Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Mūšiai dėl religinių simbolių Europoje

08/01/2017 Aidas
web-10-e1501591291123

Vakarų valstybėse pastarąjį dešimtmetį ėmė plisti religinių simbolių draudimai, ribojantys musulmoniškus, krikščioniškus bei kitus religinius simbolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neseniai paskelbė, kad Belgijoje galiojantis religinių simbolių draudimas yra teisėtas. Pagal įstatymą Belgijoje draudžiama dėvėti musulmonišką burką ir nikabą, dengiančius galvą ir veidą, demonstruoti krikščioniškus kryželius ir kt. Teismo advokatas Juliane Kokott CNN paskelbė, jog bendrovė gali uždrausti musulmonų darbuotojui dėvėti galvos skarą tuo atveju, jei ši politika taikoma visų religijų drabužiams ir simboliams, neišskiriant islamo.

Danas Bilefsky iš „The New York Times“ teigia, kad toks sprendimas atsirado po to, kai Samira Achbita buvo atleista iš tarptautinės saugos tarnybos „G4S“ dėl galvos apdangalo nešiojimo. Atleista darbuotoja kreipėsi į teismą, jos skundą nagrinėjo EŽTT, tačiau teismo sprendimas palaikė Belgijos įstatymus. Svarbu paminėti, kad S. Achbita galvą buvo užsidengusi paprasta skarele, ne burka.

2011 m. Prancūzija pirmoji iš Vakarų valstybių priėmė įstatymą, draudžiantį moterims viešumoje nešioti musulmonišką galvos apdangalą – nikabą – dengiantį visą veidą. Joms draudžiama lankytis su nikabu tokiose viešose vietose kaip autobusas, bankas, biblioteka ar muziejus. Vieninteliai atvejai, kada moterims yra leidžiama dėvėti galvos apdangalą – kai jos yra namuose arba kelionėje pakeliui į maldos namus. Šio įstatymo nesilaikymo atveju moterims gresia piniginė bauda (150 eurų). Tuometinis ministras pirmininkas François Fillonas žiniasklaidai teigė: „Tai viešosios tvarkos ir lyčių lygybės klausimas, ne sekuliarumo.“

Tačiau „The Guardian“ politikos apžvalgininkė Angelique Chrisafis kritiškai žvelgė į religinę aprangą ribojantį įstatymą. Nutarimas būtų draudęs bet kokį veidą dengiantį galvos apdangalą, pavyzdžiui, net ir kaukes. Pradėjus vykti diskusijoms vis dėlto išvengti apribojimų nepavyko, tik buvo nuspręsta, jog ribojimas turi galioti religiniams simboliams. 2016 m. „The Independent“ paviešino informaciją, jog Nicos paplūdimyje buvusi moteris su burkiniu (musulmonėms sukurtas maudymosi kostiumėlis, dengiantis visą kūną ir galvą) ir tunika policijos pareigūnų buvo priversta nusiimti tuniką ir palikti paplūdimį dėl netinkamos aprangos.

2004 m. Vokietijoje buvo iškilęs klausimas net dėl vienuolių abitų. Federalinis administracinis teismas paskelbė apie Badeno–Wuerttembergo federacinio vieneto įstatymo siūlymą dėl aprangos, dengiančios visą kūną ir galvą, draudimo. Toks nutarimas būtų reiškęs ne tik musulmonių nakibų ir burkų draudimą, tačiau ir vienuolių abitų. Neilgai trukus teisės profesorius Ferdinandas Kirchhofas dienraščiui „Der Spiegel“ pranešė, kad įprasta vienuolių apranga tam tikruose federaciniuose vienetuose suprantama kaip „profesinė uniforma“ ir negali būti draudžiama. Atsižvelgus į profesoriaus išsakytą poziciją buvo nuspręsta, kad kiekvienas Vokietijos federalinis vienetas gali apsispręsti dėl religinių simbolių viešinimo apribojimo.

2002 m. Italijos ateistų sąjungos narė Soile Lautsi pareikalavo, kad mokykloje, kurioje mokosi jos vaikai, būtų nuimti visi kryžiai, pakabinti ant sienų. Ji mokyklos vadovybei teigė, kad tokiais simboliais vaikai yra trikdomi ir jiems primetama viena religija. S. Lautsi kreipėsi į EŽTT ir jos pretenzijos mokyklai buvo priimtos – 2009 m. EŽTT nutarimu kryžiai nuo mokyklos sienų turi būti nuimti, ir Italijos valstybė turi grąžinti jai teismo išlaidas bei išmokėti moralinę kompensaciją.

2011 m. EŽTT pakeitė anksčiau priimtą sprendimą. Nauju nurodymu teigiama, kad kiekviena valstybė gali savarankiškai nuspręsti dėl religinių simbolių naudojimo mokyklose. Vienintelis reikalavimas, kad simboliai nebūtų naudojami propagandos tikslais. Kryžiai mokyklose gali kabėti ant sienų, tačiau tai negali pažeisti kitų tikėjimų atstovų teisių.

2007 m. „British Airways“ darbuotojai Nadiai Eweidai buvo liepta nusiimti nuo kaklo kryželį, kadangi tokie simboliai neatitiko darbovietės aprangos kodo. Aprangos kodas laikomas teisėtu reikalavimu, tačiau tik E. Eweidai buvo liepta nusiimti religinį simbolį, o kitiems darbuotojams „British Airways“ leido nešioti burką ir hidžabą. 2013 m. išnagrinėjus atvejį EŽTT nusprendė, kad toks darbdavių elgesys buvo neteisėtas. „The Christian Post“ paskelbė, kad po šio skandalo ir EŽTT sprendimo „British Airways“ vis dėlto leis savo darbuotojams dėvėti religinius simbolius.

Po šių įvykių švietimo sekretorė Nicky Morgan išsakė savo poziciją – valstybė negali nurodinėti žmonėms, kaip jie turi rengtis. Tačiau N. Morgan teigė: „Esama tokių atvejų, kai institucijos pačios turi nuspręsti, ir joms turi būti suteikta teisė apriboti darbuotojų ar dalyvių aprangą. Pavyzdžiui, pradinėse klasėse mokantis tarimo, vaikams būtų sudėtinga suprasti ir sunkiau išmokti tarti, kai mokytojos burna yra uždengta. Taip pat sunkiau būtų suprasti ir mokytojams mokines, užsidengusias veidą nikabu.“ Galimybę pasirinkti uždrausti ar ne religinius simbolius mokykloje turi privačios mokyklos, valstybinėms mokykloms tokios teisės nėra suteiktos. Draudimas apima ne tik hidžabą ar burką, bet ir žydiškas religines kepuraites, ryškiai matomus krikščioniškus kryželius.

Per pastaruosius dešimtmečius EŽTT sprendimai dėl religinių simbolių draudimo kito, tačiau didžioji dalis teismo sprendimų baigčių priklauso nuo teisme dalyvaujančių valstybių įstatymų. Daugeliu atveju EŽTT patvirtina kaip teisėtus religinių simbolių draudimo įstatymus, jei juose nėra diskriminuojamas vienas tikėjimas ir įstatymas taikomas visoms religijoms.

Gintarė Kubiliūtė

Šaltinis: Bernardinai.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu