Daugiau 
 

Ką draugais ir partneriais rinksis JAV?

02/03/2017 Aidas
hot-1029-e1486117787756

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO sutinka, kad reikia užmegzti dialogą su Rusija, bet būtina užimti tvirtas pozicijas, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Trumpas Europoje padidino nerimą šiltai bendraudamas su Maskva ir sukeldamas abejonių dėl Vašingtono jau beveik septynis dešimtmečius trunkančio įsipareigojimo Aljansui, kai jis pavadino jį „atgyvenusiu“ ir neteisingai tekusia našta JAV mokesčių mokėtojams. JAV prezidentas Trumpas ir jo komanda taip pat parodė norintys gerinti santykius su Rusija.

Tačiau Stoltenbergas sakė, kad neseniai telefonu kalbėjosi su Trumpu ir JAV gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu. Abu jie „perdavė tą pačią žinutę, jog Jungtinės Valstijos tebėra ištikimos NATO ir transatlantiniams įsipareigojimams“.

„Naujosios administracijos žinutė – kad jie taip pat nori dialogo su Rusija, tačiau iš tvirtų pozicijų. Manau, kad tokią pačiame žinią siunčia ir visas Aljansas“, – sakė NATO generalinis sekretorius žurnalistams Aljanso būstinėje Briuselyje pasibaigus deryboms su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu. Sunerimę dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos, NATO lyderiai praėjusių metų liepą pritarė didžiausiai kariuomenės išplėtimo operacijai nuo Šaltojo karo pabaigos.

Tuo pat metu jie siekia dialogo su „daug atkaklesne“ Rusija, kad užtikrintų skaidrumą ir išvengtų bet kokių pavojingų nesusipratimų, tvyrant padidėjusiai įtampai.

„Tai ne tik kalbos, mes matome, kad Jungtinės Valstijos iš tiesų didina savo buvimą Europoje“, – teigė NATO vadovas Stoltenbergas, omenyje turėdamas neseniai Rytų Europoje dislokuotus JAV karius ir karinę ginkluotę.

JAV kariai ir sunkioji ginkluotė į Europą pradėta gabenti sausio pradžioje. Šia misija siekiama pažaboti juntamą „Rusijos grėsmę“. Prie Rusijos sienų atvyko 87 JAV koviniai tankai, 144 „Bradley“ kovos mašinos ir 3 500 karių. Dėl NATO pajėgų sutelkimo pasieniuose su Rusija susitarta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje pernai liepą.

Kremlius sukritikavo šiuos NATO veiksmus ir teigė, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam Rusijos saugumui. Nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos NATO nesigailėjo Maskvos ir jos atžvilgiu laikėsi priešiškos politikos, o 2014 metų balandį vienbalsiai nusprendė nutraukti su Rusijos Federacija praktinį bendradarbiavimą.

Didžioji dalis Kongreso, tarp jų ir nemažai respublikonų, nepritaria santykių su Rusija gerinimui, kol pats Kremlius nepakeis savo politikos. Partneriai Europoje, tarp jų Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, ragina neatšaukti sankcijų Rusijai. Tačiau ar tai Trumpui yra svarbu, ar ne, mes tiksliai nežinome. Nors detalės apie savaitgalį vykusius Trumpo pokalbius su kelių šalių lyderiais buvo gana šykščios, bet panašu, jog būtent su Putinu, kuris net JAV slaptųjų tarnybų vis dar asmeniškai kaltinamas dėl pasikėsinimo į JAV demokratiją kišantis į šios šalies prezidento rinkimus, pokalbis vyko didžiausio tarpusavio supratimo atmosferoje.

Tiesa, Trumpas sankcijų kol kas dar neatšaukė, nors dar praėjusį penktadienį pasirodė pranešimai, kad tokio įsako projektas jau guli parengtas. Tačiau Baltieji rūmai nepaneigė Rusijos pranešimo, kad per pokalbį buvo aptartas ne vien abstraktus santykių gerinimas, bet ir abipusiai naudingos prekybos plėtojimas. Kas tai, jei ne kitais žodžiais išreikštas supratimas, kad sankcijos kenkia ir reikia kuo greičiau jų atsisakyti? Juo labiau, kad šaltiniai pačioje Trumpo administracijoje JAV žiniasklaidai teigia, kad įsako projektas dėl sankcijų atšaukimo ir toliau guli parengtas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka primygtinai įspėjo dėl tarptautinių sankcijų Rusijai sušvelninimo. Tai „sustiprintų Rusijos agresiją prieš Ukrainą – ir sukeltų pavojų visai Europai“, – pareiškė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams, informuoja agentūra AFP.

„Kas žino, kur Putinas dar norės skubėti į pagalbą rusų mažumai. Baltijos šalyse? Bulgarijoje? O gal Vokietijoje?“, – klausė jis. Sankcijos, ant jo, yra veiksmingos. Jos esą laiko Putiną prie derybų stalo ir privers jį visiškai įgyvendinti Minsko taikos susitarimą.

Apie naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimą Porošenka atsiliepė santūriai.

„Amerikiečiai pasirinko, ir jų pasirinkimą reikia gerbti. Jungtinės Valstijos yra pasaulio galybė, Donaldo Trumpo uždavinys yra patvirtinti globalią savo šalies lyderystę“, – sakė jis.

„Aš nenorėčiau komentuoti spėliojimų, kas galėtų būti naujojo prezidento draugai ir kas priešai, – kalbėjo Porošenka. – Fundamentalūs JAV interesai esą yra laisvė ir demokratija. Ukrainos interesai yra visiškai tokie patys – ir ji kovoja su rusų agresija.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu