Kepame ir dekoruojame imbierinį namelį
Šv. Kalėdos – gražiausia metų šventė, kurios ypač laukia vaikai, tad įšokus į pasiruošimo traukinį svarbu nepamiršti kalėdinę nuotaiką mažiesiems kurti jau dabar. Smagi šventinė veikla visai šeimai – imbierinių namelių kepimas ir dekoravimas, o kad jie tikrai pavyktų, tereikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Sausainių diena: 3 skanios receptų idėjos
Gruodžio 4-oji – sausainių diena, simboliškai minima kone visame pasaulyje. Be abejonės, nors dauguma sausainių mėgėjų linkę šių skanumynų įsigyti parduotuvėse – jau paruoštų ir labai skanių, likę ryžtasi išbandyti jėgas patys kepdami sausainius namuose. Tam, kad pačių kepti sausainiai skoniu pranoktų lūkesčius, kelias receptų idėjas sufleruoja maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Pyragų šventė
Įkaitinkite iki 175°C orkaitę ir tartos kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Inde sumaišykite migdolų miltus ir cukraus pudrą. Jeigu jos neturite, kavamalėje ar su trintuvu sutrinkite cukrų. Supilkite tirpintą sviestą, medų ir įmuškite kiaušinius. Viską gerai išmaišykite. Supilkite tešlą į kepimo skardą ir išdėliokite ant jos griežinėliais pjaustytus abrikosus. Kepkite apie 40-50 minučių. Kai pyragas atvės, išimkite jį iš kepimo skardos ir apibarstykite cukraus pudra.

Patiekalai su avinžirniais
Žuvų kotletai su avinžirniais Reikės: 1 indelio konservuotų avinžirnių (apie 425 g), 500 gramų baltos žuvies filė, 8 šaukštų maltų džiūvėsių, 6 mažų marinuotų agurkėlių, 1 šaukšto Dižono garstyčių, krapų, aliejaus, druskos, pipirų, citrinos (papuošimui), majonezo (papuošimui), marinuotų agurkėlių (papuošimui).

Nesudėtingi žinomų tinklaraštininkių receptai  

Receptai pasaulinės košės dienos proga
Kad valgyti košę yra sveika žino, ko gero, kiekvienas. Visgi tik retas galėtų pasakyti, kad košę valgo reguliariai – dažnai ji atrodo neskani ar tiesiog idėjų, kaip košę paruošti originaliau, pritrūksta. Pasaulinės košės dienos proga maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi 5 originaliais košių receptais, įtiksiančiais kiekvieno skoniui. Ryžių plovas su vaisiais Reikės: 400 g ryžių, 100 ml liesos grietinėlės, 1 žiupsnelio cukraus, 20 g migdolų drožlių, 20 g razinų, 20 g džiovintų slyvų, 20 g džiovintų persikų ir 1 valgomojo šaukšto medaus. Gaminimas: Pradžioje ryžius pakepinkite svieste, o kai šie gražiai apskrus, supilkite grietinėlę. Viską gerai išmaišykite ir virkite apie 20 minučių. Jei skysčio pasirodys per mažai, galite įpilti daugiau grietinėlės ar vandens. Vaisius ruoškite atskiroje keptuvėje. Be jokių riebalų pakepkite migdolų drožles, suberkite vandenyje mirkytas razinas, smulkintas džiovintas slyvas ir persikus. Suberkite cukrų ir pakaitinę sumaišykite su ryžiais. Jeigu trūksta saldumo – galite pasaldinti medumi. Bolivinių balandų ir daržovių košė Reikės: 2 stiklinių bolivinės balados kruopų, 4 stiklinių natūralaus daržovių sultinio, 180 g konservuotų avinžirnių, 1 poro, 3 pomidorų, 1 raudonosios paprikos, 2 skiltelių česnako, 30 g parmezano sūrio, žiupsnelio džiovintų raudonėlių, 2 valgomųjų šaukštų sviesto, žiupsnelio druskos, pipirų bei aliejaus daržovėms kepti. Gaminimas: Kruopas gerai nuplaukite sietelyje, suberkite į verdantį sultinį ir uždengtame puode troškinkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių. Vėliau nukelkite jas nuo ugnies, įmaišykite sviestą ir dar 10 minučių laikykite uždengtame puode. Nuvalykite ir supjaustykite česnako skilteles ir porą, pakepinkite aliejuje ir sudėkite į dubenį. Atskiroje keptuvėje apkepkite nuluptas ir išvalytas paprikas, pomidorus – kepkite tiek, kad suminkštėtų ir šiek tiek apskrustų, tačiau neleiskite jiems ištižti. Galiausiai, išvirusias kruopas lengvai išpurenkite šakute, suberkite į dubenį su daržovėmis. Viską gerai išmaišykite, pagardinkite raudonėliais, sudėkite nuvarvintus konservuotus avinžirnius. Viską pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais, suberkite tarkuotą parmezaną. Košę patiekite dubenėliuose. Žirnių košė su faršu Reikės: 1 stiklinės žirnių, 400 – 500 g kiaulienos faršo, 2 svogūnų, 2 bulvių, 1 morkos, 2 valgomųjų šaukštų aliejaus, 1 žiupsnelio druskos, pipirų, maltų čiobrelių bei aštrių maltos mėsos prieskonių ir 20 g smulkintų prieskoninių žalumynų. Gaminimas: Žirnius užmerkite bent kelioms valandoms, nors geriausia palikti mirkti per naktį. Išvirkite sūdytame vandenyje, tik svarbu nepervirti, jie turi būti kietoki. Bulves ir morkas stambiai sutarkuokite ir suberkite į indą su pravėsusiais žirniais. Keptuvėje su įkaitintu aliejumi sumaišykite smulkintus svogūnus, faršą ir kelias minutes apkepkite. Pagardinkite mėsos prieskoniais, čiobreliais, pipirais ir druska. Faršą sukrėskite ant žirnių ir gerai išmaišykite. Į aliejumi pašlakstytą kepimo indą sudėkite žirnių košę ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių. Tiekdami apibarstykite smulkintais žalumynais. Bulvių ir moliūgų košė su bolivinėmis balandomis Reikės: 6 bulvių, 200 g moliūgų, 2 valgomųjų šaukštų bolivinės balados kruopų, 100 gramų grietinėlės, 4 valgomųjų šaukštų tarkuoto parmezano sūrio, žiupsnelio druskos bei tarkuoto muskato. Gaminimas: Bulves nuskuskite, moliūgus supjaustykite didesniais gabalėliais. Bolivines balandas nuplaukite arba palikite mirkti per naktį. Viską sumeskite į verdantį vandenį ir virkite, kol suminkštės. Nusunkite išvirusias daržoves, įpilkite grietinėlės, įberkite muskato, pasūdykite ir sutrinkite į košę. Jei košė bus per tiršta, maišydami pilkite po nedaug virinto vandens, kol taps norimos konsistencijos. Pabaigai suberkite tarkuotą parmezaną. Perlinių kruopų košė su riešutais Reikės: 200 g perlinių kruopų, 3 stiklinių pieno, 1 valgomojo šaukšto sviesto, 1 svogūno, 100 g žemės ar lazdyno riešutų ir žiupsnelio druskos. Gaminimas: Gerai nuplaukite ir išbrinkinkite kruopas, suberkite jas į verdantį vandenį ir 5–10 min. pavirkite. Paskui vandenį nupilkite, o apvirusias kruopas suberkite į verdantį pasūdytą pieną ir ant mažos ugnies virkite tol, kol kruopos sugers visą skystį ir suminkštės. Tam, kad paruoštumėte padažą, smulkiai sukapotą svogūną pakepinkite svieste, po kelių minučių suberkite sukapotus riešutus ir dar truputį pakepinkite. Košę patiekite užpiltą riešutų padažu.

Bulvės kitų šalių virtuvėse
Bulvė – nuo seno lietuvių mylima daržovė. Šeimininkių virtuvėje šios naudojamos ne tik pagrindiniams patiekalams gaminti, bet ir garnyrui paruošti. Pažiūrėkime, ką įdomaus ir skanaus iš bulvių gamina skirtingų šalių kultūros.

„Saulėtos virtuvės“ sumuštinių receptai
Žinomo maisto tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė Asta Černė siūlo išbandyti tris sumuštinių receptus.

Derliaus pažiba – pomidoras. Ką įdomaus ir originalaus pagaminti?
Šiltnamio vaisiai – pomidorai – stebina ne tik savo skoniu, bet ir įmantriomis formomis bei rūšimis. Remiantis prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų duomenimis, daugiausiai pomidorų – net apie 3 tūkst. tonų, nuperkama vos prasidėjus lietuviškam derliui – gegužės ir birželio mėnesiais. Tačiau ir įžengus į rudenį, stalus puošia vėlyvesnių pomidorų gausa. Tad kur ir kaip pomidorus panaudoti, ką iš jų pagaminti, pasakoja „Maximos“ maisto gamybos ekspertas. Nepaisant gausaus pomidorų derliaus kiekvieno juos auginančio daržuose, pomidorų paklausa šiemet – panaši kaip ir pernai, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. „Šiais metais pomidorai gausiai sirpo ir mūsų tiekėjų, ir pirkėjų šiltnamiuose ir daržuose. Ir nors, rodos, šių vaisių jau galėjome atsivalgyti į valias, gausus pasirinkimas ir įvairios, net įmantrios jų rūšys vilioja gaminti iš pomidorų vėl ir vėl. Bendradarbiaujame su itin aukštos kokybės daržoves tiekiančiais mūsų šalies ir užsienio ūkininkais. Todėl beveik 30 skirtingų pomidorų pasirinkimų nuo mažųjų, didžiųjų ar vynuoginių su šakelėmis iki slyvinių, avietinių ir gintarinių ne tik derliaus metu, bet nuolatos, nepaisant metų laiko, gali maloniai suvirpinti ir subtiliausius skonio receptorius. O originalių, nekasdieniškų patiekalų, ką būtų galima paruošti iš pomidorų, netrūksta. Štai keletas jų“, – kalba Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas. Šaldyti pomidorai – šviežias jų aromatas gaminamiems patiekalams Reikės: pomidorų, šaldymo maišelių, šiaudelio. Pirmiausia pomidorus gerai nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite. Nuimkite stiebelį ir išpjaukite pomidoro „šaknį“. Supjaustykite raudonžandį į skilteles. Sudėkite jas ant kepimo skardos odele žemyn, tuomet apvyniokite visą skardą maistine plėvele ir įdėkite į šaldiklį. „Toks šaldymo būdas leidžia mėgautis ne į vieną masę sušalusiais pomidorais. Kai pomidorai visiškai sustings perdėkite juos į šaldymo maišelius. Labai svarbu, kad juos užspaudžiant, maišeliuose neliktų oro. Jį iš maišelių iki galo ištrauksite į vieną maišelio kraštą įdėję šiaudelį, užspaudę maišelį iki pat šiaudelio ir atsargiai jį ištraukę, kad oras vėl nepatektų į vidų“, – dalinasi A. Poleninas. Taip išsaugoti pomidorai puikiai tiks sriuboms, troškiniams ir kitiems karščiu apdorojamiems patiekalams. Tiesiog leiskite pomidorams gerai atitirpti ir mėgaukitės jūsų mėgstamų pomidorų rūšių skoniu ir aromatu. Saldus pomidorų džemas – užkandžiams ir ne tik gardinti Reikės: 1 kg pomidorų (labiausiai tinka slyviniai), 400 g cukraus, 120 ml vandens, 2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių, 1 vnt. cinamono lazdelės, 3 česnako skiltelių, plačios juostelės citrinos žievelės. Pirmiausiai pomidorų apačioje įpjaukite nedidelį „X“. Tada sudėkite pomidorus į didelį puodą verdančio vandens ir palaikykite apie 3 minutes. Po to pomidorus iš karšto vandens greitai išimkite ir sudėkite juos į šaltą vandenį, o kad jis būtų dar šaltesnis galite įdėti ledukų. Pomidorams kiek atvėsus, nulupkite jų odeles, perpjaukite perpus ir išimkite sėklų masę (jos neprireiks). Likusius pomidorus smulkiai supjaustykite. Tuomet visus paminėtus ingredientus sudėkite į didelį puodą ir virkite ant stipriai įkaitintos ugnies iki masė pradės „burbuliuoti“, tada sumažinkite ugnį iki vidutinio kaitrumo. Viską virinkite apie valandą nuolat pamaišydami arba kol padažas pradės įgauti tirštą ir spindinčią konsistenciją. Tuomet iš ruošiamo džemo išimkite cinamono lazdelę, česnako skilteles ir citrinos žievelę. „Dar kaitinkite padažą apie 10 minučių kol jis taps tirštu. Tačiau jei padažas bus vis dar skystokas, virkite toliau, kas 10 minučių patikrindami jo konsistenciją. Sutirštėjusią masę išpilstykite į sterilius stiklainius. Kai ji atvės, galite sudėti į šaldytuvą – džemas nesuges apie mėnesį. O norėdami džemu mėgautis ir ilgiau, prieš stiklainius pripildydami, 5 minutėms juos sudėkite į puodą su verdančiu vandeniu ir taip dezinfekuokite. Indus su džemu laikykite tamsioje bei vėsioje vietoje – taip džemas išsilaikys net metus“, – pasakoja ekspertas. Pomidorų traškučiai – sveikuoliškas užkandis Reikės: pomidorų, alyvuogių aliejaus, parmezano sūrio, Provanso žolelių prieskonių. Pomidorus supjaustykite plonais griežinėliais, iš abiejų pusių patepkite alyvuogių aliejumi ir pabarstykite prieskoniais. Tuomet sudėkite juos ant kepimo grotelių į orkaitę, įkaitintą iki 135°C laipsnių ir kepkite 2,5-3 valandas. „Po grotelėmis orkaitėje būtinai padėkite kepimo skardą, išklotą aliuminio folija ar kepimo popieriumi, nes kitaip užtruks orkaitės valymas. Keletą minučių prieš pomidorų traškučius išimant iš orkaitės, apibarstykite juos smulkiai tarkuotu parmezano sūriu ir kepkite toliau, iki sūris ištirps. Išėmę traškučius iš orkaitės, juos gerai atvėsinkite ir mėgaukitės lengvai paruošiamais, gardžiais užkandžiais“, – sako A. Poleninas.

Sumuštinio revoliucija: kokius sumuštinius valgysime ateityje?
Sumuštinių populiarumo visame pasaulyje nenuginčytų niekas – nuo žymiųjų Croque Madame Prancūzijoje, iki Banh Mi Vietname ar Danijoje mėgiamų smørrebrød – sumuštinis šiandien yra neatsiejama daugelio mitybos raciono dalis. Sumuštiniai populiarūs ir Lietuvoje: kepyklos „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikta lietuvių apklausa atskleidė, kad 41 proc. respondentų pusryčiams dažniausiai renkasi šį patiekalą. Tačiau pastaruoju metu sumuštiniai išgyvena tikrą revoliuciją – dėl besikeičiančių valgymo įpročių, tiek jų sudėtis, tiek formatai smarkiai keičiasi. Kokius sumuštinius ir kodėl rinktis populiariausia ir kokia ateitis jų laukia? Lietuvoje sumuštinius daugelis renkasi pusryčiams. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) lietuvių teigia valgantys pusryčius, o dažniausiai pusryčiams valgomas maistas yra sumuštiniai (41 proc.). Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas pastebi, kad „nacionalinio“ lietuviško sumuštinio samprata keičiasi – dar sovietiniais laikais vyravusią batono, dešros ir sūrio kombinaciją šiandien vis dažniau keičia netradiciniai duonos kepiniai ar priedai.    „Šiandien sumuštinių valgymo kultūra išgyvena tikrą renesansą. Kažkada Lietuvoje šis patiekalas buvo asocijuojamas su storu sviesto sluoksniu ir riebia dešra. Šią sampratą mums atnešė dar sovietmečio valgyklų maistas. Tačiau dabar, turime pripažinti, sumuštinis įgauna kardinaliai kitokį skonį ir formą. Įvairios apklausos rodo, kad žmonių sąmoningumas renkantis sveikatai palankius produktus didėja. Be to, smarkiai auga ir sumuštinio pagrindo – duonos – pasirinkimas, kai šalia tradicinių kvietinių ar ruginių miltų atsiranda ir avižinių miltų produktų pasiūla”, – teigia prof. dr. R. Stukas. Įprastus tradicinės duonos produktus parduotuvių lentynose papildo tokie elementai kaip avižos, dribsniai, įvairios sėklos. Duonos kepėjai taip pat pastebi didėjančią paklausą būtent sumuštiniams skirtų duonos gaminių. „Šiais laikais iš esmės keičiasi samprata, kas yra geras ir kokybiškas sumuštinis. Todėl rinkoje atsiranda tokie produktai kaip duona su daržovėmis ar duona su avižų miltais. Jeigu kalbėtume apie avižas, turbūt anksčiau jas asocijuodavome su košėmis, o dabar jų atsiranda įvairiais formatais – duona su avižomis, avižų gėrimai ar net jogurtai. Tad visos iki šiol vyravusios produktų kategorijos tarsi niveliuojasi, patenkindamos vartotojų poreikį sveikiau maitintis“, – teigia kepyklos „Fazer Lietuva“ marketingo ir asortimento direktorė Baltijos šalims Indrė Švelnytė. Sumuštinis – ne tik angliavandenių šaltinis Žmonių sąmoningumas sveikos mitybos atžvilgiu didėja, o kartu su juo – ir samprata, kokios maistinės dalys sudarys jų pamėgtą pusryčių sumuštinį. Anot R. Stuko, žarnyno veikla – vienas aktualiausių šiandieninės visuomenės sveikatos klausimų, o virškinimui palankus maistas – itin svarbi pastarųjų metų maisto sektoriaus tendencija. Būtent dėl to didelis dėmesys maisto produktuose yra skiriamas maistinėms skaiduloms, ne išimtis – ir sumuštiniai. „Maistinėmis skaidulomis vadinami angliavandeniai, kurių neskaldo mūsų virškinimo fermentai. Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Todėl vis dažniau kalbama apie duonos produktus, kuriose gausu šių medžiagų. Ypač – apie pastaruoju metu populiarėjančius avižų miltų duonos gaminius, kuriose dar gausu ir kitų skaidulų – betagliukanų, kurių nėra kitose grūdinėse kultūrose. Todėl ateityje vis daugiau žmonių turėtų rinktis avižų miltų duonos gaminius“, – teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Kalbėdamas apie sumuštinių ateitį, prof dr. R. Stukas prideda, kad alternatyvų tradiciniams kviečių ir rugių grūdams turėtų tik daugėti, kadangi žmonės vis labiau atranda įvairių skirtingų grūdinių kultūrų, kad papildytų savo mitybą skirtingomis naudingomis medžiagomis. Aktyvus gyvenimo būdas: keičiasi formatai Anot kepyklos „Fazer Lietuva“ atstovės I. Švelnytės, sumuštinio revoliucija itin išryškėja kalbant ne tik apie jo sudedamąsias dalis, bet ir apie formatus: šiandien duoną sumuštiniams vis dažniau renkamės porcijinę, perkame mažesniais kiekiais. Šie pokyčiai ypač pritaikyti greitam gyvenimo ritmui.   „Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavomės tik tradicinį vieno sluoksnio sumuštinį, dabar dažnai renkamės ir suvožtinį, ir duonos užkandį ar traškutį, džiovintas duoneles, o ateityje galbūt rinksimės ir duonos batonėlį ar kitų formatų duonos gaminius. Šis pokytis sumuštinių kultūroje ganėtinai ryškus dėl mobilios ir nuolat judančios visuomenės įpročių: tokį sumuštinį patogu pasiimti su savimi, valgyti atliekant kitus darbus. Tad manau, kad sumuštinis – tai ateities maistas, kuris bus ypač patrauklus ir patogus judančiai, skubančiai, tačiau į maistinę vertę nespjaunančiai žmonių daliai“, – teigia I. Švelnytė. Dažniausia pusryčių valgymo vieta lietuviams – namai (91 proc.), tačiau populiarėja tendencija valgyti ne namuose – beveik 10 proc. lietuvių renkasi pusryčiauti darbe ar pakeliui į darbą. Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai ne namuose pusryčiauja sąlyginai jaunas (iki 35 m.) nevedęs  vyras, gyvenantis didmiestyje ir gaunantis dideles pajamas. „Turbūt tie, kurie nepusryčiauja, dažniausiai turi panašų atsakymą: nespėju arba neturiu laiko. Tačiau viena iš didžiausių sumuštinių stiprybių per pastaruosius metus patapo tai, kaip natūraliai jie prisitaiko prie mūsų gyvenimo tempo, leidžiant valgyti ir skaityti, eiti, važiuoti autobusu vienu metu. Ir su dabartinių kokybiškų produktų pasiūla, greita – nebūtinai reiškia nekokybiška“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Tačiau mitybos specialistas sumuštiniams piešia gražią ateitį ne tik dėl jų patogumo valgyti pakeliui, bet ir namuose. „Būtent laiko trūkumas lemia, kad namuose neturime laiko gaminti begales skirtingų patiekalų. Čia į pagalbą atkeliauja sumuštinis, kuris yra toks universalus, kad gali patikti visiems. Galbūt tėtis nori su mėsa, vaikas nemėgsta svogūnų, o jūs mėgstate ožkos sūrį, kurio kiti negali pakęsti? Tai nereiškia, kad vienam reikės ruošti blynus, kitam makaronus, o trečiam salotas. Užtenka namuose turėti kelių rūšių duonos ir pagardų, taip nesunkiai paruošite pusryčius, pietus ar vakarienę, patenkinančią net išrankiausio poreikius. Ir be didelių laiko investicijų ar pastangų“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Sumuštinių kultūra ir vakarietiškos mados Būtent dėl sumuštinių universalumo ir patogumo, šis patiekalas smarkiai išpopuliarėjo: Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje šviežiai supakuotų sumuštinių industrija tiesiog klesti, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriuje sumuštiniai smarkiai populiarėja. Gatvės maisto revoliucija taip pat padarė įtaką – šiandien mes norime ir galime paragauti sumuštinių, atkeliavusių į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių. „Pasaulio virtuvių įkvėptos sumuštinių mados Lietuvoje daro įtaką tam, kad mes renkamės aukštesnės klasės ir maistinės vertės produktus šiam patiekalui. Pavyzdžiui, pastaruoju metu į madą ateina skandinaviška sumuštinių kultūra, kuri kartu atsineša ir tokius ingredientus kaip lašiša, avokadai, tamsi ruginė duona. Todėl ateityje ir duonos kepėjams teks plėsti duonos gaminių asortimentą šalia tradicinių duonos kepalų siūlant tarptautines tendencijas atitinkančius gaminius. Nors lietuviui tradicinė juoda duona visada išliks šventa, tačiau mes lygiai taip pat daromės atviri naujovėms ir esame linkę išbandyti kitokius skonius“, – sako I. Švelnytė.

3 Beatos Nicholson receptai priešpiečiams
Į namų duris ir vėl besibeldžiant rugsėjui, kartu su rudeniu sugrįžta ir dilema, kaipgi sukomplektuoti priešpiečių dėžutes. Savo patirtimi dalijasi kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson – siūlo išbandyti tris firminius receptus, kurie puikiai tiks ir vaikų priešpiečiams mokykloje, ir suaugusiųjų pasistiprinimui darbe. Trijų vaikų mama B. Nicholson pasakoja, kad besirūpindama savo vaikų mityba nesivaiko madų, – nesistengia įkišti to, kas „ant bangos“, bet vaikams nepatinka, nes puikiai žino, kad mažieji tokius priešpiečius vis vien išmes ar išdalins draugams. Todėl savo vyresnėliams dažnai leidžia patiems susikomplektuoti užkandžių dėžutę iš to, ką jie randa namų šaldytuve. „Pati tik paraginu, kad į dėžutę jie įsidėtų bent vieną vaisių, daržovę, leidžiu ir nedidelį desertą pasiimti bei susitepti savo pamėgtą sumuštinį. Ir tikrai nereikia griaužti savęs, kad vaikas valgys pietums sumuštinį: jei tik šis bus paruoštas ant geros duonos (geriausia – tamsios lietuviškos) ir su kokybiška palyda, jūsų sąžinė gali būti rami“, – sako B. Nicholson. Kulinarė dalijasi trimis, kaip pati sako, nestandartinėmis skanių priešpiečių idėjomis – sumuštinių receptais, kurie patiks ir vaikams, ir suaugusiesiems. Juodos duonos lazdelės su saulėgrąžų užtepėle Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Močiutės“, 1 vidutinio dydžio cukinijos, 2 šaukštų mirkytų saulėgrąžų sėklų, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 4 šaukštų tahini pastos arba žemės riešutų sviesto, 0,5 šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių, 1–2 šaukštų medaus arba 4 minkštų datulių, 1 citrinos sulčių, 5 saulėje džiovintų pomidorų gabalėlių, saujelės petražolių, bazilikų, žiupsnio druskos. „Duonos kraštelius nupjaukite ir supjaustykite išilgai plonomis juostelėmis. Dėkite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, pašlakstykite aliejumi ir kepkite iki 180–190 °C įkaitintoje orkaitėje apie 10–15 minučių, kol apskrus. Į maisto kombainą suberkite gerai nuplautas ir valandą mirkytas saulėgrąžas, nuluptos ir supjaustytos cukinijos gabaliukus, saulėje džiovintus pomidorus, žoleles, krėskite tahini pastos, berkite prieskonius, pilkite aliejų, medų ir citrinos sultis, sužerkite sumaltas saulėgrąžas. Pasūdykite nemažu žiupsniu druskos ir viską sumalkite, kad susidarytų košelė. Uždengę maistine plėvele, šią užtepėlę galite laikyti šaldytuve 2–3 dienas“, – sako B. Nicholson. Duonos sluoksniuotinis su kalakutiena ir daržovėmis Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Bemielės“, sviesto, karštai rūkyto kalakutienos kumpio, pjaustyto fermentinio sūrio, 2 morkų, 1 cukinijos, alyvuogių aliejaus kepti, šlakelio balzaminio acto, druskos, pipirų, saujelės gražgarsčių (nebūtinai). „Morkas ir cukinijas nuskutame. Supjaustome jas plonais griežinėliais, sudedame į kepimo indą, apšlakstome aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstome druska ir pipirais. Šauname į iki 190 °C įkaitintą orkaitę. Kepame 10–15 minučių, kol suminkštės. Nupjaustome duonos kraštus ir pakočiojame, kad riekė taptų minkštesnė ir plonesnė. Iškočiotą riekę patepame sviestu ir perpjauname įstrižai, kad duona pasidalytų į du trikampius. Ant pirmojo trikampio klojame fermentinio sūrio, ant antrojo dedame kalakutienos kumpelio, ant trečiojo sudedame keptas morkas ir cukinijas, uždedame gražgarsčių lapelių. Uždengiame likusiu trikampiu. Sumuštinį sutvirtiname smeigtuku ir, jei norisi, supjaustome mažesniais gabalėliais, kurie tilptų į turimą sumuštinių dėžutę“, – siūlo B. Nicholson. Sveikas desertas su duona Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Rugelis“, gero žiupsnio cinamono, 2 didesnių obuolių, 1 vidutinio banano, saujos spanguolių. „Obuolius perpjauname pusiau, išimame sėklytes ir šauname į iki 190 °C įkaitintą orkaitę kepti apie 20 minučių, kol bus minkšti minkštutėliai. Tuo tarpu rankomis sutrupiname duonos riekeles ir pabarstome cinamonu. Nuluptą bananą smulkiai supjaustome. Obuolius sutriname maisto smulkintuvu iki purios konsistencijos, beveik putėsių. Jei valgome namie, sluoksniuojame stiklinėse: dedame šaukštą obuolių tyrės, tada suberiame bananus, pabarstome duonos trupiniais, užberiame kelias spanguoles, vėl šaukštą obuolių, bananų ir duonos trupinių bei spanguolių. Papuošiame likusiais bananais. Jei ruošiame sumuštinių dėžutę, tiks paprastesnis variantas: imame riekę duonos, tepame obuolių tyrę, dedame supjaustytus bananus ir apibarstome spanguolėmis“, – firminiu receptu dalijasi B. Nicholson.

Skanūs ir vasariški naminiai tepami sūreliai
Turėti šaldytuve tepamo sūrelio itin pravartu, kai išalkus norisi greitai užkąsti. Su šiuo universaliu ingredientu galima paruošti daugybę originalių užkandžių. O dar geriau, kad tokių sūrelių galima pasigaminti patiems, tuomet net nereikės pirkti, be to, netrūkstant šviežių žolelių, dar ir galima mėgautis įvairiais vasariškais skoniais. Tepamas sūrelis su česnaku ir šviežiomis žolelėmis Reikės: 200 g minkšto sviesto, 230 g kreminio sūrio, 2 šaukštų tarkuoto parmezano sūrio, 2 susmulkintų česnako skiltelių, kelių petražolių šakelių, kelių krapų šakelių, 3 baziliko lapelių, žiupsnelio juodųjų pipirų, žiupsnelio druskos. Gaminimas: Kruopščiai susmulkinkite petražoles, krapus ir baziliką. Sviestą išsukite kartu su kreminiu sūriu, parmezanu, česnaku ir susmulkintomis žolelėmis. Suberkite juoduosius pipirus ir druską. Dar kartą gerai išmaišykite ir palikite nakčiai pastovėti šaldytuve. Skanaukite su duonos traškučiais. Tepamas sūrelis su šviežiu baziliku Reikės: 6 baziliko lapelių, 3 česnako skiltelių, 230 g kreminio sūrio, 150 g tarkuoto parmezano sūrio, 115 g graikinių riešutų, 50 g alyvuogių aliejaus, žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų. Gaminimas: Elektriniame maišytuve gerai susmulkinkite baziliką ir česnaką. Sudėkite kreminį sūrį, parmezaną, graikinius riešutus, supilkite alyvuogių aliejų ir suberkite šviežiai maltų juodųjų pipirų. Viską dar kartą gerai išsukite. Tepamą sūrelį patiekite papuošdami keliais baziliko lapeliais. Tepamas rikotos sūrelis su šviežiomis žolelėmis Reikės: 450 g rikotos sūrio, 1 šaukštelio smulkiai tarkuotos citrinos žievelės, 3 šaukštų šviežiai spaustų citrinos sulčių, 1 susmulkintos česnako skiltelės, 25 g alyvuogių aliejaus, 20 g šviežių petražolių, 20 g šviežių mėtų, žiupsnelio juodųjų pipirų, žiupsnelio druskos. Gaminimas: Elektriniame maišytuve iki vientisos masės išsukite rikotos sūrį, citrinos žievelę, citrinos sultis, česnaką ir alyvuogių aliejų. Susmulkintas žoleles (petražoles, mėtą) sudėkite į masę ir dar kartą išmaišykite. Pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Patiekite su skrudinta prancūziška duona. Tepamas sūrelis su feta, česnaku ir krapais Reikės: 230 g kreminio sūrio, 110 g sutrupinto feta sūrio, 2 susmulkintų česnako skiltelių, 2 šaukštų šviežiai smulkintų krapų. Gaminimas: Elektriniame maišytuve gerai išsukite visus ingredientus. Paruoštą tepamą sūrelį palikite šaldytuve bent keturioms valandoms. Patiekite jį su alyvuogėmis, duonos lazdelėmis, ar daržovių šiaudeliais.