Nepriklausomai nuo oro – ar snigtų, ar lytų, kasmet vasario 16-ąją prie Bostono savivaldybės į dangų kyla mūsų trispalvė. Ištikimas šio ritualo vykdytojas – daugiametis Lietuvių Bendruomenės (LB) Bostone pirmininkas, ne vienai šio miesto ir jo apylinkių lietuvių kartai gerai pažįstamas Gintaras Čepas. Šio veiklaus lietuvio dėka Massachusetts valstijoje kasmet minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Daugiau nei prieš dešimt metų valstijos gubernatorius kartu su Bostono meru įtraukė šią šventę į oficialių Massachusetts valstijos švenčių sąrašą, nes G. Čepas tuo atkakliai ir nenuilstamai rūpinosi – aiškino, kodėl lietuviams tai svarbu. Apie 100 tūkst. Bostono ir jo apylinkių gyventojų XX a. pabaigoje teigė, kad jų šaknys lietuviškos.
Gintaras Čepas, per Antrąjį pasaulinį karą atvykęs į JAV ir šioje valstybėje radęs naujuosius namus, nenuilstamai darbuojasi bendruomenės ir lietuvybės labui. Šis lietuvis – žmogus, „nešiojantis daug kepurių“: jis ir Lietuvių kredito unijos „Taupa“ Bostone valdybos narys, ir buvęs daugiametis Bostono apylinkės pirmininkas, ir Naujosios Anglijos apygardos tarybos narys. G. Čepas anksčiau vadovavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namų tarybai Putname (Connecticut) ir buvo lietuvių katalikų finansų religinės paramos komiteto (New York) narys bei pirmininkas. 53 metus dirbęs komercinio nekilnojamo turto vertintoju „Colliers Meredith & Grew Inc“ bendrovėje, 2016 metų pabaigoje G. Čepas išėjo į pensiją.
Net ir sulaukęs garbaus amžiaus, Gintaras aktyviai remia lietuvišką veiklą. Ar tai būtų bendruomenės, bažnyčios tarybos susirinkimai, ar filmai, koncertai, mugės, įvairūs vajai, maisto tiekimas bendruomenei – niekur neapsieinama be jo, ilgamečio vadovo, gerai pažįstančio bendruomenę, iniciatyvos. Tačiau paties Gintaro žodžiais tariant, vienas jis niekaip tiek nepajėgtų nuveikti, jei ne jo šaunioji visur jį palaikanti sutuoktinė Valentina. Ši moteris jau 50 metų petys petin darbuojasi, savanoriauja drauge su savo vyru. Ji ir stalais bei valgiais pasirūpina, ir adresus padeda suklijuoti, kai reikia siųsti laiškus bendruomenės nariams, ir žmones stengiasi pavalgydinti per muges, ir po renginių viską išvalyti bei sutvarkyti.
Lietuvybės ir katalikiškų vertybių puoselėjimas yra šios šeimos gyvenimo prasmė ir tikslas. Čepų pora – tarsi bendruomenės tėvai, jais visada galima pasikliauti: jie pasirūpins, duos patarimą, padės, aukodami savo laiką. Skaudžioje nelaimėje netekus jauno vienturčio sūnaus, LB šiai porai tarsi tapo jų vaiku – rūpesčiu, pareiga ir džiaugsmu.
Paklaustas, kodėl taip aktyviai įsitraukė į lietuvišką veiklą ir joje dalyvauja iki šiol, Gintaras teigė: „Mums anksčiau net nekildavo klausimų, ar dalyvauti lietuviškuose renginiuose. Tai buvo mūsų pareiga, nebuvo jokio „galiu – negaliu“, „noriu – nenoriu“. Nors būdavome pavargę po darbų, vis tiek eidavome. Ir vaikus ta dvasia auginome, skiepijome jiems supratimą, kad savanoriška veikla remiame Lietuvą. Dalyvaudavome įvairiausių lietuviškų organizacijų renginiuose, norėdami paremti jas visas, kad išsilaikytų, kad gyvuotų. Tuomet tai buvo kova už laisvą Lietuvą, už jos vertybes, tai buvo mūsų meilės Tėvynei išraiška ir jos palaikymas – stengėmės išsaugoti kalbą ir kultūrą, puoselėti lietuviškas krikščioniškas tradicijas.“
Pasiteiravus, ar nesunku jiems visada būti pirmose gretose, kai reikia padėti, kai reikia veikti LB labui, Gintaras pripažino: „Taip, jėgos senka. Norėtųsi, kad jaunimas būtų aktyvesnis, perimtų mūsų pradėta veiklą, kad vienytųsi, burtųsi, atrastų jėgų ir laiko tęsti tai, ką mes tiek metų puoselėjome ir saugojome, kad išliktume, neištirptume tautų katile ir toliau darbuotumės vardan Lietuvos – darniai ir vieningai.“
Živilė Symeonidis
Straipsnis spausdintas laikraštyje ,,Draugas” 2021-08-26.
