Daugiau 
 
04/06/2021

Depresija keičia tai, kaip matome pasaulį?
Yra žinoma, kad depresija susijusi su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenantys depresiją, iš tikrųjų kitaip mato aplinkinį pasaulį, rašo „Science Alert“. Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, kad geriau suprasdami, kaip vaizdinė informacija apdorojama depresija sergančių žmonių smegenyse, ateityje galėtume geriau pritaikyti gydymo metodus. Tyrėjai norėjo išanalizuoti, kaip smegenų žievė, atsakinga už penkiais jutimo organais gaunamų pranešimų priėmimą, susitvarko su optine apgaule, todėl atliko eksperimentą su 111 žmonių, patyrusių gilią depresiją, ir 29 su šia liga nesusidūrusiais asmenimis.

Daugiau
04/05/2021

Amerikiečių komanda atliko giliausią pasinėrimą prie nuskendusio laivo liekanų
JAV eskadrinis minininkas, nuskandintas per Antrąjį pasaulinį karą ir dabar gulintis ant vandenyno dugno netoli Filipinų krantų beveik 6,5 km gylyje, buvo apžiūrėtas per iki šiol giliausią pasinėrimą lankant nuskendusių laivų liekanas, pranešė viena amerikiečių tyrinėtojų komanda.

Daugiau
04/01/2021

Nauja sąmokslo teorija: kas ta Margelono liga, kurią neva sukelia medicininėse kaukėse esantys parazitai?
Alternatyviose socialinių tinklų grupėse plinta nauja sąmokslo teorija, kurios šalininkai teigia, kad medicininėse kaukėse esą gyvena į šilumą reaguojantys parazitai, sukeliantys pavojingą ligą. Vienas toks vaizdo įrašas, neva įrodantis šių kenkėjų egzistavimą, buvo paskelbtas „YouTube“ platformoje. „Jie vadinasi „margelonais“ ir sukelia naują infekciją, nuo kurios nėra vaistų“, – po įrašu skelbia vienas internautas.

Daugiau
03/08/2021

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.

Daugiau
02/24/2021

Kokia yra dar vieno COVID tikimybė?
Praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai iškilo reali koronaviruso, galinčio pasėti sumaištį mūsų organizme ir sukelti pasaulinę pandemiją, grėsmė. Praėjusiais metais ši grėsmė materializavosi, atsiradus SARS-CoV-2 pavadintai naujai mirtinai šio viruso padermei, rašo „Science Alert“.

Daugiau
02/23/2021

Lietuvos vėliava keliauja į kosmosą
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, siekdamas pažymėti vos prieš kelias dienas minėtą valstybės atkūrimo dieną bei artėjančią nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvių proveržį ir pasiekimus kosmoso srityje, nutarė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti lietuvišką trispalvę. Šią idėją įgyvendinti padėjo dr. Vlado Lašo parama.

Daugiau
02/22/2021

Terapinį prietaisą sukūrusiems lietuviams atsiveria pasaulis
Daugiau nei 4% žmonių visame pasaulyje, perkopusių 40 metų ir vyresnių, kenčia nuo esencialinio tremoro – nevalingo rankų drebėjimo. Medicinos technologijų startuolis, įsikūręs Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenėje, šį vasarį įgijo rankų drebėjimą mažinančio medicininio įrenginio CE0197 bei įmonės EN ISO 13485:2016 sertifikatus. Po penkerius metus trukusių produkto prototipavimo ir testavimo etapo, „Vilim ball“ kamuoliukas, kuris dirbtinio intelekto valdomų mechaninių virpesių pagalba sumažina rankų drebėjimą, pradeda oficialią kelionę į Europos ir Azijos rinkas.

Daugiau
02/10/2021

Ar „Google“ daro mus kvailesniais?
Internetas ir sudėtingais algoritmais paremtos paieškos sistemos leidžia žmonėms šiais laikais pasiekti bet kokią informaciją kone vienu piršto spustelėjimu. Šiandien jau nebereikia dėti daug pastangų, kad surastume tai, ko norime, – ir viskas tik dėl to, kad turime „Google“. Tačiau ar visą laiką ieškodami atsakymų internete nedarome sau meškos paslaugos? Ar lengvas būdas gauti bet kokią informaciją turi įtakos mūsų protiniams gebėjimams?

Daugiau
01/22/2021

Patarimai, kaip skaitmenizuoti senas nuotraukas ir įrašus
Paspaudus šalčiui, žymiai daugiau laiko leidžiame namuose – o tai puikus metas padaryti ilgai atidėliotus darbus, pavyzdžiui, skaitmenizuoti senas šeimos nuotraukas ar vaizdo įrašus. Jų kokybė laikui bėgant vis prastėja, todėl kyla grėsmė prarasti brangius atsiminimus visam laikui. Tas kaip skaitmenizuoti fotojuostoje, vaizdajuostėje ar skaidrėse užfiksuotus vaizdus?

Daugiau
01/20/2021

Smagūs moksliniai eksperimentai, kuriuos verta išbandyti speiguotu oru
Pavargote visą žiemą sėdėti namuose, bet sniego senių rentimas ir voliojimasis sniege, įspaudžiant sniego angelus, šiek tiek ne jūsų sritis? „IFL Science“ siūlo keletą puikių mokslinių eksperimentų, kurie padės smagiai leisti laiką lauke.

Daugiau
10/23/2020

„Forbes“: šlove su šių metų chemijos Nobelio premijos laureatėmis nusipelnė dalytis ir prof. V. Šikšnys
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.

Daugiau
10/09/2020

Mokslininkai pasipiktinę: Nobelio premiją turėjo gauti ir profesorius Šikšnys
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad 2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatės – prancūzė mikrobiologė Emmanuelle Charpentier ir JAV biochemikė Jennifer A. Doudna. Jos įvertintos už atrastą genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas9. Lygiai tokią pat – tik kiek anksčiau – buvo atradęs ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas Virginijus Šikšnys. Mokslininkas ne kartą yra sakęs, kad jo komanda 2011 m. pati pirmoji pasaulyje išsiuntė mokslinį straipsnį apie vadinamąsias „genų žirkles“ – tačiau ilgą laiką nesulaukė teigiamos reakcijos. Pirmieji du tarptautiniai žurnalai atsisakė publikuoti straipsnį, o trečiasis („Proceedings of the National Academy of Sciences“) galų gale išspausdino – bet tik po keturių mėnesių.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu