Daugiau 
 

Rinkimų baigtį nulemti gali vos trys valstijos

10/30/2020 Aidas
key states 1

Rinkimai jau visai ant nosies, o visa šalis, regis, net dreba iš įtampos, laukdama rezultatų. Tačiau net jei galiausiai paaiškės, kad abiejų kandidatų kova yra apylygė, galutinį rinkimų rezultatą tikėtinai nuspręs šiaurinių pramoninių valstijų trijulė, 2016 metais užtikrintai pribaigusi Hillary Clinton prezidentinę kampaniją.

Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbtas prezidento Donaldo Trumpo šios savaitės vizitų tvarkaraštis yra iškalbingas: likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, prezidentas dar spės aplankyti centrinę ir pietvakarinę Pensilvaniją, vakarų Viskonsiną ir Mičigano sostinę Lansingą.

Paskutinėmis dienomis prieš rinkimus prezidentas ir buvęs viceprezidentas Joe Bidenas lankysis ir kitose šiuose rinkimuose svarbiose vietose, tačiau šios trys valstijos abiems kandidatams yra pačios svarbiausios. Ir taip buvo nuo pat šio rinkimų ciklo pradžios.

Šiai dienai Bidenas turi daugiau potencialių kelių, kaip užsitikrinti pergalei reikalingus 270 rinkikų kolegijos balsus: jis turi galimybę sėkmingai pasirodyti Floridoje, Šiaurės Karolinoje ir Arizonoje. Jis taip pat meta rimtą iššūkį Trumpui Ohajuje, Ajovoje ir Džordžijoje. Jis netgi demonstravo šiokius tokius šansus Teksase – bent jau iki tol, kol praėjusio ketvirtadienio debatuose susipainiojo pristatinėdamas savo planą klimato kaitai mažinti, duodamas suprasti, kad yra pasirengęs panaikinti naftos pramonę.

Taigi, Bidenas ir jo patarėjai tikrai turi galimybių susirinkti tuos 270 balsų. Jei demokratai rinkėjai bus itin aktyvūs visose ant klaustuko atsidūrusiose valstijose, jis netgi gali laimėti didesne persvara. Tačiau jei Bideno komanda iš tiesų nori pergalės, pati logiškiausia strategija būtų siekti savo pusėn palenkti būtent Pensilvaniją, Mičiganą ir Viskonsiną. Visa kita – tik detalės.

Trumpas turi mažiau kelių į pergalę – galbūt, tiesą sakant, tik vieną, tačiau tai yra kelias, atvedęs jį į Baltuosius rūmus prieš ketverius metus. Šiai dienai labai abejotina, kad jis galėtų atsikovoti kurią nors iš 2016 metais Clinton laimėtų valstijų. Tai reiškia, kad vienintelis patikimas kelias į 270 rinkikų kolegijos balsų veda per Pensilvaniją, Mičiganą ir Viskonsiną (darant prielaidą, kad jis išlaikys visas savo prieš ketverius metus užtikrintai laimėtas valstijas). Jo pranašumas prieš Bideną yra tas, kad jei jis laimės tose pačiose valstijose kaip prieš ketverius metus, jam pakaks tik vienos iš šių trijų valstijų (o taip pat pergalių Meino 2-ojoje kongresinėje apskrityje bei visose trijose kongresinėse apskrityse Nebraskoje). Jei likęs rinkiminis žemėlapis liktų toks pats, koks buvo 2016-aisiais, Bideno pergalei reikėtų laimėti visose šiose trijose valstijose.

Kol kas nė viena pusė nėra nusiteikusi nusilesti. Trumpas vis dar tikisi laimėti Naujajame Hampšyre, Minesotoje ir Nebraskoje (valstijose, kuriose 2016 metais laimėjo Clinton), nors jo šansai ir nėra daug žadantys. Bidenas nepasiduoda Floridoje; tačiau, kaip pamename, prieš ketverius metus ši valstija Clinton išsprūdo paskutinę akimirką. Bideno reitingams Arizonoje turėtų gauti teigiamai atsiliepti itin sėkminga buvusio astronauto Marko Kelly kampanija, kuris užtikrintai pirmauja prieš respublikonę senatorę Martha McSally. Bidenas taip pat tikisi atsikovoti Šiaurės Karoliną, tačiau garantijų nėra. Kai kurie demokratai netgi mano, kad Džordžija Bidenui būtų patikimesnis bandymas, tačiau šis variantas irgi atrodo abejotinai. Štai kodėl „šiaurinis kelias“ atrodo kur kas patrauklesnis.

Daugumoje pastarųjų rinkimų Pensilvanijos, Mičigano ir Viskonsino rezultatai buvo labai panašūs į nacionalinį vidurkį; demokratų atveju, rezultatai paprastai nacionalinį vidurkį šiek tiek viršydavo, nes visos trys valstijos buvo demokratų „mėlynosios sienos“, pastoviai balsuojančios už jų kandidatus, dalis. 2016 metais visos trys už Clinton balsavo gerokai menkiau nei nacionalinis vidurkis ir ji visose trijose valstijose pralaimėjo maždaug 77 000 balsų.

Visuomenės nuomonės apklausų nacionalinis vidurkis Bidenui prognozuoja 10 procentinių punktų persvarą prieš Trumpą. Tačiau kai kurie demokratai į šiuos skaičius žiūri skeptiškai, manydami, kad apklausose gali būti pervertinama aukštesnįjį išsilavinimą turinčių baltaodžių rinkėjų įtaka. Jie mano, kad nacionalinis vidurkis yra arčiau 7 procentų. Tačiau tai reiškia, kad kol kas Pensilvanijos, Mičigano ir Viskonsino rinkėjai pranašumą ta pačia persvara suteikia Bidenui, ir tai pavirtina valstybinės ir privačios visuomenės nuomonės apklausos.

Išankstinis balsavimas visose trijose valstijose atrodo palankus demokratams, tačiau su keliomis išlygomis. Pavyzdžiui, Viskonsine buvo jau atsiųsta per milijoną balsalapių paštu ir jie rodo geroką Bideno persvarą. Tačiau tarp maždaug 200 000 rinkėjų dalyvavusių išankstiniame balsavime rinkimų punktuose, jo persvara gerokai sumažėja ir praktiškai pranyksta.

Viskonsine taip pat pastebimi akivaizdūs demokratų entuziazmo balsuoti požymiai. Itin „mėlynoje“ Deino apygardoje (kuriai priklauso sostinė Medisonas), beveik 70 procentų asmenų, paprašiusių gauti balsalapius paštu, juos jau parsiuntė atgal. Prieš dvejus metus Deino apygardoje demokratas Tony Eversas laimėjo 150 000 balsų persvara ir tai padėjo jam pakeisti poste gubernatorių Scottą Walkerį.

Mičigane demokratai jaučiasi geriau nei prieš ketverius metus, tačiau priežasčių nerimauti vis tiek yra. Pirma, lieka klausimas, ar ateis pakankamas rinkėjų skaičius Detroite, kur Clinton pritrūko balsų laimėti prieš Trumpą. Antra, bus pakankamas baltaodžių priemiesčiuose gyvenančių moterų, kurios, kaip manoma, didele dalimi palaiko Bideną, aktyvumas rinkimuose.

Trečias ir ko gero pats didžiausias nežinomasis: ar rinkimų dieną bus itin didelis respublikonų rinkėjų antplūdis, ypač aukštesniojo išsilavinimo neturinčių baltaodžių, kurie yra pats patikimiausias Trumpo rinkėjų segmentas. Beveik 60 000 šio segmento rinkėjų, nedalyvavusių 2016 metų prezidento rinkimuose Mičigane, atėjo atiduoti savo balsų kadencijos vidurio rinkimuose 2018-aisiais.

Demokratai Pensilvaniją dažnai laiko lūžio taško valstija – ta valstija, kuri tikėtinai gali padėti Bidenui surinkti 270 rinkikų kolegijos balsų, suteikiančių daugumos persvarą. Trumpui Pensilvanijos ir jos 20 rinkikų balsų laimėjimas įtvirtintų jo pergalę, net ir tuo atveju, jei jis pralaimėtų Viskonsine ir Mičigane (su prielaida, kad jis laimėtų likusiose 2016 metais už jį balsavusiose valstijose).

Kol kas Bideno kampanija sulaukia labai didelio rinkėjų, nedalyvavusių rinkimuose 2016 metais, palaikymo. Jei ši tendencija išliks, Trumpui reikės itin didelio aktyvumo tarp tų, kurie laukia rinkimų dienos, kad atiduotų savo balsus: prezidentas kliaujasi savo šalininkų entuziazmu ir kad jo pakaks pakeisti išankstinio balsavimo trajektoriją.

Bideno strategai kone nuo pat pradžių tikėjo, kad vakarų Pensilvanija gali būti raktas į visus rinkimus, todėl jie atidžiai stebi šį regioną. Ar Bideno leptelėjimas ketvirtadienio debatuose kainuos jam paramą šiame regione, kur dominuoja naftos hidraulinio skaidymo (angl. fracking) pramonė, yra paskutiniųjų rinkimų dienų klausimas.

Dar vienas dalykas vienijantis visas šias valstijas yra tai, kad jos balsalapių nepradeda skaičiuoti iki kampanijos pabaigos. Mičiganas procesą pradės diena anksčiau, tačiau iš esmės visi paštu gauti balsai bus apskaitomi lėtai. Jei prezidento rinkimų rezultatai rinkimų dienos naktį vis dar bus abejotini, o atotrūkis tarp kandidatų itin menkas, gali prireikti net kelių dienų, kol paaiškės laimėtojas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu