TVF ir Ukraina susitarė dėl 17,5 mlrd. dolerių paramos

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir separatistinio konflikto krečiama Ukraina preliminariai susitarė dėl naujo 17,5 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos plano, kuris Kijevui gali tapti „posūkio tašku“, ketvirtadienį paskelbė TVF vadovė Christine Lagarde. Pastarosiomis dienomis Kijeve vyko derybos dėl sutarties, pagal kurią Ukraina gautų jau ketvirtą TVF paskolą per pastaruosius 10 metų. Vėliausias pagalbos paketas, skirtas pernai balandį, nepadėjo stabilizuoti Kijevo finansų, įsiplieskus susirėmimams su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Ch.Lagarde sakė, kad naujas planas palaikys „drąsias politikos reformas“ Kijeve, kuris yra spaudžiamas Vakarų šalių vyriausybių ir skolintojų išrauti korupciją ir pertvarkyti savo finansus, nors šalis yra sutelkusi pastangas kovai su separatistais. „Tai ambicinga programa; tai sunki programa – ir ne be rizikos, – perspėjo Ch.Lagarde. – Tačiau ši programa taip pat yra realistinė, o jos veiksmingas įgyvendinimas, kai (ją) apsvarstys ir patvirtins mūsų direktorių taryba, gali tapti posūkio tašku Ukrainai.“

Žiniasklaidos laisvė visame pasaulyje drastiškai sumažėjo

Žiniasklaidos laisvė pernai visame pasaulyje „drastiškai sumažėjo“, iš dalies dėl tokių ekstremistinių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ (IS) ir „Boko Haram“, sakoma organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) metinėje ataskaitoje. RSF 2015 m. pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse deklaruojama, kad 2014 m. buvo įvykdyta 3 719 informacijos laisvės pažeidimų 180-yje valstybių – 8 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Visos konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje šalys kariavo „baisų informacinį karą“, kai buvo tiesiogiai taikomasi į žiniasklaidos darbuotojus siekiant nužudyti, sugauti ar spausti skleisti propagandą, sakoma indekse. Ir Sirijoje bei Irake veikianti IS, ir „Boko Haram“ Nigerijos šiaurėje bei Kamerūne, ir nusikalstamos organizacijos Italijoje bei Lotynų Amerikoje naudojo „bauginimą ir represalijas, kad nutildytų žurnalistus ir tinklaraštininkus, kurie išdrįsta tirti ar atsisako veikti kaip jų ruporai“, nurodo RSF. Š. Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra įsidėmėtinų „juodųjų skylių“, kuriose „nepriklausoma informacija paprasčiausiai neegzistuoja“.

„Costa Concordia“ kapitonas nuteistas kalėti 16 m.

Italijos teismas trečiadienį skyrė buvusiam kruizinio lainerio „Costa Concordia“ kapitonui 16 m. laisvės atėmimo bausmę dėl jo vaidmens 2012 m. įvykusioje lainerio katastrofoje, pareikalavusioje 32 žmonių gyvybių. Kapitonas Francesco Schettino vadovavo tam dideliam laivui, kai jis priplaukė arti Italijai priklausančios kurortinės Džilijo salos kranto ir užplaukė ant uolų. Susikompromitavęs kapitonas, kuris anksčiau apsiašarojęs maldavo teismo jo pasigailėti, buvo apkaltintas daugelio žmonių netyčiniu nužudymu, laivo katastrofos sukėlimu ir per ankstyvu pasitraukimu iš skęstančio laivo per incidentą, kuris tapo viena didžiausią atgarsį sukėlusių pastarojo meto laivybos tragedijų. 54 metų F.Schettino nuosprendį išgirdo po 19 mėnesių trukusio bylos nagrinėjimo, praėjus trejiems metams, kai didžiulis laineris pusiau nugrimzdo pasviręs ant kairiojo borto prie salos, esančios netoli Toskanos krantų. Tačiau dar neaišku, ar buvęs kapitonas faktiškai bus pasiųstas už grotų, kol baigsis Italijoje paprastai ilgai trunkantis apeliacinis procesas, galintis tęstis ne vienerius metus.

Lotynų Ameriką supurtė 6,7 balo žemės drebėjimas

Stiprus 6,7 balo žemės drebėjimas, trečiadienį įvykęs Argentinos šiaurės vakaruose šalia sienos su Čile, tikriausiai nepadarė didesnės žalos, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS) ir vietos pareigūnai. Kol kas negauta jokių preliminarių pranešimų apie nukentėjusius žmones, padarytą žalą arba veiklos sutrikimus, nurodė Čilės krizių valdymo agentūros ONEMI biuras. USGS dukart tikslino informaciją apie požeminių smūgių stiprumą ir židinio gylį, anksčiau paskelbusi, kad jis siekė 7 arba 6,9 balo. Ankstesniuose pranešimuose taip pat buvo sakoma, kad epicentras buvo šiaurės rytų Čilėje. Naujausiame pranešime sakoma, kad 18 val. 57 min. Grinvičo laiku įvykusių požeminių smūgių židinys buvo 190 km gylyje, o epicentras – už 93 km į vakarus nuo Argentinos miesto Agilaro, netoli sienos su Čile. „Žemės drebėjimo (židinys) buvo išties giliai, todėl jis neatrodė labai stiprus“, – sakė Atafogastos regiono, kuriame išvystyta kasybos pramonė, regiono ONEMI biuro vadovas Mauricio Soriano. Čilės karinės jūrų pajėgos taip pat paskelbė, kad cunamių pavojaus nėra.

Vokietija atsisveikino su buvusiu šalies prezidentu

Vokietija surengė valstybines laidotuves, atsisveikindama su buvusiu šalies prezidentu Richardu von Weizsaeckeriu. Atiduoti paskutinę pagarbą R.von Weizsaeckeriui, kuris mirė praėjusį mėnesį būdamas 94-erių, Berlyno protestantų katedroje susirinko kanclerė Angela Merkel, vyriausybės nariai ir užsienio politikai, tarp kurių buvo buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa. R.von Weizsaeckeris formaliu valstybės vadovu buvo nuo 1984 iki 1994 metų – Vokietijos suvienijimą apimančiu laikotarpiu. Nors prezidento postas yra daugiausia reprezentacinis, R.von Weizsaeckeris pagarsėjo kaip „politinis prezidentas“ ir puikus oratorius, kurio jaudinamos kalbos dažnai būdavo susijusios su jo paties gyvenimo istorija. Labiausiai įsimintina buvo jo kalba, pasakyta minint II-ojo pasaulinio karo pabaigos 40-ąsias metines, kai prezidentas pareiškė, kad 1945 metų gegužės 8-oji buvo „išvadavimo nuo nežmoniškos nacionalsocialistų tironijos sistemos diena“. Pasak prezidento Joachimo Gaucko, R.von Weizsaeckeris „pasakė tai, ką 1985-aisiais visi turėjo žinoti, tačiau ne visi norėjo žinoti“.

Nuteistas Malaizijos opozicijos lyderis

Malaizijos Aukščiausiasis teismas antradienį patvirtino nuosprendį opozicijos lyderiui Anwarui Ibrahimui byloje dėl homoseksualių santykių ir skyrė jam 5 metus laisvės atėmimo. A.Ibrahimas pareiškė, jog šis sprendimas yra politinio sąmokslo rezultatas. Tiek Malaizijoje, tiek užsienyje ši byla daugelio laikoma politiškai motyvuota – manoma, kad ja siekiama eliminuoti bet kokias grėsmes valdančiajai koalicijai, kurios populiarumas po penkis dešimtmečius trukusio neginčijamo dominavimo nuo 2008 metų pamažu mažėja. A.Ibrahimas yra populiariausias ir labiausiai pastebimas opozicijos atgimimo simbolis, tapęs rimtu varžovu premjerui Najibui Razakui. Teismas priėmė sprendimą, išnagrinėjęs galutinę A.Ibrahimo apeliaciją, todėl opozicijos lyderis bus nedelsiant pasiųstas už grotų. Kreipdamasis į penkis Federalinio Teismo teisėjus, 67 metų A.Ibrahimas sakė: „Jūs tapote bendrininkais nusikaltime, žudančiame teismų nepriklausomybę.“ Homoseksualūs lytiniai santykiai, netgi abiejų partnerių sutikimu, laikomi nusikaltimu Malaizijoje, kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai.

Egipto sostinėje prie futbolo stadiono žuvo 22 žmonės

Mažiausiai 22 žmonės žuvo tūkstančiams gerbėjų sekmadienį bandant prasibrauti į futbolo stadioną Kaire stebėti rungtynių ir kilus panikai dėl policijos panaudotų ašarinių dujų bei šratų. Liudininkų ir medikų pranešimai rodo, kad daugelis aukų žuvo per spūstį. Dar mažiausiai 25 žmonės buvo sužeisti. Rungtynės tęsėsi nepaisant smurto ir tai dar labiau papiktino sirgalius. Dėl šio incidento vyriausybė neribotam laikui atidėjo visas Egipto aukščiausiosios futbolo lygos rungtynes. Sekmadienio rungtynės tarp Kairo komandų „Zamalek“ ir „Enbi“ buvo atviros visuomenei, ne taip, kaip dauguma kitų rungtynių tarp Egipto klubų nuo to laiko, kai 2012-aisiais per riaušes stadione Port Saide žuvo daugiau kaip 70 žmonių. Vidaus reikalų ministerija šio sekmadienio rungtynių žiūrovų skaičių apribojo 10 tūkst. ir bilietai greit pasibaigė. Tūkstančiai sirgalių be bilietų lipo stadiono sienomis, kol policija juos išvaikė, nurodė ministerija. „Zamalek“ gerbėjai į policininkus taikėsi pirotechnikos priemonėmis, o pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir šratus, pranešė policija ir liudininkai.

Paryžius gali pradėti „Mistral“ perdavimą Rusijai

Prancūzija jau ateinančią savaitę gali priimti sprendimą dėl pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Maskvai, kad „kovo pradžioje laivas būtų visiškai parengtas perduoti Rusijos pusei“. Anksčiau šią savaitę pranešta, kad Prancūzija suinteresuota kuo greičiau perduoti Rusijai šio tipo laivą „Vladivostok“, kurio jūrinių bandymų programa jau baigta, nes Paryžius patiria didelių išlaidų, palaikydamas jo techninę parengtį. Priėmęs sprendimą perduoti „Mistral“ Maskvai, Paryžius vienu šūviu nušautų du kiškius: įgytų argumentą prieš tokiam žingsniui nepritariančias NATO partneres ir išsaugotų patikimo tiekėjo reputaciją. Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, tapo kliuviniu Prancūzijai vykdyti įsipareigojimus pagal 1,2 mlrd. eurų kontraktą dėl dviejų „Mistral“ laivų pardavimo, nors šis procesas vėlavo dar prieš prasidedant krizei. Paryžius lapkritį „iki tolesnio pranešimo“ atidėjo pirmojo iš tų dviejų laivų perdavimą, kuris, kaip anksčiau planuota, turėjo įvykti pernai rudenį.