Daugiau 
 

Pasaulio naujienos

07/28/2014 Aidas
WPT2012_940x615px_new_0

Atsistatydino Ukrainos premjeras

Arsenijus Jaceniukas, Ukrainos premjeras, ketvirtadienį kartu su visa vyriausybe atsistatydino iš pareigų. Premjeras negailėjo kritikos parlamentarams, nesugebėjusiems priimti įstatymų dėl šalies energetikos ir biudžeto, kuriame būtų padidintas finansavimas kariuomenei. Aleksandras Turčinovas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, vakarinio posėdžio pradžioje Aukščiausiajai Radai taip pat pranešė apie koalicijos „Europietiški rinkimai“ iširimą parlamente. Ketvirtadienį vidurdienį iš valdančiosios koalicijos pasitraukė dvi iš trijų partijų, „Svoboda“ ir „Udar“, kad suteiktų Petro Porošenkai, Ukrainos prezidentui, teisinį pagrindą skelbti priešlaikinius rinkimus. „Mes tikriausiai turėsime skelbti naujo parlamento rinkimus šį spalį“, – sakė Jurijus Jakymenko, politinių tyrimo centro „Razumkov Center“ vadovas. Pagal Ukrainos Konstituciją, jei nauja koalicija nebus sudaryta per 30 dienų, Ukrainos prezidentas turės teisinį pagrindą paleisti Ukrainos Radą. Arsenijus Jaceniukas Ukrainos premjero pareigas ėjo nuo kovo 27 d., kuomet jo kandidatūrą parėmė 371 deputatas.

2,2 mlrd. žmonių gyvena arti skurdo ribos

Daugiau negu 2,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje „skursta arba beveik skursta“, o šią problemą dar labiau aštrina finansų krizės, stichinės nelaimės, kylančios maisto kainos ir smurtiniai konfliktai, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. Nors apskritai skurdas pasaulyje mažėja, didėjanti nelygybė ir „struktūrinio pažeidžiamumo veiksniai“ tebekelia didelę grėsmę, nurodoma Tokijuje paskelbtame JT Plėtros programos (UNDP) dokumente. Beveik 1,5 mlrd. žmonių 91 besivystančioje šalyje gyvena skurde, o dar 800 mln. balansuoja ant skurdo ribos. Ataskaitoje „Tvari žmonijos pažanga: pažeidžiamumo mažinimas ir atsparumo didinimas“ raginama esmines socialines paslaugas padaryti visiems prieinamas ir plėtros darbotvarkėje didelį dėmesį skirti visų žmonių aprūpinimui darbu. „Užtikrinti pasauliui esmines socialinio saugumo garantijas kainuotų mažiau negu 2 proc. pasaulio BVP (bendrojo vidaus produkto)“, – pabrėžė ataskaitos autoriai. Apie 1,2 mlrd. pasaulio žmonių per dieną pragyvenimui gali skirti ne daugiau negu 1,25 JAV dolerio, sakoma ataskaitoje.

Norvegija įsitempusi laukia teroristų atakos

Dėl gautų pranešimų apie galimus teroro išpuolius, buvo sustiprintas saugumas pagrindinėse Norvegijos sostinės Oslo vietose, šalies oro uostuose ir autobusų stotyse, taip pat pasienyje. Norvegijos teisingumo ministras Andersas Anundsenas ir šalies policijos atstovai Benedictas Bjornlandas ir Vidaras Refvikas ketvirtadienį spaudos konferencijos metu atskleidė, kad turi informacijos apie teroristų keliamą tiesioginę grėsmę šaliai. Nors nebuvo paskelbta jokia konkreti informacija apie galimus išpuolius, tačiau manoma, kad teroro aktus gali surengti Sirijoje kovojantys ekstremistai. Skelbiama, kad Oslo policija į pranešimus apie galimus išpuolius sureagavo itin rimtai. Žmonės raginami elgtis įprastai, tačiau taip pat sekti naujausias žinias ir patarimus. Sekmadienį Osle prasidės Norvegijo taurės futbolo varžybos, kurios pritrauks 30 tūkstančių dalyvių iš 50 šalių ir tęsis iki rugpjūčio 2-osios. Šeštadienį ir sekmadienį kitame Norvegijos mieste Bergene taip pat vyks tarptautinė regata „Tall Ships Races“, į kurią atvyks iki pusės milijono žmonių.

Nori užtikrinti saugumą numušto Malaizijos lainerio vietoje

Nyderlandų ir Australijos užsienio reikalų ministrai viešėdami Kijeve reikalavo užtikrinti deramą saugumą numušto Malaizijos lainerio „Boeing 777” tragedijos vietoje rytų Ukrainoje. Australijos užsienių reikalų ministrė Julie Bishop teigė, kad kartu su savo kolega iš Nyderlandų Fransu Timmermansu ketvirtadienį, viešnagės Ukrainoje metu diskutavo, kaip įmanoma užtikrinti 50 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurioje mėtosi lainerio liekanos, apsaugą. Laineris buvo numuštas rytų Ukrainoje liepos 17 d. Juo skrido 11 valstybių piliečiai. Australijos dienraščiuose „Sydney's Daily Telegraph“ ir „The Australian“ rašoma, kad Nyderlandų premjeras Markas Rutte pasiūlė suburti tarptautines saugumo pajėgas, vadovaujamas olandų, kurios būtų atsakingos už tragedijos vietos apsaugą. Pirmadienį Jungtinių Tautų saugumo taryba priėmė rezoliuciją, kuria prorusiškų separatistų reikalaujama bendradarbiauti su nepriklausomais tyrėjais ir sugrąžinti žuvusiųjų palaikus. Pranešama, kad šiuo metu Kijeve dirba 25 tyrėjai, kurie analizuoja nuotraukas iš įvykio vietos ir palydovo.

„Costa Concordia“ pradėjo savo paskutinę kelionę

Buvęs prabangus Italijos kruizinis laivas „Costa Concordia“ trečiadienį pradėjo savo paskutinę kelionę, vilkikams ėmus jį tempti tolyn nuo salos, ant kurios uolų jis sudužo. Šimtai žmonių, susirinkusių Viduržemio jūroje esančioje Džiljo saloje, tarp kurių buvo keleivių, likusių gyvų per prieš pustrečių metų naktį įvykusią katastrofą, pareikalavusią 32 žmonių gyvybių, stebėjo, kaip sukiužęs milžinas pradeda lėtai slinkti palei krantą. Trijų futbolo aikščių ilgio aplamdytą laivą su Olandijos ir Vanuatu vėliavomis plaukiojantys vilkikai tempė į Genujos uostą šiaurės vakarų Italijoje, kur „Costa Concordia“ bus supjaustytas kaip metalo laužas. Per šią didelę operaciją kruizinio laivo viduje bus 17 žmonių įgula, o jį lydės 12 pagalbinių laivų, gabenančių narus, inžinierius, medikų komandą ir aplinkosaugos ekspertus. Šis kruizinis laivas atsitrenkė į uolas prie Viduržemio jūroje esančios Džiljo salos krantų 2012 metų sausio 13-osios vakarą, kai jame buvo 4 229 žmonės iš 70 šalių. Tuo metu daugelis keleivių ruošėsi sėsti vakarienės pirmąjį savo kruizo vakarą.

Irako parlamentas išrinko naują šalies prezidentą

Irako parlamentas ketvirtadienį išrinko veteraną kurdų politiką Fuadą Masumą federaliniu prezidentu, žengdamas žingsnį, kuris gerokai palengvins smarkiai stringančios naujos vyriausybės suformavimo galimybes. Parlamento pirmininkas Salimas al Juburi paskelbė, kad 76 metų F.Masumas, prieš daugiau nei du dešimtmečius tapęs Irako autonominio Kurdistano regiono pirmuoju premjeru, surinko daugiausia balsų. Švelniai kalbantis F.Masumas yra vienas iš dabartinio prezidento Jalalo Talabani Kurdistano patriotinės sąjungos įkūrėjų. Jis laikomas nuosaikių pažiūrų veikėju, palaikančiu gerus santykius tiek su sunitų, tiek su šiitų politikais. Balsavimas dėl prezidento, kurio pareigos didele dalimi reprezentacinės, buvo atidėtas vienai dienai, kai kurdų politinis blokas paprašė skirti daugiau laiko pasirinkti kandidatą. Savo kandidatu kurdų blokas F.Masumą pasirinko trečiadienį vėlai vakare. Pagal neoficialų susitarimą, galiojantį nuo 2003-iųjų JAV vadovaujamos invazijos, Irako prezidento postą užima kurdas, vyriausybės vadovo - šiitas, o parlamento pirmininko - sunitas.

Tailando chuntos lyderis gali likti premjeru

Tailando chuntos lyderis gali likti vadovauti šaliai kaip laikinosios vyriausybės premjeras iki bus surengti rinkimai, kurie turi įvykti kažkada kitais metais, trečiadienį sakė vienas jo patarėjas teisiniais klausimais. Kitas valdančiosios tarybos narys pridūrė, kad karo padėtis šalyje kol kas galios toliau. Armijos vado generolo Prayutho Chan-ochos vadovaujami kariškiai sakė, kad ėmėsi veiksmų tvarkai atkurti po kelių politinės suirutės mėnesių, kai protestuotojai bandė nuversti buvusios premjerės Yingluck Shinawatros vyriausybę. Y. Shinawatra buvo priversta atsistatydinti gegužės 7 dieną, kai Konstitucinis Teismas pripažino ją kalta dėl piktnaudžiavimo valdžia. Likę jos ministrų kabineto nariai po dviejų savaičių buvo nušalinti per perversmą. Laikinąją konstituciją antradienį patvirtino valstybės vadovas karalius Bhumibolas Adulyadejas, taip sudarydamas sąlygas paskirti parlamentą, kuris paskirs naują premjerą. Laikinojoje konstitucijoje numatyta įsteigti komitetą, kuris parengs naują, nuolatinę konstituciją, bet neaišku, ar ji bus pateikta referendumui.

Kipras mini 40-ąsias padalijimo metines

Kipras sekmadienį mini 40-ąsias salos padalijimo metines, praneša agentūra AFP. Turkijos dalinių užimtoje šiaurinėje Kipro dalyje ta proga vyko didelis karinis paradas. Jame dalyvavo ir Turkijos prezidentas Abdula Giulas. Tuo tarpu graikiškoje salos dalyje daugelyje bažnyčių buvo pagerbiamos turkų karinės intervencijos aukos. „40 padalijimo metų yra per daug“, - išvakarėse kalbėjo Kipro graikų prezidentas Nikosas Anastasiadis. „Kipre yra dvi (politiškai) lygios tautos“, - sakė Kipro turkų politinis lyderis Dervisas Eroglu. Jos esą gali susivienyti „naujos asociacijos“ pagrindu. Iki šiol žlugo visi Jungtinių Tautų (JT) mėginimai suvienyti padalytą salą. 1974 metų liepos 20-ąją Kipre išsilaipino Turkijos daliniai. Jie užėmė 37 proc. salos teritorijos. Prieš tai tų pačių metų liepos 15 dieną graikų karininkai surengė pučą, kad prijungtų salą prie Graikijos. Nuo tada Kipras yra padalytas. Turkijos Šiaurės Kipro Respubliką pripažįsta tik Turkija. Tuo tarpu Kipro Respublika, kontroliuojanti tik šalies pietinę dalį, yra Europos Sąjungos (ES) narė.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu