Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, vertindamas parlamente registruotą vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, neslėpė manantis, kad jį būtina tobulinti, kadangi, pasak istoriko, pagal dabartinį teisės aktą, jei jis būtų priimtas, dekomunizuoti reikėtų ir Nepriklausomybės Akto signatarus.

Apie tai istorikas kalbėjo trečiadienį Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) posėdyje Seime.

Nikžentaitis pabrėžė, kad praeities totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijos įveika susideda iš trijų etapų: praeities mokslinio pažinimo, tyrimų pagrindu gautų žinių populiarinimo ir nepageidaujamų elementų viešosiose erdvėse šalinimo. Anot jo, desovietizacijos įstatymo projekte, deja, nepavyksta rasti visų šių etapų fiksavimo.

„Jeigu paimsime šitą įstatymo projektą, jis yra labai reikalingas, be šito dalyko mes negalime išsiversti ir reikia pripažinti, kad tam tikri draudimai visuomenėje yra reikalingi, bet jis yra orientuotas į trečią segmentą, pirmo ir antro segmento čia visiškai trūksta, jų nepakanka“, – dėstė A. Nikžentaitis.

Istorikas tvirtino girdėjęs, kad Vyriausybėje diskutuojama apie totalitarinių režimų aukų muziejaus, žydų muziejaus, antitotalitarinių tyrimų centro įkūrimą. Jo įsitikinimu, desovietizacijos įstatymo projekto tikslai taip pat turėtų būti siejami su minėtais planais.

„Įstatymo rengėjai galbūt labiau galėtų koordinuoti savo veiksmus su tam tikromis iniciatyvomis, kurios yra Vyriausybėje, ministerijose“, – komentavo A. Nikžentaitis.

Istorikas, vertindamas įstatymo projektą, taip pat pažymėjo matantis nemažai problemų su apibrėžimais, sąvokomis, naudojamomis teisės akte.

„Reikėtų, kad galbūt istorikų grupė padirbėtų su teisininkais, kad nesigautų iš šitų sąvokų tokia situacija, kad priėmus šitą įstatymą, reikėtų dekomunizuoti Nepriklausomybės Akto signatarus, nes jie buvo, pagal šitą įstatymą, sovietinės Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir mums reikėtų kažkokiu būdu dekomunizuoti“, – dėstė istorikas.

Jis perspėjo, kad siekiant drausti autoritarinių ir totalitarinių režimų propagavimą, būtina numatyti išimtis menininkams, kultūros žmonėms, kitaip tariant, atkreipti dėmesį į jų veiklos pobūdį.

„Nenumatomos jokios išlygos menininkams profesionalams arba užkertamos bet kokios galimybės jiems interpretuoti autoritarinių režimų paveldą. Ir čia gali susidaryti tokia situacija, su kokia susidūrėme prieš porą dienų, kai vieno rajono meras pabandė uždrausti renginį, kuriame turėjo būti skaitomas pranešimas apie Marytės Melnikaitės kultą, jo susiformavimą, tai yra apie šio kulto dekonstrukciją. Išgirdo Marytės Melnikaitės pavadinimą ir išsigando, tai tokių dalykų turėtume vengti“, – aiškino A. Nikžentaitis.

Įstatymas apimtų ir paminklus, ir gatvių pavadinimus

Desovietizacijos įstatymą, kuris pavadintas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu, Seime įregistravo LKVIAK pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Teisės akto projektu siūloma drausti propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant: simbolius ar informaciją, kuriais propaguojami režimai; asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu; asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, kaip teigiama įstatymo projekte, vykdytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir savivaldybių institucijos.

Vertinimui, ar viešaisiais objektais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai, būtų sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija, kuri teiktų išvadą LGGRTC direktoriui sprendimui priimti. Savivaldybių institucijos, pagal įstatymo projektą, rinktų informaciją apie viešuosius objektus, kurie galimai pažeidžia įstatymą.

Tarpžinybinė komisija, spręsdama dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, turėtų gauti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento nuomonę, o kai viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla – Teisingumo ministerijos nuomonę.

Galutinį sprendimą dėl to, ar viešasis objektas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai yra, ar juo propaguojama totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų ideologija, dėl to, ar viešąjį objektą reikia pakeisti, ar jį reikia pašalinti priimtų LGGRTC direktorius. Šie direktoriaus sprendimai galėtų būti skundžiami teismui.

Kokie viešieji objektai galėtų būti naikinami, keičiami, jei pripažįstama, kad jais propaguojami autoritariniai, totalitariniai režimai ar jų ideologijos? Tai – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad viešasis objektas pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius įstatymo reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Kitais atvejais viešasis objektas pašalinamas.

Kaip nurodoma teisės akto projekte, įstatymo nuostatos dėl draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas nebūtų taikomos viešiesiems objektams, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą, naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes, naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Pažymėjo, kad menu gali būti naudojamąsi

LKVIAK narys, konservatorius Valdas Rakutis, reaguodamas į A. Nikžentaičio pastabas, teigė, kad desovietizacijos įstatymo projektą koreguoti būtina.

„Nors gal sunkiai surasime tai, bet, manau, rasime tą apibrėžimą, kuris nepaliks skylių, kurios bus mūsų priešų ir draugų kritikuojamos“, – sakė jis.

Jam pritarė ir LKVIAK pirmininkė P. Kuzmickienė. Tiesa, anot jos, kalbant apie profesionalų meną, šis įstatymo projekte yra išskirtas, kitaip tariant, dekomunizacijos procedūra menininkų veiklos nevaržytų. Tiesa, parlamentarė neslėpė, kad apie menininkų veiklą šiuo klausimu yra ir griežtesnių nuomonių.

„Galėtų būti kitokios kritikos – kažkas galėtų prisidengti profesionaliuoju menu, bet labai aiškiai užsiimti tam tikra propaganda“, – komentavo P. Kuzmickienė.

Ragino koreguoti ir švietimo sistemą

LKVIAK dalyvavusi LGGRTC istorikė Mingailė Jurkutė tvirtino teigiamai vertinanti desovietizacijos įstatymo projektą, tačiau kartu pridūrė, kad teisės aktu vargu, ar pavyks išspręsti gilumines visuomenės problemas.

„Reikia išmokti vertinti totalitarinius režimus, komunistinę epochą ir tai reikia padaryti visuomenės mastu, tai yra didžiulis iššūkis, kurio šiuo vienu įstatymu neišeitų aprėpti, išspręsti“, – tikino istorikė.

Ji teigė mananti, kad autoritarinių, totalitarinių režimų vertinimo aspektai turėtų būti įtraukti į švietimo sistemą.

„Reikia eiti per švietimo sistemą, per mokyklines programas, nes ten suformuojami įgūdžiai, gebėjimai, vertinimai, gebėjimai vertinti yra fundamentaliai svarbūs, vieninteliai, kurie gali duoti kažkokį tikrą poveikį ateityje“, – dėstė M. Jurkutė.

Taip pat istorikė užsiminė, kad į įstatymo projekte minimos tarpžinybinės komisijos, kuri spręstų, ar konkrečiais objektais būtų propaguojami autoritariniai, totalitariniai režimai, veiklą turėtų būti tam tikru laipsniu įtraukta ir visuomenė

„Gal paliekant laiką, numatant komisijos darbe, kai komisija skelbia, ką svartys, ir per tą laiką vietos bendruomenės, susinteresuoti asmenys, menininkai ar dar kas nors irgi galėtų kreiptis, reaguoti į tuos būsimus posėdžius“, – kalbėjo M. Jurkutė.