. Megelinskienės teigimu, Lietuvoje gana didelė dalis atvejų susekama todėl, kad specialistams vis dar pavyksta susisiekti su kiekvienu sąlytį turėjusiu žmogumi. Tiesa, LRT RADIJO žiniomis, ne visi kontaktą su sergančiuoju turėję gyventojai sulaukia skambučių iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

O testavimas Lietuvoje, skaičiuojant gyventojų skaičiui, santykinai netgi didesnis nei Pietų Korėjoje. Kaip teigia G. Megelinskienė, testavimo apimtys Lietuvoje – didžiausios iš visų Baltijos šalių.

Lietuvą ir Pietų Korėją sieja ne tik tai, kad abiejose šalyse plačiai testuojama ir gana didžiulis procentas atvejų susekama. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovo L. Didvalio, ir Pietų Korėjoje buvo įkurta speciali karštoji koronaviruso linija.

Pietų Korėjos visuomenė kolektyviškesnė ir labiau pasitiki valdžia

Nors abi šalys, rodos, taiko gana panašias koronaviruso kontrolės priemones, Pietų Korėjoje situacija geresnė. Dauguma pašnekovų pabrėžia, kad šioje valstybėje visuomenė kur kas kolektyviškesnė ir labiau pasitiki autoritetu. Pasak L. Didvalio, to Lietuva galėtų pasimokyti.

„Mes turime daug labiau individualistinę visuomenę nei Pietų Korėja. Ir tai lemia, kad Lietuvoje žmonės priima sprendimus pavieniai, mažiau galvodami apie bendresnį gėrį. Pietų Korėjoje gyventojai taip pat labiau pasitiki autoritetais, mokslo sprendimais, mokslininkais. Lietuvai palinkėčiau, bent jau šiuo atveju, kai yra mokslinis pagrindas, pasitikėti autoritetais ir sekti nurodymus“, – siūlo L. Didvalis.

Pasimokyti iš Pietų Korėjos ir kai kurių kitų Azijos šalių ragina ir Singapūro nacionalinio universiteto profesorius Fisheris.

„Labiausiai tikėtina, kad COVID-19 išliks visiems laikams, kaip ir pandeminis H1N1 gripas. Manau, net ir po dvidešimties metų, kai į ligoninę atvyks ligonis, sergantis plaučių uždegimu, jis turės būti izoliuojamas ir tikrinamas dėl koronaviruso. Tokia praktika turėtų išlikti, net ir kai bus sukurta vakcina. Nors bus lengviau virusą kontroliuoti, turime prie jo priprasti. Prie jo turime priprasti jau dabar“, – ragina profesorius.

Fisherio teigimu, tiek Pietų Korėja, tiek ir Japonija, Honkongas ar Malaizija neįveda visuotinio karantino. Jos taiko kitas priemones: uždaro naktinius klubus, restoranams leidžia dirbti iki 22 valandos vakaro, įveda privalomą kaukių dėvėjimą, riboja būriavimąsi. Taip atvejų pradeda mažėti ir be karantino. Profesoriaus teigimu, šios priemonės leidžia apsaugoti ir žmonių sveikatą, ir šalies ekonomiką.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu