Daugiau 
 

Šiluvos koplyčia: interviu su archyvare dr. Geraldine M. Rohling

07/08/2016 Aidas
CRW_8677

Kviečiame susipažinti su Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinės šventovės archyvare, daktare Geraldine M. Rohling. Su archyvare kalbėjosi Viktoras Nakas, į lietuvių kalbą vertė Kristina Nakienė ir Diana Šarakauskaitė.

Mokslų daktarė Geraldine M. Rohling (Ph.D., M.A.Ed.) yra Vašingtono Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikos archyvarė bei parodų kuratorė. Daktarė Rohling šioje šventovėje kuruos parodą „Šiluvos koplyčia po 50 metų“. Ji sutiko atsakyti į keletą klausimų apie Šiluvos koplyčią bei būsimą parodą, kuri atsidarė š. m. birželio 30-ąją ir tęsis iki spalio 17-osios.

Viktoras Nakas: Bazilikos internetinėje svetainėje rašoma, kad Nacionalinėje šventovėje yra virš septyniasdešimties koplyčių ir koplytėlių, pašvęstų Mergelei Marijai. Pagal įkūrimo metus, kuri buvo Šiluvos koplyčia?

Geraldine Rohling: Per paskutiniuosius penkerius metus koplyčių ir koplytėlių skaičius išaugo virš aštuoniasdešimties ir tai dar ne pabaiga. Šventovės širdis ir siela – Bazilikos Kriptos bažnyčia – buvo užbaigta pirmoji. Jai priklauso penkiolika koplyčių bazilikos apsidėje. Pirmosios Šv. Mišios Kriptos bažnyčioje buvo laikomos 1924-ųjų balandžio 20-ąją, Velykų sekmadienį, tačiau praėjo dar dveji metai, kol Kripta buvo užbaigta. Vėliau, dar po vienerių metų, buvo įrengtas pagrindinis altorius, kuris kartu su visa Kriptos bažnyčią dedikuotas Katakombų Mergelės garbei, vadinamas Marijos Atminimo altoriumi.

1931-iais metais pirmoji koplyčia, įrengta ne pačioje Kriptos bažnyčioje, buvo dedikuota Lurdo Mergelei Marijai. Įdomus faktas, kad besimokantys seminarijoje būtent šioje koplyčioje mokėsi atnašauti šv. Mišias. Pirmosios penkios koplyčios Didžiojoje Aukštutinėje bažnyčioje buvo šlovingųjų rožinio slėpinių koplyčios, įrengtos šiaurinėje apsidėje 1960-iais metais. Tai buvo Amerikos Katalikių Dukterų organizacijos dovana.

Lietuvių koplyčia, dedikuota 1966-iais metais, priklausė pokariniam periodui, kai lėšas koplyčių įrengimui paaukojo Rytų Europos imigrantai. Tai ir Lenkijos Čenstochovos Marijos koplyčia, įrengta 1964-aisiais, esanti kitoje bazilikos pusėje priešais Šiluvos koplyčią, ir Slovakijos Sopulingosios Motinos koplyčia, įrengta 1965-aisiais metais.

Pačios naujausios dedikuotos koplyčios, esančios Bazilikos kriptoje, yra skirtos Libano Mergelei (įrengta 2011-aisiais) ir Vengrijos Mergelei (įrengta 2015-aisiais metais). Ši koplyčia ir Austrijos Mūsų Mergelės Mariazell koplyčia yra vienintelės, kurių pastatymui lėšas aukojo tų šalių vyskupai, gyvenantys už Amerikos ribų.

V.N. Ar dažnai Bazilikoje yra rengiamos parodos?

G.R. Parodos Nacionalinėje šventovėje skiriamos meno kūriniams, nušviesti šios bažnyčios istoriją bei, globaliu mastu, visuotinės bažnyčios istoriją. Per paskutiniuosius penkerius metus šventovėje metų eigoje ruošiamos trys-keturios parodos, tai išties yra daug.

Kasmet vyksta Šventosios vaikystės kalėdinių atvirukų konkursas. Iš visos Amerikos moksleiviai nuo darželinukų iki aštuntos klasės pateikia originalius darbus Šventosios vaikystės asociacijai. Draugija išrenka laimėtojus, kurių darbai eksponuojami Nacionalinėje šventovėje pradedant Adventu ir tęsiasi per visą kalėdinį laikotarpį. Be to, veikia nuolatinė paroda, skirta popiežiams. Galima išvysti sostą, ant kurio 1993-iais metais Denveryje per Pasaulio Jaunimo dienas sėdėjo Popiežius Jonas Paulius II, sostus, ant kurių 2008-iais sėdėjo Popiežius Benediktas XVI ir Popiežius Pranciškus 2015-ais jų vizitų Nacionalinėje šventovėje metu.

Be sostų parodoje eksponuojama sakykla, iš kurios kalbėjo Popiežius Pranciškus, Aukso arba Popiežiaus Rožė, kurią padovanojo Popiežius Benediktas, įvairių popiežių pijusės, šventųjų Popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II pirmojo laipsnio relikvijos. Ekspozicijoje taip pat rodoma Popiežiaus Pauliaus VI pastoralo kopija, kurią ligi šiol naudoja visi jo įpėdiniai.

V.N. Kuri iš jūsų kuruotų parodų paliko giliausią įspūdį?

G.R. Tai įdomus klausimas, nes labiausiai mėgstu tą parodą, kurią būtent tuo metu kuruoju. Manau, kad taip yra todėl, kad kiekviena paroda reikalauja viso mano išmanymo ir energijos. Be to, kiekviena ekspozicija atneša kažką naujo ir nežinomo, prilygstančio tikram atradimui. Aš stengiuosi, kad kiekvienoje parodoje būtų kažkas įdomaus, naujo, unikalaus šiai Bazilikai. Parodos taip pat yra svarbi katechetinė priemonė.

Vis dėlto, vienas iš man įdomiausių čia rodomų eksponatų buvo 2007-aisias metais eksponuota kulkos perverta Rusijos Kazanės Mergelės ikona. Tai - išlikusi Rusijos bolševikų revoliucijos relikvija. Kaip buvo toje parodoje paminėta, kai 1920-aisias buvo įmūrytas Nacionalinės šventovės kertinis akmuo, iškilmių pamokslo metu tarp kitų pasaulio įvykių buvo kalbama apie suirutę Rusijoje. Tai yra maldos ir tikėjimo galios liudijimas, kad mes po tiek dešimtmečių galėjome būti kartu Nacionalinėje šventovėje, švęsdami savo atsidavimą Dievo Motinai.

V.N.
Kurios iš parodų buvo populiariausios?

G.R. Kiekviena paroda turi savo ypatingą etosą, todėl negali būti palyginimo. Kiekviena paroda yra vertinga ir pritraukia ją pamėgusius lankytojus.

V.N. Ar įprasta organizuoti pavienių koplyčių parodas, minint jų jubiliejus?

G.R. Nepasakyčiau, kad neįprasta. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokios parodos jau yra suplanuotos, kas vyksta visuotinėje bažnyčioje ir pasaulyje, atsižvelgiant ir į Nacionalinės šventovės istoriją.

V.N. Ar galite pasidalinti būsimos parodos „Šiluvos bažnyčia po 50- ties metų“ vizija? Ko gali tikėtis lankytojai?

G.R. Mano supratimu, parodoje bus eksponuojami tautiniai rūbai, Rūpintojėliai, meno kūriniai bei kiti religinės tematikos eksponatai.

V.N. Nuo 1999-ųjų metų dirbate bazilikos archyvare bei parodų kuratore. Be abejonės, esate išsamiai susipažinusi su kiekviena čia esančia koplyčia. Ar yra kažkas ypatingo, kuo Šiluvos koplyčia išsiskiria iš kitų?

G.R. Kiekviena koplyčia turi savo išskirtinį etosą ir tai yra Nacionalinės šventovės ypatumas. Įvairiose koplyčiose lankytojas patenka į skirtingą dvasingumo bei etniškumo atmosferą. Tik įžengus į Šiluvos koplyčią išsyk altoriaus priekinėje dalyje regimas Kryžių kalnas bei Madonos figūra, kuri dominuoja koplyčios priekinę dalį.

Nors yra daug dominuojančių vaizdų, visgi labiausiai imponuojančios ir kultūriniai reflektuojančios yra koplyčios mozaikos. Tekstilės menai - audiniai, pynimas, siuvinėjimas - yra išskirtiniai Lietuvos folklorinio meno elementai. Žvelgiant į Šiluvos koplyčios kupolą, šoniniuose skliautuose yra vaizduojami ornamentai, kurie naudojami lietuvių tautiniuose rūbuose. Koplyčios Madona taip pat dėvi lietuviškus tautinius rūbus.

Lietuvių koplyčia, dedikuota 1966-iais metais, priklausė pokariniam periodui, kai lėšas koplyčių įrengimui paaukojo Rytų Europos imigrantai. Tai ir Lenkijos Čenstochovos Marijos koplyčia, įrengta 1964-aisiais, esanti kitoje bazilikos pusėje priešais Šiluvos koplyčią, ir Slovakijos Sopulingosios Motinos koplyčia, įrengta 1965-aisiais metais.

Vytauto K. Jonyno (1907-1997) dviejų dalių mozaika šoninėse koplyčios sienose įdomi ne tik savo vaizdais, bet ir tuo, kad net akmenyje jis sugebėjo išlaikyti medžiaginį audinio pojūtį, tarsi būtų audžiama drobė, besitęsianti per visą koplyčią. Mozaikos paneliai yra lyg audinio fonas. Akmenys, naudoti mozaikoje, parinkti tokie, kad prisilietus išlieka naminio audinio jausmas, būtent atkartojantis čia vaizduojamos verpiančios motinos sceną. Keturios koplyčios Madonos: Trakų, Aušros Vartų, Pažaislio ir Sopulingosios Madonos mozaikos yra sukurtos iš stiklo bei paauksuotų ar sidabruotų plytelių. Jos ne tik džiugina akį, bet atlieka mozaikos pagrindinę funkciją: atspindėti šviesą. Jos apšviečia koplyčią ir simboline, ir praktiškąja prasme.

Keletas įdomių pastebėjimų: heraldinis vyčio simbolis - raitelis ant balto arklio - yra randamas ir rusų didikų Galicinų šeimos heraldikoje. Tėvas Dimitrijus Galicinas, „Aleganų kalnų apaštalas“, atsisakęs savo turtų ir titulo, tapo pirmuoju iš Trylikos kolonijų, priėmusiu kunigo šventinimus. Jis buvo kunigas pionierius. Atmenant Lietuvos istoriją ir jos santykius su Rusija, aš nenustebau sužinojusi esant sąsajų tarp Lietuvos ir Rusijos kilmingųjų asmenų.

Visuose Lietuvos koplyčios meno kūriniuose yra gausu simbolikos, tai vertingas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas, kiekvienam apsilankiusiam ir norinčiam sužinoti apie Lietuvą atskleidžiantis istoriją bei atsidavimą Marijai.

Vašingtono Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikos informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu