Mielas plunksnos ir mokslotyros kolega dr. Algimantas Jakimavičius padovanojo man knygą apie jį „Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos kelias“ (V., 2019). Knyga skirta mokslininko 80-osioms gimimo metinėms. Tai pati gražiausia dovana mokslininkui.
Knygą sudaro dvi dalys: jo kolegų ir bičiulių straipsniai apie jį ir jo paties parašytų knygų, mokslinių leidinių ir straipsnių bibliografinė rodyklė. Knygą išleido Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Gražiai išleido. Knyga puikiai apipavidalinta, kietais viršeliais, ant pirmojo viršelio gražus jubiliato portretas žalumynų ir knygų fone, antrajame viršelyje – autoriaus knygų, parašytų jo ir su bendraautoriais fotonuotraukos. Jų net 19. Knygos apimtis 176 puslapiai.
Vincas Būda savo straipsnyje „Daktaro Algimanto Jakimavičiaus 80 metų sukaktis – proga apžvelgti veiklą ir darbų derlių“ pateikia išsamią Algimanto Jakimavičiaus biografiją ir kūrybinės veiklos apžvalgą. Ją labai trumpai referuosime.
Algimantas Jakimavičius gimė 1939 m. birželio 23 d. Kazliškio kaime Rokiškio rajone Balio ir Emilijos Jakimavičių šeimoje. Joje užaugo ir pasiekė mokslus keturi sūnūs: Gintautas, Eugenijus, Antanas ir Algimantas. 1940 metais šeima persikėlė gyventi į Bagdoniškių kaimą, kuriame Algimantas lankė ir baigė Bagdoniškių pradinę mokyklą, vėliau Ragelių septynmetę. 1957 metais baigė Rokiškio rajono Kriaunų vidurinę mokyklą ir įstojo į Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1958-1963 metais studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kurioje nuo 1959 metų mokėsi mokslo tiriamojo darbo pagrindų SMD būrelyje. Matyt kaip tik jame ir gimė svajonė tapti savo srities mokslininku. 1963 metais stažavosi TSRS MA Helmintologijos laboratorijoje Maskvoje. Tačiau buvo pašauktas į kariuomenę ir turėjo savo darbinę veiklą iki pat 1965 metų nutraukti. Grįžęs į Lietuvą, 1966-1969 studijavo Lietuvos Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos aspirantūroje, pasirinkęs entomologijos specialybę. 1968 metais vedė savo išrinktąją Jūratę Tomonytę. 1969-1975 metais tapo Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto Bestuburių zoologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Po metų, jau 1970 metais apgynė Gamtos mokslų biologijos kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 1973-1986 metais dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Šiaurės Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinėje Azijoje, Magadano srityje (1973,1975,1976,1981, 1988), rinko medžiagą tolimesniam savo mokslinio tyrimo darbui. 1983 metais jam buvo suteiktas vyresniojo mokslinio darbuotojo vardas. Kaip jau ir buvo įpratęs, taip ir toliau kvalifikuotai ir sąžiningai dirbo ir kopė tolimesnės karjeros laiptais: 1987-2003 metais jis jau LMA Zoologijos ir parazitologijos instituto (nuo 1989 m. Ekologijos institutas) mokslinis sekretorius, o nuo 1988 m. ir Instituto Tarybos narys bei jo mokslinis sekretorius. 1993 m. jo disertacija buvo nostrifikuota, kaip daktaro disertacija. 1995 m. JAV mokslo leidykla Science Publishers Inc. išspausdino leidyklos „Nauka“ (1986) jo, parašytą su bendraautoriais V.Tobias ir Kirjak, SSRS europinės dalies vabzdžių apibūdinimo dalį Braconidae Aphidiidae. 1998-2007 m. Algimantas Jakimavičius buvo Žemės ūkio enciklopedijos konsultantas; 2011-2014 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendraautoris, recenzentas ir Biologijos skyriaus konsultantas .Nuo 2004 metų – Ekologijos instituto (nuo 2010 m. Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas). 2005 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija apdovanojo dr. Algimantą Jakimavičių padėkos raštu ir premija už mokslo populiarinimą.; 2008-2019 metais A.Jakimavičius sudarė ir išleido kartu su Vrublevskių bibliotekos bibliografe Sigita Dagiene 8 bibliografines rodykles, tarp jų ir skirtą prof Stasiui Biziulevičiui.
1991 m. Algimantas Jakimavičius aktyviai įsijungė į Lietuvos mokslotyrininkų draugiją (vadovas prof. R.Broniukaitis), tais pat metais įkurtą Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete. Tapo mokslinio žurnalo „Mokslotyra“ redakcinės kolegijos nariu. Paskelbė straipsnių: apie Lietuvos gamtininką Jurgį Elisoną (Mokslotyra-1998, Nr. 2, p. 5-25), apie Lietuvos mokslininkus zoologus (Mokslotyrininkų mintys. – V., 1998. – P. 68-73); apie mokslo istorikės J. Klimavičiūtės apgintą disertaciją (Mokslotyra. – 1999, Nr. 3, p. 108-109); apie prof. Algirdą Skirkevičių (Mokslotyra. -1999, Nr. 4, p. 88-90); ir apie Lietuvos mokslininkų (biologų ir zoologų) ryšius su Vakarų ir Rytų mokslininkais (anglų kalba; Mokslotyra.-1999, Nr3, p. 36-43).
1988 metais buvo publikuotas jo ir jo kolegių R. Matukonienės ir K. Šiupšinskienės parengta bibliografinė rodyklė „Lietuvos gyvūnija: literatūros rodyklė (1721-1987)“; „Keys to the insects of the European Part of the USSR. Vol 3 Hymenoptera:Braconidae, Aphidiidae ( V.I. Tobias, A.B.Jakimavičius, I.G. Kririyak) – New Hampshire (JAV) (1995); biologo Ipolito Gasiūno (1902-1975) darbų bibliografinė rodyklė (2004), gamtos mokslų habil. dr. Janinos Šyvokienės bibliografinė rodyklė (2004); knyga apie biologą Pranciškų Baltrų Šivickį (1882-1968) (2004); knyga apie vieną žymiausių Lietuvos bibliografą Stasį Tomonį (2005), biologo prof. habil. dr. Vico Būdos (1974-2008) bibliografinė rodyklė; knyga apie biologijos habil. dr. Janiną Šyvokienę (1971-2013); biologo Vytauto Jonaičio bibliografijos rodyklė 1967-2006) (2013), Petro Zajančkausko, Alberto Pečiukėno, Onos Atlavinytės bibliografinės rodyklės, sudarytos kartu su kolege S.Dagiene (2016); taip pat Juozo Maniuko (taip pat su bendraautore S.Dagiene, 1917) ir Stasio Biziulevičiaus (1919) bibliografinės rodyklės.
Bibliografinėje A.Jakimavičiaus rodyklėje užregistruoti (kartu su knygomis ir brošiūromis), bei ikonografija užregistruota 1000 bibliografinių įrašų. Literatūros apie jį sąraše 155 straipsniai. Juos parašė 107 autoriai, vieni ir bendraautorystėje. Daugiausiai straipsnių apie jį parašė jo kolegos ir jo gerbėjai: A.Skirkevičius – 9; T.Arnastauskienė – 8; Reda Kiselytė – 7; E.Gaidienė – 6; A.Šveistytė – 5; V.I. Tobijas, O.Voverienė, M.Žalakevičius, – po 4; A.Vasiliauskienė, J.Virbickas, V.Būda, J.Šyvokienė, L.Petrauskienė, G.Zemlickas, B.Railienė, R. Zajančkauskas, A. Pakalniškis – po tris, kiti – po 1-2.
Knygoje publikuota 12 jo kolegų – biologų ir mokslotyrininkų straipsnių apie jį. Vincas Būda, parašęs dr. Algimanto Jakimavičiaus biografiją, atspausdintą knygoje, be kita ko, rašo apie mokslininko lemtingą posūkį jo gyvenime, kai reikėjo iš šimto Žemės ūkio akademijos absolventų atrinkti du, gebančius dirbti mokslo tiriamąjį darbą. Vienu iš jų tapo Algimantas Jakimavičius. Jis buvo pakviestas dirbti į LR MA Zoologijos ir parazitologijos institutą ir čia prasidėjo jo mokslinė karjera. Straipsnyje akcentuojama mokslininko Algimanto Jakimavičiaus asmens bruožai: kuklumas, santūrumas (net sudėtingose situacijose), atida, gebėjimas daug laiko skirti kitiems mokslininkams, ypač jauniesiems (akad. prof. habil.dr Vincas Būda. Daktaro Algimanto Jakimavičiaus 80 metų sukaktis – proga apžvelgti veiklą ir darbų derlių //Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos keliais. – V., 2019. P.8-17). Akad. habil. dr. Mečislovas Žalakevičius savo straipsnyje rašo, kad palikęs institutą ir išėjęs į užtarnautą poilsį Algimantas Jakimavičius „neapleido jo pamėgtos veiklos: toliau rinko ir renka medžiagą apie mokslininkų veiklą, tvarko jų bibliografinius šaltinius, rašo straipsnius į knygas ir žurnalus, tapo aktyviu mokslo istorijos konferencijų ir rengiamų knygų dalyviu bei bendraautoriu“ (Mečislovas Žalakevičius. Glaudžiai bendradarbiavome daugelį metų // Ten pat. – P. 10-11).
Egidijus Bacevičius, mokslininkas iš Klaipėdos universiteto, savo atsiminimuose pasakoja apie bendravimą su dr. Algimantu Jakimavičiumi mokslinėse ekspedicijose Žemaitijoje, praturtinusiose jų žinių lobyną ir inicijavusiose naujas tyrimų galimybes. Matyt dar jaunas mokslininkas knygoje rašo: „... likimo dovana laikydamas mūsų bendravimą, su dideliu džiugesiu ir padėka teigiu, kad be mūsų pažinties manasis ieškojimų kelias būtų pasukęs kita linkme, ir gal būt nebūčiau patyręs tiek daug džiugių ir turiningų akimirkų gilindamasis į Lietuvos ir Vakarų Europos zoologijos praeitį“ (Egidijus Bacevičius. Mokslo istoriko darbai apie Lietuvos zoologų gyvenimus ir darbus (Ten pat, P. 38).
Mokslotyrininkė dr. Birutė Railienė savo straipsnyje, publikuotame knygoje, pasidžiaugė dr. Algimanto Jakimavičiaus mokslotyriniais darbais. Straipsnyje ji rašo: „Labai branginu Jūsų domėjimąsi mūsų šalies mokslininkų atminimu, džiaugiuosi, kad visada galiu pasitarti, paklausti patarimo“ (Birutė Railienė. Mokslo istorinių darbų mums labai reikia // Ten pat, p. 45).
Taigi pasirodė knyga, kuri įtvirtina dabartinę biologijos mokslų parazitologijos krypties situaciją Lietuvos mokslų sistemoje, kaip atspirties poziciją tolimesniems tyrimams šioje srityje ir kryptyje. Joje detaliai ir visapusiškai aprašomi ne tik mokslininko tyrimo objektas, bet ir jį tiriantys mokslininkai. Taip įtvirtinami mokslo šakos ir jos krypties gauti tyrimų rezultatai ir mokslininkai Lietuvos mokslo istorijoje, didinamas tos mokslo šakos prestižas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, parodoma, kad Lietuva, nors savo teritorija ir gyventojų skaičiumi ir maža (savo plėšrių ir karingų kaimynų žiauriai sumažinta istorijos tėkmėje), bet ir didi savo mokslo pasiekimais ir mokslininkų kūrybingumu. Norėtųsi, kad kiekvienoje mokslo šakoje ir kiekvienoje jos susiformavusioje kryptyje atsirastų daugiau tokių knygų ir jų autorių. Tai kiekvieno mokslotyrininko slapta svajonė.
Prof. Ona Voverienė
