Įsigalioję galimybių paso reikalavimai, lietuvių tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos efektyvumo, prognozės dėl šilumos kainų augimo, Vilniaus savivaldybės tarybos pritarimas sprendimui nukelti Petro Cvirkos skulptūrą, – trumpai pateikiame svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Su COVID-19 susijusios naujienos
Per šią savaitę Lietuvoje patvirtinti 7480 naujų COVID-19 atvejų. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 315 tūkst. 949 žmonės. Koronavirusas šią savaitę nusinešė 100 gyvybių. Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4793 žmonės. Galimai imunitetą turinčių gyventojų šalyje yra 63,4 proc.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje.
Augant naujų COVID-19 susirgimų skaičiui, premjerė Ingrida Šimonytė sakė norinti išvengti naujų griežtinimų, tačiau pripažino, kad neatmeta galimybės, jog situacijai blogėjant Lietuvoje vėl galėtų būti įvedamas karantinas.
Galimybių pasas. Nuo rugsėjo 13 dienos įsigaliojo reikalavimas turėti galimybių pasą norint patekti į didesnius prekybos ir pramogų centrus, kavines, kirpyklas ir kitas vietas, kur teikiamos nebūtinosios paslaugos. Prekybos vietose dokumento patikros, anot prekybininkų, vyksta sklandžiai. Tiesa, dėl galimybių paso jau krinta prekybos tinklų didžiausių parduotuvių apyvarta. Kai kur iki trečdalio.
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso ir įvertinti ribojimus imuniteto neturintiems asmenims.
Lietuvių tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos efektyvumo. Statistikos departamento atlikta duomenų analizė rodo, kad „Pfizer“ vakcina veiksminga ir nuo delta atmainos, taip pat saugantis komplikacijų ir mirties. Statistikos departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis pažymėjo, kad pasiskiepijusiesiems tikimybė užsikrėsti virusu yra penkis kartus mažesnė negu nepasiskiepijusiesiems, šia vakcina pasiskiepijusiems asmenims rizika patekti į COVID-19 skyrių yra dešimt kartų mažesnė negu nevakcinuotiems, o tikimybę mirti nuo viruso ši vakcina sumažina dvidešimt kartų.
Migrantų krizė
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nustatyti, kad esant ekstremaliajai situacijai neteisėti migrantai būtų sulaikomi ne iki šešių mėnesių, kaip numatyta dabar, o neterminuotą laiką. Anksčiau tokios pataisos nepriimtos nuogąstaujant dėl žmogaus teisių pažeidimų, tačiau jų šalininkai teigia, jog priešingu atveju Lietuvai grėstų nauja migracijos banga. I. Šimonytė abejoja, kad Vyriausybė teiks Seimui siūlymą leisti neteisėtus migrantus sulaikyti neribotą laiką.
VRM duomenimis, institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 130 jų jau išvyko iš šalies.
Pasak premjerės, šiemet planuojama nutiesti 100 km pjaunančios vielos rizikingiausiame pasienio ruože, iš kurio į Lietuvą patekti lengviausia.
Ryšiai su Taivanu ir santykiai su Kinija
Į Lietuvą spalio pabaigoje atvyksta Taivano delegacija. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tai verslo atstovų, o ne politinis vizitas. Valstybinė agentūra „Versli Lietuva“ teigia, kad, tęsiantis santykių su Kinija krizei, šalies eksportas galėtų iš dalies būti nukreiptas į Taivaną.
Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad į ją kreipiasi įmonės, kurių partnerės Kinijoje nepratęsia sutarčių, pašlijus Vilniaus ir Pekino santykiams. Viceministras Egidijus Meilūnas teigia, kad ministerija gavo aštuonių įmonių prašymus padėti joms dėl pablogėjusių verslo santykių su Kinija.
Šią savaitę su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas reiškė paramą Lietuvai diplomatiniame ginče su Kinija. G. Landsbergis tvirtino su JAV diplomatijos vadovu aptaręs politines ir ekonomines priemones atsakyti Pekinui į Lietuvai daromą spaudimą.
Lietuvoje minimos 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės
Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės.
Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.
Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės ir daugiau 150 mokyklų visoje Lietuvoje, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas ketvirtadienį vyks ir Kauno IX forto muziejuje. Čia Holokausto aukų atminimas bus pagerbtas prie masinių žudynių lauko ir monumento nacizmo aukoms atminti.
PSO: per 5 metus Lietuvoje alkoholio vartojimas sumažėjo 17 procentų
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva pakankamai ženkliai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lietuva jau kuris laikas skambėjo kaip šalis, pasižyminti dideliu alkoholio suvartojimu.
„PSO atliko kelerių metų išsamią analizę viso pasaulio šalių. Ir mūsų ekspertai, panagrinėję tuos skaičius pasidžiaugė, kad Lietuva pateko į penketuką šalių, kurios per penkerius metus sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc.“, – spaudos konferencijoje paskelbė jis.
Jo teigimu, Lietuva dar turi kur tobulėti, nes esame „dviem litrais virš Europos vidurkio“.
„Tas mažėjimas yra grubiai tariant apie tris litrus. 2015 metais mes turėjome apie 15,4 litrus suvartojamo alkoholio, po to mažėjo, turime dabar apie 12,8 litrus grynojo alkoholio vienam gyventojui“, – kalbėjo jis.
Čiužas sakė, kad mažėjantis alkoholio suvartojimas Lietuvoje mums reiškia pirmiausiai mažėjančią naštą mokesčių mokėtojams, apkrovą ligoninėms ir gydymo įstaigoms.
KET pakeitimai
Vyriausybė patvirtino kelių eismo taisyklių pakeitimus, leisiančius skirti atskiras gatves dviračių eismui, ženklais riboti elektrinių paspirtukų eismą. Dalis pakeitimų įsigalios nuo kitų metų sausio, dalis – nuo birželio.
Cvirkos paminklo nukėlimas
Vilniaus savivaldybės taryba pritarė sprendimui nukelti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skulptūrą. Ji bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis.
Šilumos kainų didėjimas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 procentų. Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausia kūrenamos dujos, galimas brangimas iki 60 procentų.
