Naujausia ataskaita patvirtino – tegu ir netyčia – kad Kuko apygardos įvesti kontroversiški užstato už areštuotųjų paleidimą apribojimai padidino nusikalstamumą Čikagos gatvėse. Įvedus šią reformą taip pat užfiksuotas išaugęs paskirtu metu neatvykusiųjų į teismą kaltinamųjų skaičius.
Lojolos universiteto mokslininkai Donas Stemenas ir Davidas Olsonas atliko analizę, kuria norėjo pademonstruoti šios reformos efektyvumą ir privalumus. Tačiau iš tiesų tyrimas atskleidė, kad reformos skeptikai buvo teisūs, nerimaudami dėl to, kaip tokio pobūdžio sprendimai paveiks visuomenės saugumą ir pačią teisingumo sistemą.
Minėtoji reforma įsigaliojo 2017 metais, kai Kuko apygardos apylinkės teismo vyriausiasis teisėjas Timothy Evansas pareikalavo, kad teisėjai neskirtų piniginio užstato kaltinamiesiems, išskyrus tuos atvejus, kai yra rimtų priežasčių tai padaryti. Šiuo sprendimu buvo siekiama sumažinti kaltinamųjų skaičių, kalinamų tik todėl, kad jie paprasčiausiai neturi lėšų susimokėti užstatą. Praėjus aštuoniolikai mėnesių, Evansas paskelbė ataskaitą, tikindamas, kad įsakas sumažino kalėjimų populiaciją, nepadidinant nusikalstamumo. Vėlesni tyrimai šiam teiginiui metė iššūkį, teigdami, kad Evanso ataskaitoje yra keletas svarbių netikslumų.
Naująja Lojolos universiteto ataskaita buvo siekiama atsakyti į iškilusius klausimus ir abejones ir pabandyti atkartoti reformos privalumus demonstruojančią Evanso analizę. Stemenas ir Olsonas išsiaiškino, kad reformos rėmuose (sukontroliuojant įvairius veiksnius) buvo paleista maždaug 500 kaltinamųjų, kurie priešingu atveju būtų buvę sulaikyti. Jie taip pat apskaičiavo, kad tiek prieš reformą, tiek po jos, maždaug 17 procentų paleistų nusikaltėlių padarė naują nusikaltimą, iš kurių 3 procentai – smurtinį nusikaltimą. Kadangi po įsakymo statistiškai reikšmingo padidėjimo nebuvo, jie padarė išvadą, kad užstato reforma „neturėjo jokios įtakos naujai nusikalstamai veiklai ar nusikaltimams“.
Tačiau jei pagal naująją reformą į laisvę buvo paleisti papildomi 500 žmonių, o nusikaltimus įvykdė ta pati procentinė dalis paleistųjų, vadinasi, nusikalstamumas tikrai išaugo. Tai yra paprastas matematinis faktas: daugiau pažeidėjų padauginam iš nuolatinio nusikalstamumo rodiklio ir gaunam daugiau nusikaltimų. Imkime ir panaudokime tikslius skaičius iš ataskaitos: 9 200 po reformos paleistų asmenų padarė apie 1 573 nusikaltimus ir 294 smurtinius nusikaltimus. Jei būtų paleisti tik 8 700 pažeidėjų, jie būtų padarę 1 488 naujus nusikaltimus ir 278 smurtinius nusikaltimus. Kitaip tariant, papildomai paleidus 500 žmonių, įvyko 85 papildomi nusikaltimai ir 16 papildomų smurtinių nusikaltimų.
Naujoje ataskaitoje išryškėja ir dar vienas Čikagos reformos trūkumas: daugiau kaltinamųjų nepasirodė teisme jiems skirtą dieną. Stemenas ir Olsonas apskaičiavo statistiškai reikšmingą padidėjimą į teismą neatvykusiųjų tarpe, nuo 16.7 iki 19.8 procentų (šis augimas tampa dar didesnis pridėjus kontroliuojamus statistinius veiksnius). Šios problemos našta krenta ant ir taip ne itin efektyviai veikiančios Čikagos policijos sistemos, kurios pareigūnams tenka vykdyti nepasirodžiusiųjų teisme arešto orderius.
Apibendrinant galima teigti, kad ataskaita kuri teigia, jog Čikagos eksperimentas su užstato reforma yra sėkmingas, iš tiesų atskleidžia, kad nedidelis paleidžiamų žmonių skaičiaus augimas lėmė panašaus dydžio smurtinių ir kitokių nusikaltimų skaičiaus augimą ir gerokai pagausino į teismą neatvykstančių pažeidėjų skaičių. Iš to įžvalgus skaitytojas gali padaryti išvadą, kad platesnio masto reforma turėtų dar didesnių visuomenės saugumo padarinių čikagiečiams.
Atsakomybė dabar krenta ant įstatymų leidėjų pečių; jiems teks nuspręsti, ar šie papildomi nusikaltimai, kurių pagrindiniu taikiniu yra juodaodžiai ir lotynoamerikiečiai Čikagos gyventojai, sudarantys 80 procentų užpuolimo ir 95 procentus žmogžudysčių aukų, leidžia kalbėti apie užstato reformos sėkmę. Nors Lojolos ataskaitos pristatymas demonstruoja palaikymą reformai, negalima nuneigti to, ką rodo tikrasis ataskaitos turinys: daugiau paleidimų reiškia daugiau nusikaltimų ir mažiau kaltinamųjų, kurie paskirtą dieną pasirodo teisme.
