Daugiau 
 

Neperžengti ribų

03/17/2017 Aidas
usa-1-e1489755351205

Daugybė imigracijos rėmėjų giria taip vadinamus miestus-prieglobsčius ir vadina juos humanizmo švyturiais dėl to, kad vietos valdžia ir teisėsauga atsisako išduoti nelegaliai šalyje esančius migrantus federaliniams pareigūnams.

Tačiau kai tokia „humaniška“ politika pasiekia kraštutinumus – pavyzdžiui, kai ginami ilgą kriminalinę istoriją turintys asmenys, arba tie, kurie pakartotinai nelegaliai kerta sieną po deportavimo iš JAV – imdamiesi ginti tai, kas yra nepateisinama, imigracijos šalininkai patys paspendžia sau spąstus ir priverčia kitus suabejoti savo patikimumu.

Trumpo administracijos sprendimas „nebesiterlioti“ su nelegaliais imigrantais sąvoką „prieglobstis“ pavertė kovos šūkiu tiek vienoje, tiek kitoje migracijos debatų pusėje. Tačiau „prieglobstis“ savyje talpina visą komplektą skirtingų politinių sprendimų ir veiksmų, kas paverčia šį klausima sudėtingesniu, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Visų pirma, jokia miesto ar valstijos valdžia negali užtikrinti šimtaprocentinio prieglobsčio nedokumentuotiems imigrantams, nes federaliniai pareigūnai, pagal įstatymus, turi įgaliojimus deportuoti bet kokį imigrantą vien už tai, kad šis į šalį pateko nelegaliai. Keli šimtai miestų ir apygardų atsisako sulaikyti imigrantus federalinei deportacijai. Tačiau net tarp šių jurisdikcijų požiūris į tai, ką reiškia „prieglobstis“, smarkiai varijuoja – nuo logiškų ir nuosaikių požiūrių iki visiškai neracionalių, keliančių grėsmę viešajam saugumui.

Ko gero, garsiausias iracionalumo pavyzdys plačiai nuskambėjo 2015 metais, kai San Fransisko apygardos šerifas paleido į laisvę nelegalų imigrantą, ne kartą teistą už narkotikų nusikaltimus ir daugybinį nelegalų JAV sienos kirtimą po deportacijos – nepaisant to, kad šis žmogus buvo ieškomas federalinių migracijos pareigūnų. Po trijų mėnesių Juanas Francisco Lopez-Sanchezas San Fransisko turistinėje vietovėje tariamai nušovė Kathryn Steinle, įplieksdamas aršius nacionalinius debatus dėl miestų-prieglobsčių.

Šiuo metu teismo laukiantis Lopez-Sanchezas tuomet buvo paleistas ne dėl įstatymo spragos ar klaidos, o todėl, kad San Fransisko šerifo administracijos politika draudė kontaktavimą su federalinėmis imigracijos agentūromis. Miesto nutarimas taip pat draudė vykdyti federalinius sulaikymus, nebent pačiomis rečiausiomis išimtimis. Akivaizdu, kad ilga Lopez-Sanchezo kriminalinė istorija į tas išimtis nepateko. Tai puikus pavyzdys, kaip buka ir trumparegė „prieglobsčio“ politika nesugeba atskirti įstatymus gerbiančių imigrantų nuo pavojingų piktadarių.

Laimei, tokius kraštutinumus pasiekia tik nedidelė prieglobstį suteikiančių vietovių dalis. Imigrantų teisinių resursų centro (remiančio prieglobsčių idėją) tyrimas, apėmęs daugiau nei 2 500 apygardų, išsiaiškino, kad vos 6 % apygardų atsisakytų pranešti federaliniams pareigūnams, kai iš kalėjimo yra paleidžiamas nelegaliai šalyje esantis asmuo.

Kitos jurisdikcijos prieglobsčius taiko niuansuotai, paprasčiausiai tam, kad atskirtų federalinės imigracijos politikos vykdymą nuo vietos policijos darbo, kad nedokumentuoti imigrantai nebijotų, jog bet koks susidūrimas su policija baigsis deportacija. Jų argumentacija? Policiją vertindami kaip deportacijos įrankį, imigrantai rečiau praneša apie nusikaltimus ar pateikia parodymus, net tada, kai patys tampa nusikaltimų aukomis. Tokios baimės paverčia bendruomenes pavojingesnėmis.

Masačusetso valstijos Somervilio miestas neseniai atšventė savo prieglobsčio statuso 30-metį. Nors šis miestas federaliniams pareigūnams neperduoda imigrantų vien todėl, kad jie šalyje yra nelegaliai, miestas negina sunkius ar smurtinius nusikaltimus (taip pat seksualinio pobūdžio) padariusių asmenų, o taip pat tų, kuriems yra iškelti tokie kaltinimai.

Trumpo įsakas, kuriuo siekiama nubausti miestus prieglobsčius atimant iš jų federalinį finansavimą, sukėlė sujudimą visomis kryptimis.

Praėjusį mėnesį prieglobsčio statuso atsisakė Miami-Dade apygarda, kurios gyventojų daugumą sudaro užsienyje gimę asmenys. Kelios jurisdikcijos pateikė teismo ieškinius, siekdamos užblokuoti prezidento įsaką. Įstatymų leidėjas iš Kolorado siekia įteisinti savo valstiją kaip prieglobsčio jurisdikciją. Demokratas Konektikuto gubernatorius Dannelas Malloy’us išplatino dokumentą, paaiškindamas ir pabrėždamas, kodėl jo valstijoje yra laikomasi (dauguma atvejų) nebendradarbiavimo su imigracijos tarnybomis politikos. O Kalifornijos Senate vyksta aršūs ginčai dėl įstatymo projekto, kuris dar labiau apribotų policijos bendradarbiavimą su imigracijos tarnybų pareigūnais.

Pasak naujausios „Quinnipiac“ apklausos, daugiau nei pusė rinkėjų mano, kad imigrantai turėtų būti deportuojami tik tuo atveju, jei padarė „sunkų nusikaltimą“, t.y. palaiko humanišką ir racionalų požiūrį. Regis, vietinė valdžia turėtų atsižvelgti į rinkėjų norus ir imtis saugoti įstatymus gerbiančius imigrantus, bei deportuoti tuos, kurie kelia grėsmę mūsų visų saugumui.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu