Daugiau 
 

Krymo klausimas mainais į Afganistano pabėgėlius

08/26/2021 Aidas
world 2

Ukraina tvirtina, kad Vokietija sudarė susitarimą su Rusija dėl pabėgėlių iš Afganistano, mainais už tai pasitraukdama iš „Krymo platforma“ vadinamo aukščiausiojo lygio susitikimo, tačiau Europos diplomatų manymu, tai mažai tikėtina.

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pareikalavo, kad [Vokietijos kanclerė Angela] Merkel atšauktų Vokietijos užsienio reikalų ministrą [Heiko] Maasą iš „Krymo platformos“, ir ji pakluso“, – „EUobserver“ sakė šaltinis Ukrainos Vyriausybėje, turėdamas omenyje šią savaitę vykusį „Krymo platformos“ aukščiausiojo lygio susitikimą ir Putino bei Merkel susitikimą praėjusį penktadienį (rugpjūčio 20 d.).

„Mes taip pat girdėjome, kad Maskvoje Putinui pavyko įtikinti Merkel dėl Rusijos įtakos Talibanui, įskaitant ir dinamiką, kuri lems, kokie migrantų srautai iš Afganistano patrauks į Europą, ir konkrečiai į Vokietiją“, – sakė šaltinis.

„Vokietija ir Europa santykiuose su Kremliumi Ukrainą ir jos teritorinį vientisumą naudoja kaip derybų objektą“, – pridūrė jis.

„EUobserver“ šaltinis Ukrainoje teigė turintis šių savo žodžių įrodymų, tačiau atsisakė jais pasidalinti, motyvuodamas informacijos jautrumu ir būtinybe apsaugoti šaltinius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į netiesioginius faktus, kurie, anot jo, rodo, kad susitikimas su Merkel „padrąsino“ Putiną.

Pavyzdžiui, tą pačią dieną dėl „Krymo platformos“ viršūnių susitikimo Rusija į juodąjį sąrašą įtraukė Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą.

„Sankcijų taikymas užsienio reikalų ministrui yra labai retas dalykas“ tarptautinėje diplomatijoje, pažymėjo šaltinis iš Ukrainos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Maasas pirmadienį ir antradienį turėjo dalyvauti Kijeve vykusiame „Krymo platformos“ susitikime ir tokiu būdu pademonstruoti ES nepritarimą Rusijos įvykdytai Ukrainai priklausančio Krymo okupacijai.

Tačiau paskutinę akimirką Maasas pranešė nedalyvausiantis, prisidengdamas tuo, kad reikia sutelkti visą dėmesį į Afganistano evakuaciją, o Vokietija vietoje jo atsiuntė Ekonomikos ir energetikos ministrą Peterį Altmaierį.

Tačiau šaltinis Vokietijoje sumenkino paskutinę akimirką sukeistų ministrų reikšmę teigdamas, kad Altmaieris yra artimas Merkel bendražygis ir svarbi figūra Vokietijos valdančiojoje koalicijoje.

„Nemanau, kad ministras Altmaieris save vertintų kaip žemesnio lygio atstovą“, – sakė jis.

Prancūzija ir Italija atliko panašias rokiruotes savo „Krymo platformos“ delegacijose – Ukraina tai palaikė pagrindinių ES valstybių nusiteikimu sekti Vokietijos pavyzdžiu.

Tačiau ES diplomatas taip pat skeptiškai įvertino Ukrainos pretenzijas dėl Merkel ir Putino susitarimo.

„Skamba kaip tipiška ukrainiečių sąmokslo teorija“, – sakė jis „EUobserver“.

Visgi jis pažymėjo, kad tai, jog Merkel nuvyko į Rusiją prieš vykdama į Ukrainą ir į aukščiausiojo lygio susitikimą atsiuntė Altmaierį, Kijeve nėra palankiai vertinama.

„[Kiti] Ukrainos sąjungininkai [į „Krymo platformos“ viršūnių susitikimą] atsiuntė prezidentus, ministrus pirmininkus, užsienio ar gynybos ministrus, nes Krymo okupacija nėra energetikos ministrų reikalas“, – sakė jis.

Be to, Altmaieris „Europoje siejamas su prorusiška darbotvarke“ Berlyne dar ir dėl to, jog yra Ukrainos ekonomikai žalingo dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją šalininkas.

„Atvykimas į Kijevą nebuvo protingas Altmaierio žingsnis; greičiau tai atrodė kaip provokacija, – sakė šaltinis ES. – Tačiau Vokietija jau daugiau kaip 30 metų vykdo politiką „pirmiausia Rusija“ – niekas nepasikeitė.“

Vis dėlto klausimas, ar Putinui pavyko pasinaudoti krize Afganistane, kad išgąsdintų ES lyderius ir priverstų juos sudaryti sandorius, liko neatsakytas.

Pabėgėlių politika

ES diplomato nuomone, Rusija ir Baltarusija, veikdamos išvien, bandė įbauginti ES, pastaruoju metu padėdamos tūkstančiams prieglobsčio prašytojų iš Arabų ir Afrikos šalių kirsti Baltarusijos sieną su Lietuva ir Lenkija.

„Tai panašu į bendrą [Baltarusijos ir Rusijos] operaciją“, – sakė jis.

Tačiau, anot vieno Baltarusijos opozicijos aktyvisto, saugumo sumetimais prašiusio neskelbti pavardės, net jei Putinas ES lyderiams pasakojo siaubo istorijas apie pabėgėlius iš Afganistano, jis blefavo.

Politiškai kalbant, paskutinis dalykas, kurio V. Putinas norėtų, tai atverti per Rusiją koridorių į ES traukiantiems pabėgėliams iš Afganistano, sakė „EUobserver“ šaltinis Baltarusijoje.

„Rugsėjį vyks Vokietijos [federaliniai] rinkimai, todėl Rusija turėtų labai nedaug galimybių sėkmingai įgyvendinti tokią operaciją“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje grėsmę, kurią nauja pabėgėlių banga galėtų sukelti Merkel partijai rinkimų metu.

„Tuo tarpu [devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio] Afganistano karas kelia nemalonių prisiminimų daugumai rusų. Ryškų pėdsaką paliko ir Čečėnija [daugiausia musulmonų gyvenamas Rusijos regionas] bei su ja siejamas terorizmas. Imtis tokio žaidimo prieš pat parlamento rinkimus Rusijoje [rugsėjo mėn.]? Musulmonai pabėgėliai Rusijos teritorijoje sudėtingų rinkimų metu? Nesu toks tikras“, – sakė šaltinis.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu