Kas penktas lietuvis – socialiai pažeidžiamas
Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai atskirtas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Ekspertai teigia, jog visuomenei tokių žmonių nematant, pagalbos sistemos negali užtikrinti jų oraus gyvenimo.

Kauno „Žalgirio“ prisikėlimas prieš Velykas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nepraleidžia nei vieno Eurolygos mačo Kaune, kuomet žaidžia JE numylėtas „Žalgiris“. Didįjį Ketvirtadienį pilnutėlėje Nemuno salos arenoje vykusių paskutiniųjų šio sezono reguliaraus Eurolygos sezono varžybų didžiosios pertraukos metu kalbintas Lietuvos vadovas nuožirdžiai pasidžiaugė it feniksas iš pelenų šiemet prisikėlusia legendine mūsų šalies krepšinio komanda.

Kauno krepšinio fenomenas
Laikinoji sostinė tebegyvena krepšiniu, nors Eurolygos finaliniame ketverte kauniečių numylėtinių „Žalgirio“ ir nebus. Po paskutinio reguliaraus sezono mačo, prie kelių tūkstančių lietuvių sirgalių Miūnchene nugalėję vietos „Bayern“, į aštuonetuką it viesulas įsiveržę miesto prie Nemuno ir Neries santakos atstovai savo fanams padovanojo dar vieną šventę „Žalgirio“ arenoje, kur gegužės 3-iąją sausakimša virš 15 tūkstančių žiūrovų auditorija vis dėlto išvydo galingosios „Barcelona“ pergalę ir patekimą į finalinį ketvertą.

Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pasaulio šalių dešimtuką
Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. Šis tyrimas parodė ir tai, kad Lietuvoje šiek tiek padaugėjo mokinių, kurie į mokyklą ateina alkani ir pavargę.

Debunk.org: Kremliaus medija kaltina Lietuvą Gegužės 9-ąją planuojant teroristinį aktą Karaliaučiaus pasienyje
Kasmet Rusijoje pompastiškai gegužės 9-ąją švenčiama „Pergalės diena“ Kremliaus medijoje tapdavo dingstimi demonstratyviai apkaltinti Baltijos šalis neonacizmu, „rusofobija“ ir istorijos perrašinėjimu. Tradiciškai tai susilaukdavo nemažo dėmesio įvairiuose pro-kremliškuose interneto puslapiuose, tačiau šiemet ši tendencija nusilpo. Anot analizės centro Debunk.org, tai gali būti susiję su daugeliui žmonių vis akivaizdesniu Rusijos galybės nuosmukiu, ypač dėl silpstančio karinio pasirodymo Ukrainoje.

Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse situacija geriausia
Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2021 m. duomenimis. GKI rodo, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą, TOP 5 savivaldybės taip pat išliko tos pačios – tik Kauno r. pralenkė Klaipėdos m. savivaldybę. Lyginant su 2020 m., į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė, švietimą – Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r., viešąją infrastruktūrą – Pakruojo r.

Sėkmės Šiaurės Amerikos rinkoje ieškantį Lietuvos verslą suvienys forumas Čikagoje
Kaip Lietuvos verslininkams savo prekėmis ar paslaugomis sudominti pačios didžiausios pasaulyje rinkos vartotojus? Kodėl verta investuoti Lietuvoje? Ko reikia norint patekti į JAV rinką? Kokie yra patikimų verslo partnerių paieškos niuansai? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų aktualių klausimų bus ieškoma birželio 7 – 8 d. Čikagoje vykstančiame Šiaurės Amerikos Lietuvos verslo forume 2023 (North American Lithuanian Business Forum (NALB Forum)).

Prof. R. Laužikas pasakoja apie Velykų stalo tradicijas ir šiandieną
Ant visų šventinių stalų rastume panašių mėsos patiekalų: šaltieną, keptą kiaulienos kumpį, rūkytas dešras. Pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo, prof. Rimvydo Laužiko, pagal senovines tradicijas per Velykas būdavo valgomi kiaulienos, avienos patiekalai, ši šventė išsiskirdavo prašmatnių kepinių gausa, be to, ant stalo puikuodavosi iš sviesto nulipdytas avinėlis. Išskirtiniai buvo ir pieno gaminiai, kurie išliko populiarūs iki šių dienų. Vieną jų – „paschą“ – kviečiame pasigaminti artėjančios pavasario šventės proga.

Seime registruotas nutarimas skelbti referendumą dėl daugybinės pilietybės
2024 m. gegužės 12 d. siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo. „Registruojamas nutarimas skelbti referendumą su kitais metais vykstančiais prezidento rinkimais, tai yra gegužės 12 dieną, dėl pilietybės išsaugojimo tiems asmenims, kurie gyvena užsienyje, saugiose valstybėse: ES, EBPO, NATO, kurie įsigijo tų valstybių pilietybę, galėtų išlaikyti ir Lietuvos Respublikos pilietybę“, – sakė Asanavičiūtė.

Grįžusieji turi iš naujo įleisti šaknis Lietuvoje 
Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo. Pernai į Lietuvą grįžo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Konkurencingas atlyginimas, kokybiškos medicinos paslaugos, geras susisiekimas – ne vienintelės priežastys, sugrąžinančios į Lietuvą. Vis dažniau apsisprendimą paskatina ne ekonominiai motyvai, o emociniai poreikiai, ypač artimųjų ilgesys. 

Ar esame pasiruošę atsarginei Lietuvai?
Ar lietuvių diaspora pasiruošusi dienai „X“? Ar tikrai Kazio Pakšto „atsarginė“ Lietuva karo Ukrainoje fone yra utopija? Kas vienijo lietuvių diasporą visais laikais? Vienijo didelė misija. Iki 1990 m. vienijo laisvos Lietuvos idėja. Po to buvo dar pora misijų: padėti Lietuvai įstoti į NATO bloką, į Europos Sąjungą.

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam, nepristigusiam noro ir valios
Išaugę užsieniečių srautai Lietuvoje daugiausia dėl karo Ukrainoje kaip niekada aktualizavo kitakalbių lietuvių kalbos mokymą(si). Daugelis atvykusiųjų supranta, kad be vietos kalbos visaverčio gyvenimo nesukursi, bet neretai juos baugina išankstinė nuostata, kad lietuvių kalba yra sunki, nepanaši nė į vieną iš žinomų kalbų ir kad ją išmokti gali tik vienetai.