Šaltuoju ir tamsiuoju laikotarpiu jaučiamas nuovargis, apatiškumas, didesnis nei įprasta mieguistumas – mūsų organizmo signalai, pranešantys apie tam tikrus kūno pokyčius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Dar labiau organizmo siunčiamus signalus gali sustiprinti neseniai į žiemos laiką persuktas laikrodis. Vaistininkė Inga Norkienė pataria, kaip šiuo laikotarpiu geriausiai galėtume išlaikyti energingumą ir žvalumą.

Organizmas įspėja apie trūkumus

„Mūsų organizmas – be galo protingas kūrinys ir jis neatsiejamas tiek nuo paros, tiek nuo metų laiko ritmo“, – visų pirmiausia išskiria Inga Norkienė. Vyraujant šaltajam ir tamsiajam metų laikui, mūsų jutimai suveikia – einame miegoti tada, kuomet yra tamsu, tylu. Šaltasis metų periodas, anot vaistininkės, taip pat užprogramuoja organizmą taupyti maisto medžiagas ir energiją.

„Pokyčiai gamtoje, visų pirma, ir lemia didesnį pavargimo jausmą, mieguistumą, norą būti šiltai, jaukiai. Rudenį nutinka daug naujų dalykų – kam prasideda mokslai, kam prasideda vaikų mokslai ar darželis, o galbūt kokie nauji projektai. Jei mieguistumas ir nuovargis – vienadieniai dalykai, jie indikuoja, kad kažkurią savaitės dieną galėjo pritrūkti poilsio ar miego, tad jaučiamės pavargę.

Kiek ilgesnį laiką besitęsiantys pojūčiai signalizuoja apie tam tikrų maisto medžiagų trūkumą. Jei būklė tęsiasi per ilgą laiką, pavyzdžiui, mieguistumas, nuovargis, apatiškumas jaučiamas apie dvi savaites – tai ženklas ieškoti specialistų pagalbos“, – dažnus šio laikotarpio pojūčius apžvelgia vaistininkė I. Norkienė.

Specialistė pastebi, kad jau minėtus pojūčius neretai hiperbolizuodami esame linkę vadinti rudenine depresija. Šis terminas – per stiprus savo nuovargiui ir mieguistumui apibūdinti. Teisingiau savo būseną galėtume vadinti lengva melancholija arba lengvu rudeniniu liūdesiu. Tam tikri apmąstymai, melancholija esant objektyvioms priežastims – natūralus dalykas, ypač artėjant metų pabaigai. Visgi tokia būsena neturi užsitęsti per ilgai, kad iš tiesų nevirstų jau minėta rudenine depresija.

Savęs itin netausoja

Tiesa, kalbėdama apie sezoninį mieguistumą ir apatiškumą, vaistininkė pastebi šiuo metu žmonėms būdingą nuovargio sindromą, kuris nepriklauso nuo tam tikro metų laiko ar dienos laikotarpio.

„Kai kurie ateina ir atostogų metu į vaistines bei skundžiasi pavargimu. Neretai pastebima, kad per atostogas žmonės nesugeba pailsėti – galbūt kelia per didelius planus ir lūkesčius sau, tad neleidžia kūnui tinkamai atsikvėpti, atsipalaiduoti.

Žinoma, nuolatinį nerimą ir nuovargį paaštrina ir dabartinė geopolitinė situacija, pandemijos atgarsiai. Su rudeniu padaugėjus įvairiausių rūpesčių – dažnas turi daugiau nusiskundimų ir ieško įvairiausių preparatų nervų sistemai stiprinti“, – dabartines tendencijas apžvelgia I. Norkienė.

Kovojant tiek su nuovargio sindromu, tiek su sezoniniu nuovargiu, specialistė visų pirma pataria daugiau dėmesio skirti poilsiui, tinkamam miego režimui. Pasak jos, kiekvieną savaitę turėtume skirti bent truputį kokybiško laiko sau, o atostogas planuotis, jei įmanoma, netgi kiek ilgesnes nei įprasta – 3 savaičių, kad pavyktų tinkamai atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.

Dalija patarimus

Keičiantis metų laikams ar lapkričio pradžioje persukus laikrodžius, I. Norkienė įžvelgia – rutina, gerąja prasme, turėtų išlikti. Geriausiai organizmui prisitaikyti prie pokyčių padės reguliarus miego režimas – ėjimas miegoti ir kėlimasis kiekvieną dieną tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais ar šventinėmis dienomis.

„Jei penktadienį, šeštadienį miegoti nueiname tik 4 val. ryto – tai tikrai neprisideda prie geros mūsų savijautos. Suaugusiam žmogui kiekvieną naktį reikėtų išmiegoti 7–8 val. Pavyzdžiui, 4–5 val. jau būtų per mažai. Be abejonės, su reguliariu miego režimu be galo svarbi ir reguliari mityba – ne bet koks maistas, ne bet kuriuo dienos metu, o kokybiškai skiriamas laikas sau“, – komentuoja vaistininkė.

Nors temperatūros mažėjimas už lango ir šviesos trūkumas skatina mažiau judėti, I. Norkienė rekomenduoja motyvuoti save bent dalį laiko per savaitę skirti intensyvesnei veiklai. Fizinis krūvis itin padeda pagerinti emocinę savijautą – geriau ir ilgesniam laikui nei šokolado gabalėlis. Tiesa, ir tokie maži pasilepinimai kasdienoje – nedidelis skanėstas, puodelis kavos – yra puikūs psichologinei savijautai, tačiau save lepinti reikėtų su saiku.

„Produktyvumą ir įprastą energijos kiekį taip pat padeda atstatyti maisto papildai. Nuo spalio tikrai atsiranda didesnis vitamino D, vadinamojo geros nuotaikos vitamino, poreikis. Į kasdienę rutiną taip pat reikėtų įtraukti vitaminą C ir B grupės vitaminus.

Kiek mažiau žinomi maisto papildai, gelbstintys įtemptais laikotarpiais – kininio ženšenio, eleuterokoko, taip pat ašvagandos maisto papildai. Tai – vadinamieji augalai adaptogenai, pagerinantys mūsų organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Trumpam laikui šie augalai gali būti naudojami jėgų palaikymui“, – svarbiausius patarimus išskiria I. Norkienė.