Daugiau 
 

Tadas Kosciuška: artistiškumas, nelaiminga meilė ir draugystė su Washingtonu

02/05/2021 Aidas

Ketvirtadienį buvo minimos Tado Kosciuškos 275-osios gimimo metinės. Visame pasaulyje garsus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karo generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis yra mėgstama figūra užsienio žiniasklaidoje, tačiau iki šiol esti mažiau žinomų šio žymaus karvedžio gyvenimo pusių ir aspektų, leidžiančių papildyti portretą dar negirdėtomis detalėmis.

Vieno didingiausių LDK ir JAV nepriklausomybės karų dalyvio, kurio vardu pavadinta aukščiausia viršukalnė Australijoje, o jo nuopelnus įvertinantys paminklai stovi įvairiuose JAV miestuose, gyvenimo istorija yra įdomi kalbant tiek apie jo meilės reikalus, tiek apie kūrybinius atradimus ar kovas mūšio laukuose.

Kosciuška pasižymėjo ir kaip didis žmogaus teisių sergėtojas laikais, kai šiems klausimams buvo skiriama gana mažai dėmesio.

„Iškiliai asmenybei trūksta dėmesio“

Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Juozas Skirius portalui LRT.lt tikino, kad, nepaisant milžiniškos Kosciuškos svarbos LDK ir Lenkijos karalystės gyvenimui, šių dienų Lietuvoje jo asmenybei dėmesio skiriama per mažai.

„Kosciuška be jokių kalbų yra Lietuvai reikšminga asmenybė. Deja, kaip istorikas galiu pasakyti, kad dėmesio ši asmenybė mūsų šalyje nėra sulauksi pakankamai. Tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje ar net Baltarusijoje yra parašytos net kelios monografijos, skirtos Kosciuškai, o mūsų istorikai iki šiol dar tokios sintezės nėra paruošę“, – kalbėjo VDU profesorius Skirius.

Kalbėdamas apie Kosciušką, istorikas tikina, kad garsusis generolas save laikė LDK, o ne Lenkijos karalystės piliečiu.

„Savo laiškuose jis net yra paminėjęs, kad yra lietuvis. JAV istorikai nagrinėjo laiškus, kuriuose jis tvirtina esąs lietuvis. Aišku, jis kalba apie lietuviškumą to meto standartais, tačiau tai svarbus faktas“, – tikino Skirius.

Kaip teigė VDU istorikas, Kosciuška atsišaukimus ir kvietimus kautis prieš carinę Rusiją leido platinti lietuvių kalba sukilimo metu 1794 metais.

Dar vienas svarbus faktas, leidžiantis nusakyti Kosciuškos kaip iškilios ir svarbios asmenybės svarbą, – dalyvavimas JAV nepriklausomybės kovose.

„Jis buvo artimas ir pirmojo JAV prezidento George'o Washingtono bičiulis, tapo generolu, buvo atsakingas už karių paruošimą ir sulaukė aukščiausių šalies vadovų įvertinimų“, – pasakojo Skirius.

Nepamirštami žygdarbiai JAV

1776 metų birželį Kosciuška atvyko į JAV ketindamas prisidėti prie nepriklausomybės karų. Aštuonerius metus tarnavo JAV kariuomenėje ir pagarsėjo kaip išskirtinių gabumų inžinierius, gynybinių sutvirtinimų statytojas.

Vienas svarbiausių jo darbų – Vest Pointo tvirtovės, buvusios Niujorko valstijoje, projektavimas. Jis taip pat sukūrė kovos planą žymiajam Saratogos mūšiui, kuris vėliau tapo Amerikos revoliucijos simboliu.

Ilgainiui JAV tapo Kosciuškos antraisiais namais – jis užmezgė glaudžius ryšius su aukščiausiais JAV vadovais ir pačiu tautos kūrėju Washingtonu. Manoma, kad Washingtonas į Kosciušką laiškuose kreipėsi net 11 skirtingų vardų, nes jam sunkiai sekėsi parašyti amerikiečiams neįprastą pavardę.

Po JAV nepriklausomybės kovų Kosciuška buvo grįžęs į Lenkiją, kurioje vėliau dėl savo veiklos buvo įkalintas caro kontroliuojamame kalėjime.

1797 metų rugpjūtį LDK generolas grįžo į JAV ir pasižymėjo kilniais darbais, susijusiais su afroamerikiečių išlaisvinimu iš vergijos gniaužtų.

Visą JAV nepriklausomybės kovose užsitarnautą turtą jis skyrė būtent šios problemos sprendimui, o savo paskutinį testamentą paskyrė vykdyti geram bičiuliui Thomasui Jeffersonui, kuris vėliau tapo trečiuoju JAV prezidentu.

Gyvenimo JAV metais Kosciuška gana garsiai kalbėjo apie skirtingų socialinių ir etninių grupių laisvių ir teisių užtikrinimą bei lygybę. Tarnaudamas JAV kariuomenėje jis susidraugavo su Agrippa Hullu, kuris dirbo jo padėjėju vienoje karinėje bazėje.

Kiek vėliau, kilus neramumams Lenkijoje, jam padėjo kitas afroamerikietis Jeanas Pierre`as. Istorikas ir rašytojas Alexas Storozynskis tikino, kad Kosciuška ne tik stojo ginti valstiečių, žydų ar afroamerikiečių teisių, bet ir buvo aktyvus vietinių indėnų lygių galimybių klausimais.

Susitikime su Majamio indėnų gentimi Filadelfijoje jis su genties vadu Mažuoju Vėžliu užmezgė gerus santykius, o atsidėkodamas už tai šis įteikė kirvį ir taikos pypkę. Kosciuška mainais jam įdavė du pistoletus ir pridūrė, kad „šautų į pirmą žmogų, kuris pasikėsintų į juos ar jų gyvybę“.

Žymiojo karžygio vardas nebuvo pamirštas ir praėjusiais metais JAV vykusiuose masiniuose „Black Lives Matter“ protestuose. Tuomet Kosciuškos statula šalies sostinėje Vašingtone buvo aprašinėta vandalų, o tai sukėlė nemenką pasipiktinimą, tačiau kai kurie įvykius iš šalies stebėję asmenys mano, kad Kosciuška dėl tokios veiklos nebūtų pernelyg įsižeidęs, nes pats kovojo už juodaodžių teises, rašo „Dissent Magazine“.

Lenkijos filosofai Lukaszas Mollas ir Michalas Pospiszylas parašė peticiją Lenkijos Vyriausybei, prašydami, kad ant statulos parašyti šūkiai, nukreipti prieš rasizmą ir buvusį JAV vadovą Donaldą Trumpą, nebūtų pašalinti.

Esą taip būtų užtikrinta, kad afroamerikiečių reikalavimai dėl laisvių ir teisių būtų išgirsti. „Mes esame įsitikinę, kad jei Kosciuška šiuo metu prisikeltų, jis pats ant šios statulos Vašingtone parašytų „Black Lives Matter“, – kreipėsi į Lenkijos valdžią du šalies filosofai.

Nesisekė meilės reikalai

Garsiojo karžygio polinkis pasukti į karybą galėjo būti nulemtas sudėtingų meilės peripetijų. Nepaisant to, kad buvo gabus studentas, inžinierius ir vėliau visame pasaulyje išgarsėjęs karys, meilės reikalai jam nesisekė. Didžiausia jo gyvenimo meilė buvo Liudvika Sosnovska. Kosciuška buvo atskirtas nuo mylimosios, nes studijas tęsė Prancūzijoje.

Grįžusį į gimtinę Kosciušką aplankė brutali realybė – dėl prastos finansinės situacijos jis neišgalėjo įgyti karininko licencijos ir dalyvauti kariniame gyvenime. Nepaisant išskirtinių gabumų, Kosciuškai teko ieškoti kitokių išeičių. Jam pagelbėjo Sosnovskos tėvas – įdarbino dailės ir matematikos mokytoju savo dukroms.

Kosciuškos ir Sosnovskos meilei trukdė skirtingas statusas. Vaikinas norėjo pasipiršti, tačiau merginos tėvas griežtai atmetė tokį variantą tikindamas, kad „magnatų dukros negali būti patikėtos smulkiems didikams“.

Tuomet Kosciuška pasielgė desperatiškai – išsivežė Sosnovską ir netrukus slapta vedė. Akivaizdu, kad toks sprendimas labai nepatiko didikės tėvui, mat iš pradžių jis net ketino jį apkaltinti pagrobimu. Už tokį nusikaltimą Kosciuškai galėjo grėsti mirties bausmė.

Baimindamasis dėl savo likimo, Kosciuška pabėgo į JAV ir vėliau pasiūlė savo karines paslaugas Benjaminui Franklinui, vienam iš JAV nepriklausomybės deklaracijos kūrėjų. Kos, kaip JAV jį vadino žmonės dėl gana sudėtingos pavardės tarimo, netrukus tapo JAV nepriklausomybės karų didvyriu.

Santykiams su Ukrainos didiko dukra Tekle Žurovskaite irgi pakenkė neva prasčiokiškas Kosciuškos statusas. Merginos tėvą supykdė karvedžio sprendimas už JAV nepriklausomybės kovose gautus turtus įsteigti švietimo įstaigą, skirtą afroamerikiečių vaikams mokyti.

Kūryba buvo nesvetimas laukas

Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) pasižymėjęs karvedys Kosciuška garsėjo ir kaip menų mėgėjas – dažnai tapydavo ar užsiimdavo įvairiausiais rankdarbiais.

Pasak vieno ATR sklandžiusio anekdoto, 1765 metais šalies valdovas Stanislovas Augustas apsilankė pas Varšuvos karo kadetus, kur mokslus krimtė Kosciuška. Manoma, kad karalius pamatė jaunuolio paveikslus ir šie jam padarė neišdildomą įspūdį, tačiau viename piešinių knygelės puslapyje jis pamatęs pritrėkštą uodą. Augustas sukritikavo Kosciušką, tačiau jaunuolis nesutriko – paaiškino, kad uodas yra nupieštas.

Kosciuška į Prancūziją išvyko 1769 metais, kai gavo Karališkosios menų akademijos stipendiją, tačiau joje mokėsi viso labo metus, nes norėjo visą dėmesį sutelkti į inžineriją ir karybą.

Kosciuška buvo pamėgęs gaminti įvairiausius rankdarbius – nuo medinių tabako gaminių dėžučių iki virtuvinių įrankių. Nors gamindavo dėžutes cigarams, pats Kosciuška jokių žalingų įpročių neturėjo ir nevartojo alkoholio (vienintelė išimtis – neatsisakydavo kavos). Žymusis ATR karvedys ir JAV nepriklausomybės kovų dalyvis labai žavėjosi muzika ir ne pats pagrodavo pianinu.

Pasak istorikų, Lenkijos didikai nenorėjo viešinti Kosciuškos „jautriosios pusės, artistiškumo ir melancholijos apraiškų“, nes tai būtų neatitikę jų patrioto atvaizdavimo. Galbūt Kosciuška ir nebuvo didis menininkas, bet jo talentai tarp to meto didikų ir karybos herojų buvo unikalūs.

 

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu