Kalbėkime žodžiais ir širdimi
Panevėžiečio žurnalisto Audriaus Skačkausko gyvenimo enciklopedija pasipildė trečiąja miniatiūrų, novelių apie gyvenimą knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties-3“. Autoriaus manymu, šioje, trečiojoje knygoje, savo istoriją papasakojus ir žmonai Aušrai – gyvenimo meilei, įkvėpėjai ir angelui sargui, – knyga tapo pilna ir išbaigta. Išliejęs ne vieną šlakelį saviironijos, kai būdavo sunku, kabindavęsis už kokio nors pomėgio, darbo arba tiesiog ėjimo į niekur parke, Audrius knygoje pasakoja ir liūdnas, ir perpintas humoro gaidele gyvenimo istorijas.

Brūkštelėjimai
Iš spaudai ruošiamos rašytojo, žurnalisto Jono Laurinavičiaus aforizmų knygos

Brūkštelėjimai
Iš spaudai ruošiamos rašytojo, žurnalisto Jono Laurinavičiaus aforizmų knygos.

Literatūrologui, knygų leidėjui Stasiui Lipskiui – 80 metų
„Jonas Aistis (1904-1973) – vienas žymiausių lietuvių poetų, dar 1937-aisiais pelnęs Lietuvos valstybinę premiją. Dėl 1940 metų okupacijos ir netrukus prasidėjusio karo Aistis liko atskirtas nuo gimtojo krašto. Baigęs mokslus Prancūzijoje, poetas vėliau persikėlė į JAV, daug metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Paskutiniąsias tris savo gyvenimo savaites Jonas Aistis praleido ligoninėje – kentėdamas didžiulius skausmus, bet neprarasdamas sąmonės, jis turėjo galimybę apmąstyti nueitą kelią, prisiminti savo artimuosius, bičiulius, atlikti savotišką išpažintį sau, Viešpačiui ir pasauliui“.

Paroda, skirta Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms
2021 m. rugpjūčio 4 d. minėjome vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Žurnalistui Jonui Laurinavičiui – Jono Aisčio literatūros premija
Ir atskrido, ir atplasnojo Poezijos pavasario paukštė į Rumšiškes – į poeto Jono Aisčio tėviškę. Kasmet čia atplasnoja, tik šiemet stipriai vėluodama, vos ne per patį vidurvasarį, kai oras toks neįtikėtinai karštas ir alsus. Tai ir dėl koronaviruso šventė buvo atidėliojama, laukiama karantino pabaigos.

Etnokultūrinės vasaros stovyklos 2021 metais
Šią vasarą, kaip ir kasmet, Lietuvoje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi Lietuvos istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus.

Liaudies šokių konkurse varžėsi rekordinis skaičius dalyvių, pirmą kartą prisijungė ir užsienio lietuviai
Praėjusį ketvirtadienį, Tarptautinė šokio diena subūrė lietuviško žanro atlikėjus iš viso pasaulio. Pirmą kartą konkursas „Šoka Lietuva“ įvyko virtualiai – paskelbti šių metų geriausi tautinių šokių kolektyvai. Net 148 sceninių lietuvių liaudies šokių grupės varžėsi dėl laureatų vardo, tarp jų – ir pirmą kartą dalyvaujantys, aktyvumu nustebinę užsienio lietuviai.

TEN, KUR MES
Turime naują Jono Laurinavičiaus (g.1938) poezijos rinkinį „Ten, kur mes“. Tai aštuntoji jo eilėraščių knyga. Visi eilėraščiai parašyti 2020 metais. Kaip ir ankstesniuose rinkiniuose, daug vietos skiriama dedikacijoms, gimtinei, pamąstymams apie nueitą ilgą gyvenimo kelią, apie pasaulį ištikusią koronaviruso pandemiją, apie meilę. Nevengiama  humoro, sarkazmo. Dominuoja klasikinė eilėdara.

Atidaryta virtuali paroda, skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui
Minėdami kardinolo Vincento Sladkevičiaus metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią dokumentų parodą „2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai“.

Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas
2023 metais Vilniaus miestas įžengs į aštuntą istorijos šimtmetį ir minės 700 metų jubiliejų. Nors laiko iki sukakties dar yra, sostinė pradeda ruoštis jau dabar – vienas pirmųjų projektų – „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ gyventojus kvies atrasti paslaptingą miesto praeitį ir virtualiai aplankyti žymiausius Vilniaus objektus. Pirmasis virtualus turas kvies keliauti po XIV a. Vilnių ir sužinoti ne tik tai, ką slepia seniausia katalikų šventovė, bet ir kodėl, spėjama, lietuviai neaugino barzdų.

Kaip senovės lietuviai švęsdavo Velykas?
Velykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet jas švenčiame balandžio 4 dieną. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas? Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Kai kas mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pasirodo su atgimstančia gamta ir pasitraukia po pirmojo Perkūno.