Afrika skyla į du žemynus
Afrika pamažu, bet užtikrintai skyla į dvi dalis. Kaip ir bet kas geologijoje, tai labai ilgas procesas, truksiantis milijonus metų, tačiau galiausiai dalis Rytų Afrikos atsiskirs nuo likusios žemyno dalies, o tarp šių dviejų sausumos masyvų greičiausiai atsiras naujas vandenynas.

Sapnuose kaip žaidimuose – simuliuojame realybę ir išbandome scenarijus
Savo paslaptingumu sapnai žmoniją domina nuo senų laikų. Sapnus buvo bandoma iškoduoti kaip paslėptas žinutes – dažnai su pranašišku turiniu, kaip tam tikrą užuominą to, kas žmogaus laukia ateityje. Senovės graikai manė, kad nakties vaizdiniai yra dievų siunčiamos žinutės žmonėms, o jas aiškindavo dievų pranašais vadinami orakulai. Lietuvos kunigaikštis Gediminas, pasak legendos, susapnavo pranašišką sapną, dėl kurio iškilo Vilniaus miestas. Šiais laikais sapnų tyrimais užsiima mokslininkai. Jie vis dar bando išsiaiškinti, kaip atsiranda nakties vaizdiniai, kokia jų pagrindinė funkcija, kaip juos valdyti ir interpretuoti.

Išmani neišmanių daiktų ateitis
Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams.

Kokia tikimybė kilti dar vienai COVID-19 prilygstančiai pandemijai
Naujo tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad pandemijos pasaulį ištinka dažniau, negu atrodo. Jie nustatė, kad yra maždaug 2 proc. tikimybė, jog į COVID-19 panaši pandemija pasaulį ištiks kiekvienais metais, rašo „Science Alert“.

10 beprotiškų teorijų apie visatą
Kodėl visata yra tokia, kokia yra? Daugelį metų mokslininkai tyrė įvairias idėjas, bandydami paaiškinti kosmosą ir jo ateitį. Štai keletas keisčiausių teorijų – nuo branos pasaulio scenarijaus, aiškinančio, kad visata plūduriuoja aukštesnio matmens erdvėje, iki „Big Splat“ teorijos, apibūdinančios tokios branos susidūrimą su kita, lėmusį visiškai naujos visatos susiformavimą, rašo „Live Science“.

Pirmasis astronautų atrankos etapas baigtas – jame dalyvavo net 80 lietuvių
Europos kosmoso agentūra (EKA) trečiadienį nuotolinės spaudos konferencijos metu pristatė astronautų atrankos rezultatus, kurioje pasižymėjo ir Lietuva, ką tik tapusi šios kosmoso šeimos nare. Atrankoje iš viso dalyvavo daugiau nei 22,5 tūkst. dalyvių, iš kurių 80 buvo lietuviai – 62 vyrai ir 18 moterų. Iš Latvijos atrankoje dalyvavo 81, o iš Estijos – 57 žmonės.

Ilgai ir lėtai: vaistų kūryba pasaulyje ir mokslas Lietuvoje
 Jau praėjo penkiolika metų, kai Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenė sumažėjo viena talentinga ir sėkminga šeimyna: dešimtmetį ten gyvenę, mokslus pabaigę ir reikšmingus darbus pradėję bei šeimą sukūrę Daumantas ir Jurgita Matuliai sugrįžo į Vilnių. Išgyvenę sudėtingą sugrįžtuvių etapą jiedu kibo į darbus Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute. Ilgametis ir atkaklus mokslininko triūsas tiriant cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui ir taip prisidedant prie naujoviškų vaistų nuo vėžio kūrimo proceso jau įvertintas ne vienu lietuvišku ir tarptautiniu apdovanojimu. Pats Daumantas Matulis džiaugiasi padėjęs tobulėti jau daugiau kaip šimtui lietuviškų jaunų protų, publikavęs apie šimtą mokslinių straipsnių ir pernai išleidęs knygą, apibendrinančią visus darbo Gyvybės mokslų centre rezultatus.

Depresija keičia tai, kaip matome pasaulį?
Yra žinoma, kad depresija susijusi su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenantys depresiją, iš tikrųjų kitaip mato aplinkinį pasaulį, rašo „Science Alert“. Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, kad geriau suprasdami, kaip vaizdinė informacija apdorojama depresija sergančių žmonių smegenyse, ateityje galėtume geriau pritaikyti gydymo metodus. Tyrėjai norėjo išanalizuoti, kaip smegenų žievė, atsakinga už penkiais jutimo organais gaunamų pranešimų priėmimą, susitvarko su optine apgaule, todėl atliko eksperimentą su 111 žmonių, patyrusių gilią depresiją, ir 29 su šia liga nesusidūrusiais asmenimis.

Amerikiečių komanda atliko giliausią pasinėrimą prie nuskendusio laivo liekanų
JAV eskadrinis minininkas, nuskandintas per Antrąjį pasaulinį karą ir dabar gulintis ant vandenyno dugno netoli Filipinų krantų beveik 6,5 km gylyje, buvo apžiūrėtas per iki šiol giliausią pasinėrimą lankant nuskendusių laivų liekanas, pranešė viena amerikiečių tyrinėtojų komanda.

Nauja sąmokslo teorija: kas ta Margelono liga, kurią neva sukelia medicininėse kaukėse esantys parazitai?
Alternatyviose socialinių tinklų grupėse plinta nauja sąmokslo teorija, kurios šalininkai teigia, kad medicininėse kaukėse esą gyvena į šilumą reaguojantys parazitai, sukeliantys pavojingą ligą. Vienas toks vaizdo įrašas, neva įrodantis šių kenkėjų egzistavimą, buvo paskelbtas „YouTube“ platformoje. „Jie vadinasi „margelonais“ ir sukelia naują infekciją, nuo kurios nėra vaistų“, – po įrašu skelbia vienas internautas.

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.

Kokia yra dar vieno COVID tikimybė?
Praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai iškilo reali koronaviruso, galinčio pasėti sumaištį mūsų organizme ir sukelti pasaulinę pandemiją, grėsmė. Praėjusiais metais ši grėsmė materializavosi, atsiradus SARS-CoV-2 pavadintai naujai mirtinai šio viruso padermei, rašo „Science Alert“.