Daugiau 
 

Nobelio premijos laureatas K. Ishiguro - apie literatūrą, emigraciją ir kitus įkvėpimo šaltinius

12/22/2017 Aidas
culture-1-e1513940669141

Gruodžio 10 d. 63-ejų Ishiguro priėmė medalį ir diplomą iš Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo rankų per iškilmingą ceremoniją Stokholme. Skelbdama laureatą, Švedijos Akademija sakė, kad rašytojas savo „didelės emocinės galios romanuose atskleidė už mūsų įsivaizduojamo ryšio su pasauliu slypinčią bedugnę“.

Ishiguro gimė Nagasakyje ir būdamas 5-erių su šeima persikraustė į Didžiąją Britaniją. Jis yra ne kartą kalbėjęs apie savo ryšį su gimtąja šalimi, tiek per Japonijoje likusius giminaičius, tiek per savo paties ankstyvus prisiminimus, o pirmųjų dviejų jo romanų veiksmas taip pat vyksta šioje šalyje.

Ishiguro tapo trečiuoju Japonijoje gimusiu rašytoju, apdovanotu Nobelio literatūros premija, po Yasunari Kawabatos 1968-aisiais ir Kenzaburo Oe 1994-aisiais. Paskutinis jo romanas, „The Buried Giant“, buvo išleistas 2015 m.

Prieš priimdamas 2017 m. Nobelio literatūros premiją, Kazuo Ishiguro pasikalbėjo su žiniasklaida spaudos konferencijoje Stokholme, pasidalindamas savo mintimis apie tai, kas labiausiai įtakojo jo gyvenimą bei rašymą. Dalijamės ištraukomis iš interviu.

Apie tai, ką simbolizuoja Nobelio premija

„Kaip ir daugybė žmonių visame pasaulyje, aš užaugau su tam tikra Nobelio premijos idėja. Tai ne tik yra puiki premija, bet ir simbolis, idėja, kuri kai ką simbolizuoja. Manau, tai yra kažkas, ką dauguma žmonių visame pasaulyje laiko svarbiu dalyku. Premija simbolizuoja tai, ko mes turėtume siekti, kaip turėtume bandyti pranokti save, nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies būtume kilę. Ji simbolizuoja suvienytas žmonių jėgas. Būtent todėl mes šiandien esame čia, nes Nobelio premija traukia žmonių dėmesį visame pasaulyje.“

Apie vaikystę ir jaunystę

„Na, aš užaugau Britanijoje... bet mane užaugino japonai tėvai, japoniškuose namuose, kalbėdami su japonišku akcentu, tikėdamiesi bet kurią dieną sugrįžti į Japoniją. Aš visada maniau, kad suaugusiojo gyvenimą nugyvensiu Japonijoje. Niekada negalvojau apie save kaip apie britų tautybės asmenį, kol man nesuėjo 20 metų. Tuomet Britanijoje dar nebuvo tarptautinės bendruomenės. Visi mano draugai buvo anglai, kartais škotai. Aš tapau britiško gyvenimo būdo ir išsilavinimo produktu. Tam tikra prasme, buvau tarptautinio japono prototipas, kadangi japonai tomis dienomis labai retai keliaudavo. Taigi, aš buvau ganėtinai unikalus.

Dabar yra daugybė tokių žmonių, bet tada žmonės Japonijoje žiūrėjo į mane kaip į kokį prototipą, stebėdami, koks monstras pasidarys iš japonų vaiko, augančio už Japonijos ribų. Kalbant pozityviau, tai nebuvo pasaulio pabaiga. Priešingai, tai buvo labai turtinga kultūrinė patirtis, ir aš manau, kad tai tikrai suteikė man unikalią perspektyvą žvelgiant tiek į Japonijos, tiek į Britanijos kultūrą. Tai labai smarkiai susiję su tuo, kodėl rašau tomis temomis, kokiomis rašau. Manau, tarptautinė aplinka man buvo naudinga.

Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad man asmeniškai tai nebuvo sunkus dalykas. Kalbėjausi su vienu žmogumi, kuris lankė mano mokyklą ir buvo kinų kilmės, ir kuriam gyvenimas buvo labai sudėtingas. Taigi, tai labai individualus dalykas. Kai aš atvykau į Angliją 1960-aisiais, tai buvo dar prieš milžiniškas imigracijos bangas į Britaniją, kurios kilo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje iš buvusių Britanijos imperijos vietų. Taigi, nebuvo išankstinio nusistatymo prieš užsieniečius. Aš buvau vienintelis užsienietis berniukas mūsų mažyčiame miestelyje, ir nepažįstami žmonės žinojo mano vardą. Jie dažnai žinodavo, kas aš esu, prieš man sužinant, kas jie yra.“

Apie aplinką XX amžiaus Britanijoje

„Tomis dienomis Japonija buvo siejama su Antruoju pasauliniu karu, bet taip pat ji buvo siejama ir su dziudo, karatė bei samurajais. Tai suteikė man ypatingą aurą. Dabar japonai yra labiau asimiliavęsi į Vakarus ir įžengė į tam tikrą tarptautinę fazę. Aš mačiau, kaip Britanija tampa kur kas labiau rasistine šalimi 8-ajame dešimtmetyje. Tuo metu jau buvau užaugęs, tačiau galėjau tai jausti. Klimatas greitai keitėsi, bet aš labai gerbiu ir žaviuosi ta karta, kuri priėmė mūsų šeimą taip greitai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.“

Apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą ateityje

„Aš užaugau atominio bombardavimo šešėlyje, ir ištisą 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmetį, Šaltojo karo laikotarpiu, žmonės čia, Europoje, labai bijojo branduolinio holokausto. Tačiau nuo Šaltojo karo pabaigos jie tarsi galvoja, kad branduoliniai ginklai tuo pačiu metu išnyko, bet, savaime suprantama, jie niekur nedingo. Tie ginklai vis dar egzistuoja. Manau, mes Šaltojo karo pabaigoje jiems tapome labai nuolaidūs, bet tai yra labai rimta situacija, ir aš tikiuosi, kad, kažkokiu būdu, mes galėsime ir toliau gyventi saugiai, kadangi pasaulis darosi vis pavojingesnis.“

Apie „Brexit“

„Aš gana tiesmukai rašiau apie „Brexit“. Neslėpiau, kad tvirtai remiu, kaip jie sako, „pasilikimą“. Manau, išstojimas iš Europos Sąjungos yra tragedija ir labai didelė klaida. Mano nuomone, Britanijos žmonės turi gauti antrą šansą dar kartą apgalvoti visas detales dabar, kai išstojimo iš Europos Sąjungos reikšmė pasidarė aiškesnė. Jeigu Britanijos žmonės iš esmės nori pasitraukti demokratiniu būdu, tuomet mes tai padarysime, bet turime gauti daugiau laiko. Nemanau, kad daug žmonių žinojo, ką tai reiškia, balsavimo metu.“

Apie svarbiausią Japonijos kultūrinį eksportą – komiksus

„Juokinga, kad taip sakote, nes pastaruoju metu galvoju apie galimybę pačiam sukurti serijinį komiksą. Visą savo gyvenimą žavėjausi šiuo istorijų pasakojimo būdu. Kaip ir sakote, Japonijoje komiksai yra didelė jėga. Manau, kad Britanijoje ir Amerikoje jie buvo laikomi gana menka pasakojimo forma iki labai neseno meto. Per paskutinius 10-15 metų atsirado supratimas, kad tai, ką vieni vadina tiesiog komiksais, iš tiesų gali būti naujas būdas pasakoti istorijas.

Tai labai įdomus laikas, nes Vakarų tradicijos yra paremtos JAV superdidvyrių komiksais iš 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečio, bet dabar jie susijungė su rafinuotesniu japoniškų komiksų stiliumi, ir tai tapo ištisa nauja kalba ar būdu pasakoti istorijas. Mane tai labai jaudina.

Mano nuomone, dabar būtina tyrinėti visas istorijų pasakojimo formas. Mes gyvename didžiulių technologinių pokyčių laikais – keičiasi tai, kaip mes skaitome istorijas, kaip jas priimame (...). Dabar mes turime „Netflix“ ir transliuojame istorijas; taigi, tai yra labai įdomus metas istorijų pasakojimui, o taip pat yra daugybė skirtingų būdų tą padaryti. Tačiau, nuo pat savo vaikystės, aš visuomet jaučiau ypatingą meilę istorijų pasakojimui komiksų forma. Tai yra vienas svarbiausių Japonijos kultūros indėlių, kuris, mano nuomone, prasiskynė kelią ir į pasaulio kultūrą.“

Apie dirbtinį intelektą

„Kurį laiką aš domėjausi tokiais dalykais kaip dirbtinis intelektas, svarstydamas, ką moksliniai ir technologijų proveržiai gali reikšti mūsų visuomenei ateityje. Manau, tai turės daugybę pozityvių padarinių, kuriuos mes pajusime, bet, savaime suprantama, visuomenė turės prie to prisitaikyti. Turėsime iš naujo pažvelgti į pačius paprasčiausius dalykus, kuriais esame taip įsitikinę – tokius kaip antropologija, mūsų santykiai su mašinomis, mūsų santykiai vienas su kitu, meritokratijos kilmė, kodėl vienas žmogus nusipelno gyventi geriau nei kitas, ir panašiai.“

Apie ateities planus

„Tikrai nežinau. Dabar ketinu studijuoti kitus rašytojus, laimėjusius Nobelio premiją, ir labai atidžiai stebėsiu, kas nutiko jiems ir jų knygoms po to, kai jie pelnė premiją. Stebėsiu, ar jų veikla sulėtėjo, ar pasikeitė. Privalo būti kažkoks gadinantis poveikis, bet darysiu viską, kas mano jėgose, kad tai jokiu būdu nepaveiktų mano rašymo. Tiesa, tai gali būti neįmanoma.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu