Demokratai, kurie svarsto galimybę ateinantį mėnesį perėmus Atstovų rūmų kontrolę skelbti apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui, turėtų labai gerai pagalvoti ir prisiminti, kas nutiko, praėjusį kartą, kai prezidentui buvo siekiama skelbti apkaltą.

Priminsime – prezidentas Billas Clintonas apkaltą išgyveno, tačiau pagrindinis jo kaltintojas, Atstovų rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas – ne. O per ateinančius rinkimus postus prarado ne demokratai, o respublikonai.

„Apkalta yra tikras pragaras“, – perspėja nepriklausomas konsultantas Kenas Starras, kurio tyrimo ataskaita apie Clintoną buvo prieš 20 metų surengto apkaltos balsavimo pagrindas. Rašydamas savo naująją knygą „Contempt: A Memoir of the Clinton Investigation“, Starras turėjo puikią progą iš laiko perspektyvos apsvarstyti viską, kas tuomet įvyko.

„Geresnis sprendimas tuomet būtų buvę paskelbti nepasitikėjimą prezidentu, – sako jis. – Taip būtų parodytas nepritarimas prezidento veiksmams, tačiau be bandymo nušalinti ji iš posto.“

Tuometinis Senato daugumos lyderis Trentas Lottas buvo vienas iš 45 senatorių, balsavusių už prezidento Clintono nušalinimą, tačiau šiandien jis galvoja kitaip.

„Aš tebemanau, kad jis padarė klaidų, – sako Lottas. – Tačiau iš laiko perspektyvos manau, kad apkalta buvo nereikalinga.“

Patipiktinę kaltinimais prezidentui melagingu liudijimu, teisingumo trukdymu ir nerinkamu seksualiniu elgesiu, Clintono politiniai oponentai tikino, kad apkalta yra geriausias sprendimas šalies labui. Atstovų rūmų respublikonai paskelbė apkaltą Clintonui, tačiau Senatas atsisakė jį bausti.

Šiuo metu skamba raginimai skelbti apkaltą Trumpui dėl kaltinimų sąmokslavus su Rusija per 2016 metų rinkimus, atliekamo tyrimo trukdymu ir rinkiminės kampanijos įstatymų pažeidimu sumokant už dviejų moterų tylą. Praėjusią savaitę jo asmeninis advokatas Michaelas Cohenas buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme už tai, kad nupirko šių moterų tylą, kad į viešumą neiškiltų informacija apie prezidento seksualinius nuotykius. Antradienį prieš teismą stojo buvęs Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas, kuris paprašė nukelti nuosprendžio priėmimą jo byloje dėl melavimo FTB apie Rusijos tyrimą. Vašingtonui laukiant specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio ataskaitos ir spekuliuojant apie apkaltą Clintono atvejo prisiminimai yra labai svarbus faktorius.

Respublikonai, kuriems prieš 20 metų teko svarbus vaidmuo prezidento apkaltos procese, perspėja, kad sėkmės tikimybė yra itin maža, o nenumatytų pasekmių tikimybė – didžiulė. Tai verčia suklusti demokratų lyderius, įskaitant Atstovų rūmų mažumos lyderę Nancy Pelosi, kuri sausį tikėtinai taps šių rūmų pirmininke, ir kongresmeną iš Niujorko Jerry Nadlerį, kuris tikėtinai taps Teismų komiteto pirmininku.

Atstovų rūmuose surengtas 1998 metų gruodžio 19 dienos balsavimas buvo vos antras kartas JAV istorijoje, kai prezidentui buvo bandoma paskelbti apkaltą. Abu kartus prezidentai sėkmingai praėjo svarstymą Senate – Clintonas 1999-aisiais, Andrew Johnsonas 1868-aisiais. (Richardas Nixonas iškilus apkaltos pavojui 1974 metais atsistatydino pats.)

Nadleris, kuris dabar greičiausiai vadovaus komitetui, svarstysiančiam Trumpo apkaltos kėlimą, prieš 20 metų buvo jaunas kongresmenas ir aktyvus Clintono gynėjas, tuometinę apkaltą vadinęs „opozicinės partijos valstybės perversmu“. Šiandien jis ragina demokratus nedaryti skubotų veiksmų. Pasak jo, svarbu ne tik tai, ar prezidento nusižengimai verti apkaltos, bet ir tai, ar nusižengimai yra tiek svarūs, kad įtikintų jo paties šalininkus balsuoti už jo nušalinimą. Kad sėkmingai praeitų svarstymą Senate, jam reikia 34 respublikonų senatorių (iš 53) palaikymo.

„Manau, kad mūsų šalies tėvai įkūrėjai nustebtų, kad Trumpui dar nėra paskelbta apkalta, – sako istorijas Jeffrey Engelas, knygos „Impeachment: An American History“ bendraautorius. – Jie labai rimtai žiūrėtų į tai, kad yra galimybė, jog šalies prezidentui daro poveikį užsienio jėgos.“

Tačiau jis pridūrė, kad šiandieninis politinis susiskaldymas reiškia, kad praktiškai neįmanoma, jog respublikonai balsuotų už prezidento nušalinimą, kad ir kokie sunkūs būtų jam keliami kaltinimai.

„Clintono apkalta mums parodė, kad bandymai nušalinti prezidentą baigiasi liūdnai“, – sako Engelas.

Teisininkui ir buvusiam federalinio apeliacinio teismo teisėjui Starrui apkaltą lydėjusi kontroversija pakišo koją pretenduojant į Aukščiausiąjį teismą. Tuo tarpu Gingrichas, kurį „šokiravo“ respublikonų pralaimėti per patį apkaltos įkarštį vykę 1998 metų kadencijos vidurio rinkimai, atsistatydino.

Centrinis šiandieninės dramos veikėjas – Donaldas Trumpas – nė kiek neabejoja, kad nuo pareigų nušalintas nebus.

„Sunku paskelbti apkaltą žmogui, kuris nieko blogo nepadarė ir kuris sukūrė stipriausią ekonomiką mūsų šalies istorijoje, – sakė jis praėjusią savaitę interviu „Reuters“. – Jei kažkas bandytų tai padaryti, žmonės sukiltų ir pradėtų revoliuciją.“