Nors gražiausios metų šventės neatsiejamos nuo geros nuotaikos ir jaukių akimirkų artimųjų rate, pasiruošimas joms dažnai būna kupinas streso – nerandame tinkamos dovanos, artimieji negali atvykti ir kartu sėsti prie Kalėdų stalo, nepavyko tradicinis pyragas. Kalbėdama apie įtampą keliančius netikėtumus psichologė E. Masalskienė rekomenduoja išbandyti atsipalaidavimo technikas, kurios padės iš „raudonojo“ perdegimo ritmo pereiti į „žaliąjį“ ir šventes sutikti ramiai.

Streso ir nerimo simptomai

Pasak specialistės, kai kyla nerimas ir stresas, įtampą galime jausti visame kūne – įsitempia raumenys. Taip pat gali pasireikšti veido ir odos paraudimas, padidėjęs prakaitavimas, drebulys ar padažnėjęs kvėpavimas. „Kai susiduriame su dideliu stresu, jį galime pajusti net ir fiziškai. Jeigu stresuojame ilgai ir be pauzių, neleisdami sau atsipalaiduoti, organizme įvyksta pokyčiai ir tuomet „perdegame“ – išsenkame visomis prasmėmis.“

Psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė rekomenduoja praktikuoti raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimus. „Raumenų atsipalaidavimo technikos būtų tos poveikio priemonės, kurias reikėtų atlikti įtampai atsiradus. Taip pat jas galima naudoti ir streso prevencijai. Pavyzdžiui, prieš einant į darbą trumpam sustoti, pajusti ir įsivertinti, kiek raumenys yra įsitempę. Mat kuo įtampos „bazė“ žemesnė, tuo daugiau trikdžių reikia, kad ta įtampa „užkiltų“ iki distreso – per didelio streso, kuris daugiau kenkia nei yra naudingas – lygio.“

Pratimai, padėsiantys pajusti ir kontroliuoti įtampą

Norintiems įsivertinti stresą ir atpalaiduoti raumenis, psichologė siūlo praktikuoti du pratimus. „Pirmiausia galite susipažinti ir pajusti įtampą tam tikrose raumenų grupėse. Pavyzdžiui, pradėkite nuo rankos. Įtempkite pirštus – raumenys įsitemps, nes jie smarkiai dirba. Tada staiga atpalaiduokite ranką ir leiskite jai pailsėti. Pajusite ženklų skirtumą, kuomet ranka yra įtempta ir kada – atsipalaidavusi. Šį pratimą vėliau kartokite su kitomis raumenų grupėmis ir pajusite, kaip nejučia atsipalaidavote.“

Kitas pratimas, kurį siūlo išbandyti E. Masalskienė, yra meditacinio pobūdžio. Jis žinomas autogeninės treniruotės pavadinimu. „Atsisėskite ar atsigulkite bei atpalaiduokite kūną. Reikėtų sutelkti dėmesį į vieną kūno vietą, tarkime, dešinę rankos plaštaką. Mintyse bandykite įsivaizduoti, kaip jaučiate rankos plaštaką, kuri vis labiau šyla ir sunkėja. Ji atsipalaiduos ir pajusite užplūstančią šilumą. Tada pereikite prie kitos rankos, kojų ir t.t. – tol, kol pajusite, kad visas kūnas yra visiškai atsipalaidavęs. Svarbus momentas – jei kūnui galioja žodžiai „šiluma, sunkumas ir atsipalaidavimas“, tai galvai – „vėsuma, lengvumas, atsipalaidavimas“. Galvai nereikia įsiteigti nei karščio, nei sunkumo – tai neduos atsipalaidavimo efekto.“

Gyvenkime dėkingumo pilna širdimi

Prieššventinis laikotarpis yra puikus metas bent trumpam stabtelėti ir pagalvoti apie mus supančius žmones. Šia proga psichologė siūlo atlikti ir dėkingumo pratimą. Jo metu padėkojama visiems žmonėms, jiems nusiunčiami šilčiausi linkėjimai. „Įsivaizduokite artimų žmonių būrelį ir išsirinkite vieną konkretų žmogų. Mintyse ištarkite, už ką esate jam dėkingas. Tai gali būti abstraktūs dalykai, pavyzdžiui, dėkojate už tai, kad užaugino ir visada rūpinosi. Galima įvardinti ir konkrečius dalykus – padėkokite už gardžios kavos puodelį, kurį atnešė į lovą, ar pagalbą, kurią suteikė, kai buvo sunku.“ Psichologė pataria mintyse dėkoti ne tik artimiausiems žmonėms. Tai gali būti ir kolegos darbe, verslo partneriai ar net tie, su kuriais turime negatyvų emocinį santykį. Šiame pratime galime nepamiršti ir savęs – įsivardinkite, už ką esate dėkingas pats sau. Ji rekomenduoja šią praktiką tęsti ir šventėms pasibaigus.