Krepšinio rinktinės kandidatų stovyklai Palangoje įsibėgėjant įžaidėjas Mantas Kalnietis juokiasi iš kalbų apie rinktinės problemas ir tiki, kad komandiniu žaidimu ekipa gali nustebinti ne vieną kritiką.

Atakų organizatorius DELFI pasakojo apie rinktinės pasiruošimą čempionatui, ilgą traumų gydymosi laikotarpį ir artėjantį sezoną „Žalgiryje“.

- Esi patyręs krepšininkas. Ar dar jauti jauduliuką viduje, kai atvyksti į pirmąsias rinktinės treniruočių stovyklas?

- Keista, bet kažkoks jausmas kirba viduje: įdomu, kaip seksis susižaisti su naujokais ir su tais žmonėmis, kurių nematei metus. Įžengus pro duris būna kažkoks kvailas jausmas, o dar visur aplinkui pilna žurnalistų, tai irgi nervina.

- Nusikelkime į praėjusių metų draugiškų rungtynių ciklą, į nelemtas rungtynes su Kroatija. Ar ta trauma labai išmušė tave iš vėžių psichologiškai?

- Psichologiškai galbūt neišmušė dėl to, kad visuomet stengiuosi būti pozityvus ir ieškoti pliusų. Bet fiziškai ir karjeros prasme, žinoma, išmušė iš vėžių. Buvo labai gaila, nes prieš pernykštį pasaulio čempionatą jaučiausi labai gerai ir norėjosi padėti komandai. Kai gauni tokią traumą, kuri ne tik neleidžia žaisti čempionate, bet ir atima visą sezoną, įsivažiuoti nėra lengva. Buvo labai nemalonus etapas, bet dabar džiaugiuosi, kad jis praėjo ir pagaliau esu sveikas.

- Ar trauminis laikotarpis prisidėjo prie krepšinio alkio ir didžiulio noro sugrįžti į rinktinę?

- Nesvarbu ar rinktinė, ar klubas, buvo didžiulis noras kuo greičiau pradėti žaisti. Susidėjo traumų seka ir išėjo taip, kad mano žaidimas prasideda dabar, kai vėl esame su rinktine. Metus praleidau be krepšinio, todėl noras yra didžiulis. Dabar pirmosios treniruotės vyksta lauke, bet jau norėčiau eiti į salę ir žaisti.

- Tavo karjeroje vėl sužibėjo „Žalgirio“ vardas, kadangi grįžai į Kauno klubą. Ar šis sprendimas buvo greitas ir paprastas?

- Kadangi aš esu metus nežaidęs, logiška, kad visoms komandoms esu tiksinti bomba ir niekas nežino, kokia yra tikroji situacija. „Žalgiris“ matė, kaip aš sportuoju, kaip atsigaunu, kalbėjosi su gydytojais, tai buvo vienintelis klubas, kuris rodė pasitikėjimą. Dėl to aš pasakiau, kad jeigu man nepasiseks JAV, kitų neieškosiu ir grįšiu į „Žalgirį“. Kai visi pamatė, kad galiu žaisti JAV, dabar atsiranda ir kitų variantų, tačiau tai nebesvarbu, džiaugiuosi, kad metus būsiu Kaune.

- „Žalgiryje“ paskutinį kartą rungtyniavai prieš trejus metus. Kas pasikeitė tavo žaidime, ar jautiesi labiau subrendęs kaip žaidėjas?

- Dabar jaučiuosi daug geresnis žaidėjas. Pamačiau legionieriaus gyvenimą, praėjau visą kelią, jaučiuosi labai patobulėjęs. Aikštelėje atlikti tam tikrus dalykus buvo daug lengviau negu tada, kai žaidžiau Kaune.

- Grįžtant prie rinktinės, visuomet yra kalbama apie problemas: pernai buvo įžaidėjo problema, šiemet yra sunkiojo krašto puolėjo pozicija. Galbūt pažiūrėkime į tai iš kitos pusės, kokias tu rinktinės stiprybes galėtum įžvelgti?

- Jau nebežinau, kiek metų kalbama apie įžaidėjo problemą, tikriausiai, kiek pamenu. Prieš kelias dienas sėdėjome su Pauliumi Jankūnu ir jam sakiau, kad jis gaus tuos klausimus, kuriuos aš gaudavau, o manęs klaus, kokia mano sveikatos būklė. Viskas taip ir buvo. Stiprioji rinktinės pusė yra ta, kad dėl netekčių yra šansas pasirodyti naujiems žaidėjams, kurie yra alkani. Sukūrę gerą komandą, kad ir be ryškių žvaigždžių, mes galime komandiniu žaidimu visus nustebinti, taip jau yra buvę.

- Tris metus gyvenai Rusijoje, dabar Lietuvoje daug kalbama apie šią šalį. Kokį įspūdį tau paliko gyvenimas Rusijoje?

- Bendras įspūdis tikrai buvo labai neblogas, normalūs komandos draugai, medicinos personalas. Viskas ten buvo gerai, kol nepalieti vienos temos – politikos. Apie tai geriau nekalbėti, jeigu girdi, kad kažkas apie tai šneka, geriau nesivelti, o tiesiog įsijungti muziką. Tačiau žmonės ten yra normalūs, dar ir dabar bendrauju su kai kuriais komandos draugais.

- Ar tu pastūmėjai P. Jankūną nusiskusti ūsus?

- Ne, tikrai ne aš. Tai buvo jo ir Roberto reikalas. Jis laimėjo lažybas ir gaus savo prizą, todėl galėjo juos nusiskusti. Iš tiesų, daugiau man nepatiko jo ūsai negu jam pačiam. Jis nebuvo labai nusiteikęs prieš tai, bet sakė, kad kelių reklamų su ūsais jam jau užtenka.