1 pataisa visam laikui įrašytų į  valstijos konstituciją buvusio ilgamečio (ir korumpuoto) Ilinojaus Atstovų Rūmų pirmininko Mike’o Madigano susitarimus su viešojo sektoriaus profsąjungomis. Jei jis bus priimtas, nei įstatymų leidėjai, nei rinkėjai niekada negalės jų pakeisti ar atšaukti.

Buvusiam Ilinojaus Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Madiganui iškeltas ieškinys kaltinimais korupcija, kuriame teigiama, kad jis mainė politines paslaugas už piniginę naudą savo bičiuliams, tačiau šie kaltinimai Ilinojaus gyventojams yra pernelyg gerai pažįstami. Ištisus dešimtmečius jie matė, kaip Madiganas didino viešojo sektoriaus  profesinių sąjungų galią ir įtaką, bei kaip šios profsąjungos prisidėjo prie milžiniškų Madigano kampanijos lėšų atsargų.

Per 26 metus Madigano kontroliuojamų kampanijų biudžetai iš Ilinojaus viešojo sektoriaus profsąjungų aukų pasipildė $10 milijonų. Mainais už tai jos gavo dešimtmečius profsąjungoms palankių įstatymų ir tokią dosnią valstybinę pensijų sistemą, kad vien nefinansuota skola, vadovaujant Madiganui, išaugo 753 proc., iki $140 milijardų 2020-aisiais.

Tačiau to išdrąsėjusioms ir suįžūlėjusioms Ilinojaus vyriausybės profesinėms sąjungoms negana. Jos ir toliau siekia nepaleisti iš savo gniaužtų mūsų valstijos mokesčių mokėtojų piniginių. Dabar jos nori į lapkričio 8-osios rinkimus įtraukti 1 pataisą, kad nevaržoma profsąjungų galia visiems laikams būtų įrašyta į Ilinojaus Konstituciją, o Madigano stiliaus susitarimų niekas niekada negalėtų atšaukti.

Taigi kaip visa tai prasidėjo? 1983 metais, kai Madiganas ėjo pirmuosius metus spikerio poste, Ilinojaus Generalinė asamblėja priėmė Ilinojaus viešojo sektoriaus darbo santykių įstatymą ir Ilinojaus švietimo sistemos darbo santykių įstatymą. Vadovaujant Madiganui, profesinės sąjungos skatino įstatymų leidėjus priimti abu teisės aktus, įpareigojančius viešojo sektoriaus darbuotojų kolektyvines derybas ir suteikiančius jiems galią streikuoti (tokią galią leidžia vos kelios valstijos), nepaisant to, kad darbo ir politiniai lyderiai primygtinai oponavo šiems įstatymams.

Pirmasis didžiausios profesinių sąjungų federacijos AFL-CIO prezidentas George’as Meany laikėsi pozicijos, kad viešojo sektoriaus profsąjungos neturėtų turėti teisės į kolektyvines derybas. „Kolektyvinės derybos su vyriausybe yra neįmanomos“, – sakė Meany.

Dar iki Meany laikų, prezidentas Franklinas D. Rooseveltas yra sakęs, kad viešojo sektoriaus darbuotojai yra unikalioje padėtyje, nes jų darbdaviai yra mokesčių mokėtojai.

„Visi Vyriausybės darbuotojai turi suprasti, kad kolektyvinių derybų procesas, tai, kaip jis yra suprantamas klasikine prasme, negali būti perkeltas į viešąjį sektorių“, – rašė Rooseveltas.

Ilinojaus kaimyninės valstijos šiuose profsąjungų ir vyriausybės lyderių žodžiuose įžvelgė prasmę. Visos Ilinojaus kaimyninės valstijos, įskaitant Mičiganą, draudžia visiems arba daugumai vyriausybės darbuotojų streikuoti.

Vadovaujant Madiganui, darbo teisės aktai Ilinojaus valstijoje buvo priimami tik tuo atveju, jei išplėsdavo profsąjungų galias į įtaką. Profesinės sąjungos jam atsidėkojo tais $10 milijonų, kuriuos jis paskui naudojo kitiems įstatymų leidėjams ir net gubernatoriams kontroliuoti.

Pavyzdžiui, Senato įstatymo projektas nr. 1784, priimtas 2019 metais. Įstatymo projektas suteikė viešojo sektoriaus profsąjungoms precedento neturinčią prieigą prie asmeninės informacijos, pvz., visų vyriausybės darbuotojų, net ir tų, kurie nebuvo sąjungos nariai, mobiliųjų telefonų numerių ir el. pašto adresų.

Ir nors Madiganas nebeina savo pareigų jau daugiau nei metus ir jam yra pareikšti kaltinimai federaliniame korupcijos tyrime, profsąjungos žino, kaip gali pakeisti jo korumpuotą kelią į galią legaliu: įtraukiant 1 pataisą į Ilinojaus konstituciją.

Pataisa įtvirtintų Konstitucijoje keturias naujas nuostatas, kurių neturi jokia kita valstija. Tai sutektų profsąjungoms nuolatinę teisę į kolektyvines derybas ne tik dėl finansų ir išmokų, bet ir bet kokiu jų pasirinktu klausimu – t.y., galią, kurią Čikagos mokytojų sąjunga jau bandė pasinaudoti, siekdama savo socialinės politikos tikslų apgyvendinimo, imigracijos, „atkuriamojo teisingumo“, turto perskirstymo ir lėšų policijai mažinimo srityse.

Profsąjungų sutartys turėtų konstitucinę galią ir viršenybę prieš valstijos įstatymus. Pats pavojingiausias 1 pataisos aspektas yra tas, kad ją priėmus, ji niekada negali būti apribota ar pakeista, net jei visi valstijos įstatymų leidėjai ir rinkėjai sutartų, kad pokyčiai būtini.

Lapkričio 8 dieną rinkėjai turės pasirinkimą: įtvirtinti Madigano palikimą per 1 pataisą ar apsaugoti save nuo vis didesnės mokesčių ir kitų finansinių įsipareigojimų naštos, išprovokuotos perdėtai dosnių politinių paslaugų Ilinojaus viešojo sektoriaus profsąjungoms.