Dauguma lietuvių išeivių teigia norintys dvigubos pilietybės ne dėl materialinių priežasčių, bet dėl to, jog jaučiasi lietuviais, parodė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) apklausa. Kaip BNS sakė PLB pirmininkė Dalia Henke, tai paaiškėjo PLB iniciatyva apklausus 2901 įvairiuose pasaulio regionuose gyvenantį lietuvių kilmės asmenį.
„Klausiama buvo, kodėl jūs norėtumėte išlaikyti pilietybę priimdamas kitos šalies pilietybę? Ieškojome platesnės žmonių grupės, kad jie išskirtų motyvus, kodėl jiems svarbu. Ta moralinė pusė, kad žmogus nori išlaikyti, nes jis yra lietuvis ir gimė Lietuvoje, ji liko – didžiausia dalis iš visų apklaustųjų taip pasisakė“, – tvirtino PLB vadovė.
Apklausa vykdyta elektroninėje erdvėje, pildant anketą – anot D.Henkės, išsamiau ši apklausa bus pristatyta PLB Valdybos posėdyje lapkričio 9 dieną. Ji tvirtino, kad apklausa buvo orientuota į tą išeivių kartą, kuri išvyko po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais.
„Mane nustebino, kad buvome palikę galimybę žmonėms ne tik kryžiuką padėti prie to, ką mes pasiūlėme, bet ir patiems pasisakyti, nes kai kurie žmonės sako – visiems reikia pilietybės dėl pensijų ar sveikatos apsaugos. Tokių atsakymų praktiškai ir nebuvo“, – sakė ji.
Pasak D.Henkės, PLB nekeičia savo pozicijos ir mano, kad politikų siūlymas patikėti dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą rinkėjams referendume kitų metų spalio 9-ąją, kartu su Seimo rinkimais, problemos neišspręs.
„Ieškome visų sprendimo būdų, kad tik turėtų žmonės galimybę savo noru išlaikyti pilietybę, bet siūlomas referendumas problemos neišspręs, nes jis tiesiog fiziškai neįvyks“, – nurodė ji.
D.Henkė PLB pirmininke išrinkta liepos viduryje PLB Seime. Ji 23 metus gyvena Hamburge, Vokietijoje.
Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio projektą referendume siūlyti išbraukti Konstitucijos nuostatą, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tam yra pritarusi ir Vyriausybė. Aiškindamas minėtą normą, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pagal ją draudžiama išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie išvyko į užsienį ir įgavo kitos šalies pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija. Kai kurie politikai siūlo įstatyme numatyti šalis, kurių piliečiai galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę.
Pagal įstatymą, Konstitucijos pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. PLB pirmininkė D.Henkė siūlo supaprastinti reikalavimus referendumui ir prieš jį įteisinti elektroninį balsavimą.
Tuo tarpu Seimo narys Kęstutis Masiulis jau užregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria numatoma įsteigti atskirą Užsienio lietuvių rinkimų apygardą.
„Užsienyje gyvena apie 260 tūkst. Lietuvos piliečių, tai apie 9 proc. visų piliečių, tačiau iki šiol jie mažai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtina stiprinti emigrantų ir parlamento ryšius, o vienas iš efektyviausių būdų yra įsteigti užsienyje gyvenančių piliečių rinkimų apygardą, kad būtų išrinktas užsienio lietuvių atstovas. Taip yra Kroatijoje, kur renkami 3 parlamentarai iš 140 ar Portugalijoje, kur renkami 4 iš 230. Vienas atstovas galėtų būti renkamas ir Lietuvoje“, – sako parlamentaras.
Iki šiol įstatymas numatė, kad kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Dėl to šioje apygardoje rinkėjų skaičius būna gerokai didesnis, nei kitur Lietuvoje.
„Užsienio lietuviai nėra atitrūkę nuo Lietuvos, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos į Tėvynę, apie 1,5 mlrd. eurų per metus. Lygiai tą patį sako ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri prašo atskiros apygardos. Džiaugiuosi, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, kad reikia sutvarkyti rinkiminių apygardų ribas, tačiau emigrantų atstovavimo problema liko neišspręsta“, – argumentavo K. Masiulis.
2012 m. Seimo rinkimuose balsavo 13 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
