Kaip gimė Vilnius ir kaip gimsta vilniečiai
Gimiau ir užaugau Vilniuje. Išskyrus kelis studijų ar stažuočių metus visą laiką gyvenu šiame mieste. Ar aš vilnietis? Esu girdėjęs tvirtinimų, kad save vilniečiu gali laikyti tik trečios ar net ketvirtos kartos miestietis. Žinoma, aš tokios griežtos sąlygos neatitinku. Tėvai į Vilnių su banga naujakurių atvyko praėjusio amžiaus antroje pusėje didžiojo lietuvių kraustymosi iš kaimų į sostinę laikais.

Lietuvos gyventojų skaičius auga
2023 m. sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,84 mln. gyventojų. Tai maždaug 40 tūkst. daugiau nei prieš metus. Istorinis gyventojų skaičiaus augimas po ilgų nuosmukio ir stagnacijos metų. Nėra ką slėpti, šią teigiamą statistiką lėmė atvykėliai, pirmiausia, iš Ukrainos. Kiti demografiniai veiksniai, tokie kaip piliečių emigracija ir gimstamumas pozityviai nenuteikia.

Mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius
Antradienį šalies politinę bendruomenę pasiekė liūdna žinia – mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. Buvęs Vyriausybės vadovas mirė eidamas 75-uosius metus. Apie politiko mirtį socialinėje erdvėje patvirtino žurnalistas ir istorikas Vilius Kavaliauskas.

Ar Vilnius vėl turės merą konservatorių
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia dabartinio vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą Vilniaus mero rinkimuose. Po kelių ne tokių sėkmingų partijai rinkimų savivaldoje, šįkart yra daug galimybių, kad sostinė vėl turės vadovą konservatorių. Paskutinis TS-LKD partijos atstovas Vilniuje Raimundas Alekna meravo 2011 m., taigi prieš 12 metų.

Atkurtos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį sveikina pasaulio lyderiai
Spalio 18-ąją profesorių Vytautą Landsbergį, minintį 90-ąjį jubiliejų, sveikina pasaulio lyderiai: Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, Baltarusijos Prezidentė Svetlana Tsihonauskaja, buvęs Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, Čekijos senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Pavel Fischer, buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carl Bildt.

Pristatytas 2023 m. Lietuvos biudžetas
Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname svetimus pinigus. (...) Ar gali valstybė skolintis beatodairiškai? Mūsų nuomone tuo piktnaudžiauti negalima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.

Lietuva – patraukli šalis investuoti, bet tarptautinė konkurencija aštrėja
Ką apie Lietuvos investavimo klimatą mano mūsų šalyje investavusios tarptautinės kompanijos? Kokia investicinė aplinka Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis? Ką privaloma daryti, kad aštrėjant konkurencijai Lietuvos investicinis patrauklumas dar gerėtų? Šie ir kiti klausimai buvo nagrinėjami Amerikos verslo rūmų Lietuvoje (The American Chamber of Commerce in Lithuania) pirmą kartą organizuotame „Foreign Investors Annual Summit 2022“. Jame dalyvavo ir įžvalgomis dalinosi Lietuvoje investavusių užsienio kompanijų vadovai, verslininkai, valdžios atstovai.

Lietuvai nereikia rusų „penktosios kolonos“
Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.  

Senatorius Durbinas: „Lietuva vėl pasirodo kaip laisvės ir demokratijos gynėja“
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vašingtone susitiko su JAV Senato lyderiais – vienu įtakingiausių lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų politiku, senatoriumi Dicku Durbinu, Senato Užsienio reikalų komiteto vadovu Robertu Menandezu, Baltijos draugų grupės kopirmininku Chucku Grassley, senatorėmis Susan Collins ir Amy Klobuchar. Susitikime daugiausia kalbėta apie tai, kaip išlaikyti regioninį, energetinį ir ekonominį saugumą, kai Ukrainoje nesiliauja karas.

Rusijos karai – ginkluotas Ukrainoje, energetinis Europoje
Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus.

Lietuviškai prabilę Zelenskiai dėkojo už pagalbą Ukrainai: šlovė mūsų lietuviams draugams
Šiemet Ukrainos nepriklausomybės diena yra ir lietuvių šventė, Lietuvos pagalba stipriai juntama Ukrainoje, o tūkstančiai ukrainiečių čia rado prieglobstį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su pirmąja ponia. Pabaigoje savo sveikinimo Olena Zelenska ir Volodymyras Zelenskis prabilo lietuviškai.

Prof. dr. A. Maslauskaitė: „Įžengėme į naują demografinį gimstamumo etapą, kuris nenuteikia viltingai“
Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius.