Stinga vietos telefone? 6 patarimai, kaip jos prasimanyti
Jeigu reikėtų išskirti 5 dažniausius klausimus, kurių anksčiau ar vėliau būtinai klausia išmaniųjų telefonų savininkai, šiame penketuke neabejotinai būtų klausimas apie vietos stoką. Ir iš tiesų – aktyviai naudojantis telefono kamera, taip pat filmuojant, dažnai naudojantis įvairiausiomis programėlėmis bei kaupiant ar laikant telefone daug failų, nesunkiai galima pasiekti telefono atminties ribą. O ką daryti tada arba kaip to laiku išvengti?

Technologinis komfortas ar ateities distopija?
Tūkstančiai švedų į rankas įsisiūna lustus. Jie yra skirti gyvenimo rutinos pagreitinimui – patogiau pasiekti namus, biurus, sporto sales. Lustų šalininkai sako, kad jie yra saugūs ir apsaugoti nuo duomenų vagystės, tačiau yra ir mokslininkas, kuris nerimauja dėl to, kokią informaciją apie asmens sveikatą gali saugoti tokios mikroschemos.

4 neįtikėtini išmaniųjų priedai: nuo projektoriaus iki raktų seklio
Išmanieji daugeliui jau pakeitė tokius įrenginius kaip fotoaparatas, laikrodis ar muzikos grotuvas. Tačiau telefonus susiejus su neįtikėtinais priedais, jie gali tapti dar išmanesni ir transformuotis į kopijavimo aparatą, kompiuterį ar raktų seklį.

7 nepelnytai pamirštos „iPhone“ funkcijos
Net jei rankose nelaikote naujausio, vos prieš porą savaičių debiutavusio naujo „iPhone Xs“ telefono, jaudintis neverta: net ir ankstesnių „iPhone“ modelių savininkai įsidiegę naujausią „iOS“, gali rasti daugybę nepelnytai pamirštų funkcijų ir „Apple“ nuolat diegiamų naujovių. Pradėję kasdien jomis naudotis, galėsite iš naujo pamilti šį kultinį telefoną.

5 naujausios programėlės, kurias turi išmėginti šį spalį
Kiekvienais metais įsibėgėjant rudens sezonui neišvengiamai pradeda norėtis naujų dalykų: naujų rūbų, naujų spalvų arba... naujų programėlių išmaniajame telefone. Ruduo – toks jau metas, kai vasarą net labai patikęs rūbas, spalva ar programėlė staiga ima ir nebedžiugina kaip anksčiau. Ką daryti? Atsinaujinti! Tačiau jei su spalvomis ir rūbais kiek lengviau, kur surasti naujų, įdomių ir rudens sezonui subalansuotų programėlių? Į pagalbą skuba „Bitės Profai“ ir pristato penkias naujas ar neseniai atnaujintas programėles, kurias būtina išbandyti šį spalį!

4 stebinantys faktai apie išmaniuosius
Išmanieji tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, daugeliui pakeitę įprastą laikrodį, fotoparatą ar net kompiuterį. Tačiau kai kurie faktai apie įrenginius, užkariavusius beveik visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis, vis dar yra mažai kam žinomi. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikia 4 stebinančius faktus apie išmaniuosius. Kas anksčiau – „iPhone“ ar „iPad“? Nors „iPad“ buvo pristatytas keliais metais vėliau nei pirmasis „Apple“ išmanusis, iš tiesų – planšetė buvo ankstesnis šio gamintojo projektas nei telefonas. Be to, būtent ji ir įkvėpė sukurti pirmąjį „iPhone“. 2010-aisiais vienas iš „Appple“ įkūrėjų Steve Jobs interviu „All Things D“ pasakojo, kad visa ko pradžia buvo jo noras sukurti multifunkcinį liečiamą ekraną, kuriuo jis pasidalino su savo komanda. Po pusmečio ji šią idėją sėkmingai įgyvendino. Kai planšetės prototipinė versija dar buvo papildyta ir slinkimo (angl. Scroll) funkcija – S. Jobs nusprendė visa tai pritaikyti išmaniajame. Telefono projektas tapo svarbesnis, todėl planšetė buvo atidėta į šalį iki 2010-ųjų. Kurio telefonų gamintojo klientai ištikimiausi? Praėjusiais metais portalo „Statista“ pateikti apklausos rezutatai parodė, kad ištikimiausi savo pasirinktam telefonų gamintojų prekės ženkui yra „iPhone“ ir „Samsung“ savininkai. Mažiausiai prisirišę – turintys „Nokia“ išmaniuosius. Net 92 proc. apklaustų „iPhone“ savininkų teigė, jog, jei artimiausiais metais atsinaujintų telefoną, tikriausiai ir vėl rinktųsi „Apple“ įrenginį. Gamintojo nekeistų 77 proc. besinaudojančių „Samsung“ telefonais ir tik 42 proc. turinčių „Nokia“. „Samsung“ uždirba iš „iPhone“ pardavimų Nors apie „Apple“ ir „Samsung“ dažniausiai yra kalbama kaip apie didžiausius konkurentus, šie gamintojai yra susieti ir stipriu priklausomybės ryšiu. Korėjiečių bendrovė „Samsung“ yra vienintelė įmonė, kuri OLED ekranus, NAND atmintines bei DRAM lustus gali gaminti tokiais kiekiais, kurie atitiktų „iPhone“ įrenginių paklausą. „The Wall Street Journal“ praėjusiais metais skaičiavo, kad kiekvienas parduotas jubiliejinis Apple išmanusis „iPhone X“ konkurentams uždirbs 110 JAV dolerių. Tiesa, vis pasigirsta gandų, jog „Apple“ žvalgosi antrojo partnerio, galinčio tiekti OLED ekranus – dažniausiai minimas kitas Korėjos gamintojas „LG“. Vis tik nei viena pusė tokio bendradarbiavimo nepatvirtino. Išmanieji ir brangieji metalai Pastaruoju metu pasaulyje kasmet yra parduodama virš milijardo naujų telefonų, o tai reiškia, kad didelis kiekis senųjų tiesiog nugula stalčiuose arba sąvartynuose. Tačiau beveik kiekvienas telefonas gali būti perdirbamas. Išmaniuosiuose yra įvairių brangiųjų metalų: platinos, aukso, sidabro ar vario, taip pat perdirbamo plastiko bei panaudojamų elektroninių detalių. Nebereikalingus įrenginius perdirbimui surenka buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės, o daugelis telefonų gamintojų – arba superka savus telefonus, arba už juos pritaiko nuolaidą įsigyjantiems naujesnės kartos išmaniesiems.

Kaip išmanusis telefonas pakeitė reikšmingus išradimus
Amerikietis Česteris Karlsonas iki savo svarbiausio atradimo ėjo keisčiausių išradimų keliu: nuo lietpalčio su lietvamzdžiais ties kojomis iki dantų šepetėlio su keičiamais šeriais. Galiausiai 1942 metais, spalio 6 d. jam pavyko sukurti pirmąją dokumento kopiją ir savo vardą Česteris visiems laikams įrašė į istoriją. Bet šiandien kopijavimo prietaisų gimtadienio net nešvenčiame. Kodėl? Nes reikalingus failus jau kurį laiką nesusimąstydami kopijuojame savo išmaniuoju telefonu. Ta proga „Bitės Profai“ įjungė savo laiko mašiną ir nusprendė pasižiūrėti, kokius reikšmingus išradimus laikui bėgant pakeitė išmanusis telefonas, o mes net nepastebėjome. Kopijavimo aparatas. Nors kopijavimo aparatai vis dar stovi įmonių biuruose, šiandien jie liūdi: išmaniuoju telefonu pasidaryti norimo dokumento kopiją ir turėti ją skaitmeniniu būdu galima žymiai greičiau. „Išmanieji telefonai žmonių kišenėse savo skaičiumi šiandien gerokai pranoksta kopijavimo aparatus, esančius toli gražu ne visur. O ir kam jų ieškoti? Pakanka išsitraukti telefoną, nufotografuoti juo dokumentą, o vėliau specialios programėlės dėka paversti nuotraukos failą į PDF, kurį galima tiek siųsti kitiems, tiek spausdinti spausdintuvu. Tam tereikės programėlės „PDF Photos“ (jei naudojatės „iOS“) arba „Image to PDF Converter“ (jei turite „Android“) ir to visiškai pakaks, kad greičiau nei per minutę turėtumėte bet kurio failo ar dokumento skaitmeninę kopiją“, – pažymi „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė. Diktofonas. Kitas savo laiku nepakeičiamu laikytas išradimas, kuris ilgainiui neatlaikė išmaniųjų telefonų pranašumo, kaip teigia A. Adomaitytė, yra diktofonas. „Tie, kam kada nors reikėjo pasinaudoti diktofonu – gerai žino, koks jis gali būti vertingas. Ypač, kai reikia prisiminti imtą interviu ar balsu sau įsirašyti priminimą. Bet kada jūs juo paskutinį kartą naudojotės? Išmanusis telefonas nesiskaito! O kalbant apie išmanųjį, juose dažniausiai iš karto yra integruotas diktofonas, kuris puikiai atlieka visas įprastas šio įrenginio funkcijas ir netgi leidžia iš karto įrašytą failą siųsti el. paštu ar kitu pasirinktu būdu. Tačiau papildomos diktofonų programėlės, pavyzdžiui, „Voice Recorder & Audio Editor“ (skirta tik „iOS“ telefonams) leidžia dar daugiau – iš karto transkribuoti garso įrašą ir pateikti jį tekstu. Arba kita programėlė „Snipback“ (skirta tik „Android“ telefonams) leidžia atkurti net iki 30 sekundžių įrašo iki įrašymo pradžios“, – sako „Bitės Profė“. Skaičiuotuvas. Nors skaičiuotuvą jau nukonkuravo pirmieji kompiuteriai, išmanieji telefonai žengia dar toliau: „Taip, standartinę skaičiuotuvo programėlę telefone žino visi. Bet ar žinojote apie slaptąją skaičiuotuvo programėlę? Atsisiųskite „Fake Calculator“ (jei naudojatės „iOS“) arba „Smart Hide Calculator“ (jei esate „Android“ vartotojas) ir pasirenkite būti nustebinti. Taip, iš pirmo žvilgsnio – tai standartinis skaičiuotuvas. Bet suveskite jame savo iš anksto susikurtą slaptažodį ir būsite nukelti į savo slaptą saugyklą, kurioje galėsite laikyti nuotraukas, vaizdo įrašus, adresų knygos kontaktus, slaptažodžius ir kt. Žodžiu, viską, ko nenorite, kad matytų ar netyčia atrastų kiti. Na ir kaip įprastas skaičiuotuvas galėtų su tuo pakonkuruoti?“ TV pultelis. „TV pultelis ilgą laiką galėjo atrodyti kaip dievų dovana po ilgos dienos nusileidus ant minkštos sofos. O ir kas gali būti geriau? Spaudai per nuotolį mygtukus ir diriguoji vaizdui bei garsui. Bet geriau jau kurį laiką yra išmanieji telefonai su visa eile programėlių, kurios nesunkiai pakeičia TV pultelį. Ir išmaniajam telefonui nereikia keisti elementų. Dar geriau – viena programėle kartais galima valdyti netgi daugiau nei vieną įrenginį, todėl vien išmaniuoju šiandien galima diriguoti visame kambaryje esantiems įrenginiams. Tereikia atsisiųsti programėlę „AnyMote Smart Universal Remote“ („iOS“, „Android“) ir visus kitus pultelius galima tiesiog pamiršti“, – teigia „Bitės Profė“. Liniuotė. Kaip teigia „Bitės Profė“, liniuotė yra vienas tokių išradimų, kurie būna amžinai aktualūs, tačiau išmanieji telefonai kėsinasi pakeisti netgi tai. „Jeigu turite telefoną „iPhone“, tikriausiai pastebėjote, kad po naujausio atnaujinimo jame atsirado programėlė „Measure“. Kuo ji ypatinga? Ogi tuo, kad galite matuoti bet kurį paviršių, tik... darysite tai papildytoje realybėje. Panašią programėlę turi ir „Android“ telefonai – „Measure – Quick Everyday Measurements“, tad kai kitą kartą reikės kažką greitai pamatuoti – nebevarkite ir neieškokite liniuotės arba metro, o tiesiog įsijunkite savo išmanųjį telefoną, kuris visuomet po ranka“, – išskiria „Bitės Profė“.

3 žaidimai jūsų išmaniojo telefono galimybėms išbandyti
Išmaniųjų programėlių parduotuvėje galite rasti labai platų nemokamų žaidimų pasirinkimą, tačiau ne visi jie yra pajėgūs atskleisti geriausias jūsų telefono savybes. Tam, kad suprastumėte, ko iš tiesų vertas jūsų turimas išmanusis, privalote atsisiųsti šiuos tris žaidimus ir juos išbandyti. „Fortnite“ Tai bene populiariausias žaidimas šiomis dienomis mobiliesiems įrenginiams, kuris sudomins daugelį. „Fortnite“ puikiai pažįstamas kaip kompiuterinis žaidimas, kuris visai neseniai persikėlė ir į mobiliuosius įrenginius. Intriguojantis ir įtraukiantis žaidimas pareikalaus geriausio ir galingiausio išmaniojo telefono. Žaidimo pradžioje virš salos skrendate lėktuvu ir pasirenkate momentą, kada iš jo iššoksite. Su dar 99 žaidėjais kovojate dėl išlikimo, o žaidimo pabaigoje saloje gali likti tik vienas gyvas žaidėjas. Nuo kitų tokio tipo žaidimų šis išskirtinis tuo, kad galima naikinti jau esančius pastatus bei statyti naujus objektus, tai gali padėti išgyventi. Tačiau svarbiausias patarimas – išnaudokite jus supančią aplinką, nes šalia esantys medžiai, krūmai ir akmenys gali jus apsaugoti. Norint visapusiškai mėgautis šiuo žaidimu, patartina kruopščiai pasirinkti išmanųjį, kuriuo jis bus žaidžiamas. Ne be priežasties naujausias „Samsung Galaxy Note9“ yra siejamas su šiuo žaidimu. Tai išmanusis pasižymintis galingu procesoriumi, todėl telefonas nuo intensyvaus naudojimo jūsų rankose neįkais, o didelės talpos baterijos dėka žaidimu galėsite mėgautis ilgą laiką. Toks įrenginys jums suteiks geriausią „Fortnite“ žaidimo patirtį, o tai patvirtino ir šio žaidimo kūrėjai.  „Asphalt 9: Legends“ Daugelį metų legendiniu ir niekada nepabostančiu lenktynių žaidimu buvo galima mėgautis tik kompiuteriu, nes jis reikalauja nepaprastos vaizdo bei garso kokybės. Tačiau „Asphalt 9: Legends“  yra naujausia šio žaidimo versija, kuri pasirodė tik šių metų vasarą, bet jau spėjo sulaukti didžiulio palaikymo ir pritraukti ištikimų žaidėjų ratą. Kūrėjai žaidėjams siūlo galimybę rinktis iš geriausių ir garsiausių automobilių modelių, įvairiausių trasų bei tipų. Žaidimo metu galima ne tik lenktyniauti, tačiau taip pat ir daužyti automobilį bei atlikti įvairius manevrus. Kelkitės į didžiausius ir gražiausius miestus – Barseloną, Londoną, aplenkite savo varžovus, kad adrenalino kupinose lenktynėse, pasiektumėte pirmasis trasos finišą. Visi azartiškų lenktynių potyriai persikelia iš kompiuterio ekrano tiesiai jums į kišenę. Jaudinantis mašinų greitis reikalauja sklandaus ir nestringančio žaidimo, todėl tik išmanusis galingu procesoriumi gali tai užtikrinti. Riaumojančio automobilio variklio ir cypiančių padangų garsą atskleis telefonas su aukščiausia garso kokybe, kuri suteiks nepaprastą žaidimo patirtį. „Dead Trigger 2“ Dar vienas populiarus šaudymo ir išgyvenimo žaidimas, tik šį kartą kovoti tenka ne su kitais žaidėjais, o su miestą užvaldžiusiais zombiais. Zombių ir siaubo žaidimų su tokia įspūdinga grafika rasite ganėtinai mažai, todėl neabejotinai „Dead Trigger 2“ nepaliks abejingo nė vieno šio žanro mėgėjo. Kiekvienas žaidėjas gali pasirinkti savo mėgstamiausią ginklą, kad nugalėtų savo priešą. Inirtingoje kovoje su zombiais bus daug kraujo ir skriejančių kulkų, todėl pasiruoškite. Nepamirškite, kad žaidėjai turi galimybę leistis į karą su kitais veikėjais iš viso pasaulio. Šis žaidimas toks įtraukiantis, kad galite nepastebėti kaip prabėga realus laikas. Zombiai slepiasi visur, todėl, kad pastebėtumėte priešus net ir netikėčiausiose vietose, jums reikalingas telefonas su aukščiausios kokybės ekranu. Patikėkite, geriausią šio žaidimo patirtį pajusite žaisdami geros vaizdo kokybės ir didesnės įstrižainės išmaniuoju įrenginiu.

Dirbtinio intelekto kritikai pirmiausiai baiminasi dėl savo pačių galios praradimo
Rugpjūčio mėnesį Pasaulio ekonomikos forumas pristatė ataskaitą „Naujasis finansinių paslaugų veikimas: kaip dirbtinis intelektas keičia finansų ekosistemą”, kurio išvadose dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi taikymas vertinamas kaip rizikingas, ir galimai destabilizuojantis finansų sektorių. Ataskaitos kūrimui ir išvadų tvirtinimui vadovavo didžiųjų tradicinių bankų atstovai, tarp kurių - HSBC, Credit Suisse, Lloyds, JP Morgan Chase, Deutshe Bank, Scotiabank ir kt. Tarp ataskaitos išvadų kaip grėsmė minimas ir technologinių kompanijų įėjimas į finansų rinką, bei jų naudojami dirbtinio intelekto įrankiai. Tokios išvados manęs nestebina - pirmiausiai todėl, kad nei vienas iš ataskaitai vadovavusių bankų šiandien nebeauga taip greitai, kad automatinis mokymasis būtų reikalingas tvariai jų plėtrai užtikrinti. Jei pažiūrėtume į pavardes žmonių, kurie vadovavo šios ataskaitos kūrimui ir tvirtino šias išvadas, taps iš karto aišku, dėl ko suformuluotos tokios niūrios prognozės. Aukštas pareigas užimantys rinkos senbuviai, tradicinių bankų atstovai, paprasčiausiai sureagavo taip, kaip jiems įprasta - tokios išvados man labiau primena bandymus šnabždėti reguliuojančioms institucijoms į ausį ir noras juos užliūliuoti, siekiant tokiu būdu laimėti papildomo laiko ir apsaugoti patiems save nuo neišvengiamai besikeičiančios realybės. Iš tiesų viskas, ką dabar vadiname „dirbtiniu intelektu” - ypač tai, kas naudojama finansų sektoriuje - nėra nieko daugiau, kaip automatizavimas mechaniškų, monotoniškų užduočių, kurios gali būti atliktos neeikvojant žmogaus talento ir smegenų pajėgumų. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad industrijos reguliavimas skatina produktų standartizaciją.   Nuo pačios pirmos industrinės revoliucijos laikų žmonija svajojo apie tai, kad galėtų mažiau laiko skirti darbo atlikimui, ir daugiau jo liktų asmeniniam gyvenimui ir asmenybės augimui, visuomenės vystymui, ir kad tai būtų galima daryti be baimės prarasti pajamas - tačiau kol kas to pasiekti mums dar nepavyko. Ir taip įvyko tikrai ne dėl robotų ar dirbtinio intelekto keliamų grėsmių - tokį pokytį stabdo tam tikra visuomenės mažuma, asmenys, kurie turi sąlygas stabdyti šį augimo ir vystymosi procesą, tokiu būdu išlaikyti savo turimą galią, ir toliau kontroliuoti visuomenę. Pasaulyje, kuriame bus daugiau įvairovės - daugiau automatizuotų įrankių ir automatizuoto darbų atlikimo, pavaldaus atviram reguliavimui - sumažės žmogiško šališkumo faktorius bei galimybė išnaudoti paslaugų vartotojus, kaip tai daroma dabar. Žinoma, institucijų bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, tačiau kiti visi kiti verslo aspektai turėtų būti paremti rinkos konkurencijos principais. Ir aš jokiu būdu neneigiu reguliavimo svarbos, net jeigu kartais jam ir tenka vytis sparčiai besivystančias rinkas. Būtų žymiau naudingiau, jei ekspertai daugiau dėmesio kreiptų į švietimą ir būtinas jo reformas - mes privalome užtikrinti, kad ateities kartos suprastų ir gebėtų valdyti tokias šakas, kaip statistika, algoritmai bei programų inžinerija (visa tai, kas iš tikrųjų ir yra dirbtinis intelektas ir automatinis mokymasis), kad jie pajėgtų kuo geriau suprasti, tobulinti ir naudoti dirbtinį intelektą.    Be abejo, visos pastangos kurti dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi algoritmus turėtų būti nukreiptos konkrečių problemų sprendimui. Kaip ir bet kurią kitą programinę įrangą, prieš diegiant ir pristatant masiniam naudojimui, juos būtina testuoti automatizavimo pagalba. Be to, šiandien dar nesame nei iš tolo priartėję prie tokio dirbtinio intelekto, kuris prilygtų žmogaus gebėjimui priimti šališką, subjektyvų sprendimą, ar darytų klaidas dėl dėmesio stokos.

„Google“ sukanka 20 metų: 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote
1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Larry Page'as ir Sergejus Brinas, dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę. „Ironiška, bet į klausimą, kada yra tikrasis „Google“ gimtadienis, tiksliai atsakyti negali net pati paieškos sistema. Dažniausiai ši šventė švenčiama rugsėjo 27 d., tačiau kodėl – nežino net pati bendrovė. Kartais gimtadienis pasislenka diena anksčiau, į rugsėjo 26 d., o iki 2005-ųjų gimimo diena buvo švenčiama rugsėjo 7 d., nes tada bendrovė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau dokumentų pateikimo diena yra rugsėjo 4, penktadienis, kuri, faktiškai, ir yra tikrasis „Google“ gimtadienis. Per pastarąjį dvidešimtmetį bendrovė nuveikė tikrai daug, bet ar žinote visus jos įdomiausius projektus?“ – klausia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi penkiais įdomiais „Google“ dalykais, kuriuos be interneto produktų ir paslaugų bendrovė sukūrė. 1. Virtualios ekspedicijos į pasaulio kraštą K. Špiliausko teigimu, žmonės visame pasaulyje jau spėjo susipažinti ir išbandyti „Google“ cardboard“ – kartoninį dėklą išmaniajam telefonui, kuris paverčia jį virtualios realybės (VR) akiniais. Tačiau, pasak „Bitės Profo“, dar toli gražu ne visi girdėjo apie „Google“ iniciatyvą šiuos kartoninius akinius panaudoti edukaciniais tikslais. „Įsigijus „Google“ cardboard“, galima išbandyti įvairiausius virtualios realybės žaidimus ar programėles, kurių kūrėjais gali būti įvairios bendrovės. Tačiau kuo „Google“ tikrai išsiskyrė iš kitų, tai pristatydama „Google“ expeditions“. Tai – galimybė mokytojams ir mokiniams virtualiu būdu tyrinėti pasaulį. Šioje programoje siūlome per 800 virtualios realybės ir per 100 papildytos realybės ekskursijų nuo pasiplaukiojimo vandenyno dugne su rykliais iki actekų šventovių tyrinėjimo. Žinoma, norint išbandyti šias ekspedicijas reikės tų pačių „Google“ cardboard“ kartoninių akinių, tačiau kas prieš 20 metų būtų pagalvojęs, kad specialaus kartoninio dėklo ir išmaniojo telefono dėka bus galima virtualiai pažinti pasaulį?“ – teigia „Bitės Profas“. 2. Dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Bendrovė „Google“ žengė ir į susirašinėjimų programėlių sritį, kai populiariesiems „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir kitiems pristatė konkurentą – „Allo“. Pastarosios išskirtinumas buvo dirbtinis intelektas, kuris skenuoja tai, ką besinaudojantys programėle rašo, kaip reaguoja į jiems siunčiamas žinutes ar net nuotraukas ir vėliau pats pasiūlo pilnus atsakymus ar kita vizualinę medžiagą, kurią vienu paspaudimu galima naudoti kaip atsakymą. Iš pradžių ši ilgai laukta dirbtinio intelekto naujovė nuvylė vartotojus, tačiau nuo jos pasirodymo 2016 metais praėjo nemažai laiko, tad šiandien šis programėlės funkcionalumas veikia tikrai neblogai. Tiesa, geriausiai – anglų kalba, bet galbūt kurią nors dieną „Allo“ kuo puikiausiai veiks ir bendraujant lietuviškai“, – teigia K. Špiliauskas. 3. Virtualūs menininkai „Google“, anot „Bitės Profo“, yra prisilietusi ir prie meno, bet, kaip ir priklauso interneto milžinei, virtualiai: „Vienu metu prasidėjus virtualios realybės bumui, daug bendrovių pradėjo kurti su tuo susijusius žaidimus ar pramogines programas. Neatsiliko ir „Google“, tačiau jų kūrinys iki šiol yra vienas mėgstamiausių bei įdomiausių. Tai – žaidimas ir pramoga viename „Tilt brush“, kurį galima išbandyti turint virtualios realybės įrenginius „Oculus“ arba „Vive“. Kadangi šie įrenginiai susideda ne vien iš VR akinių, bet ir specialių valdiklių, „Tilt brush“ leidžia vartotojui piešti įvairiais teptukais bei kitomis priemonėmis savo per VR akinius matomą aplinką: kambarį, miesto erdvę, dangų ir kas pakliūva. Šiandien egzistuoja netgi judėjimas, kuriam priklausantys menininkai naudodamiesi šia programa sukuria įstabių meno kūrinių.“ 4. Išmani dokumentų saugykla „Puikus įrodymas, kad bendrovei „Google“ rūpi ne tik atsakyti į visus žmonėms rūpimus klausimus, bet ir padėti jiems viską prisiminti, yra programėlė „Keep“. Ji skirta  tam, kad vartotojas galėtų vienoje vietoje laikyti įvairiausius dokumentus, kuriuos vėliau nori prisiminti ar turėti po ranka. Naudojantis „Keep“ galima fotografuoti dokumentus, vaizdus, o neturint laiko įsirašyti priminimą sau balsu, o programėlė pati jį transkribuos. Panašių į šią programėlių galima surasti ir daugiau, tačiau „Google“, net ir konkuruodami su kitais žaidėjais, visuomet savo programėlėse stengiasi pasiūlyti kažką išskirtinio“, – atkreipia dėmesį „Bitės Profas“. 5. Slapta genijų laboratorija Pasak K. Špiliausko, viena didžiausių pastarojo dešimtmečio bendrovės intriga – slaptas padalinys, nuolat kuriantis ir testuojantis įvairius ateities projektus: „Nuo 2010 metų galima išgirsti apie „Google X“, slaptą laboratoriją, kurioje bendrovė galvoja sudėtingus, fantastinius filmus primenančius projektus. Dalis jų jau išplaukė į viešumą, o dalis – vis dar stropiai laikomi paslaptyje. Tarp projektų, kurie gimsta padalinyje „X“ yra plačiai apkalbėtas bandymas oro balionais Afrikai tiekti internetą, elektrą generuojantys aitvarai ar dronai, pristatantys siuntas. Didele dalimi tai, kas sukuriama šioje slaptoje laboratorijoje tėra prototipai, tačiau tokio padalinio turėjimas labai pritinka spalvingai, įvairiai bei progresyviai bendrovei, kuria per 20 metų nuosekliai augdama tapo „Google“.“ Galiausiai, kaip teigia K. Špiliauskas, norint sužinoti daugiau apie „Google“ programėles arba išbandyti kitas bendrovės teikiamas paslaugas, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie visada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Lietuvoje kelią skinasi naujas gydymo metodas – ląstelių terapija
Gydymo metodai pastarąjį dešimtmetį ėmė smarkiai tobulėti. Ne išimtis ir gydymas ląstelių terapija. Modifikuodami ląsteles, šiandien mokslininkai laboratorijose gali sukurti vaistus, padedančius regeneruoti pažeistus audinius ir organus, taip pat, naudodami ląsteles, gali sukurti 3D organų struktūras. Anot gyvybės mokslų specialistų, tai itin svarbu skatinant organų ir audinių donorystės pažangą bei siekiant padėti žmonėms apsisaugoti nuo sunkių ir nepagydomų ligų. Ląstelių terapija padeda kurti vaistus Ląstelių terapija – tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės. Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija. Be to, tai yra laikoma vienu iš ląstelių terapijos pavyzdžių. Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais. Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų. Todėl, kaip sako ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės „Froceth“ vadovė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Agnė Vaitkevičienė, ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi ir kasmet pritraukia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą. „Vystantis mokslui ir atsirandant naujoms biotechnologijoms, ląstelių terapija tampa viena pagrindinių mokslininkų tiriamų sričių. Šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas“, – teigia A.Vaitkevičienė. VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius teigia, kad ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus. „Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkių ligų gydymui“, – dėsto profesorius. Populiarėjanti studijų kryptis Specialistai tvirtina, jog biomedicinos mokslų srityje ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių krypčių. Ji jungia audinių bankų, pažangios terapijos vaistinių preparatų (PTVP) gamybos, sveikatos priežiūros bei mokslo įstaigų veiklą. Anot A. Vaitkevičienės, paskutiniu metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo. „Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, – sako A.Vaitkevičienė.

Kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui
Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu. Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistai pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikrodį su GPS funkcija. Šiame patarimų gide Varle.lt specialistai parengė atsakymus į tokius klausimus: Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikroduką su GPS funkcija? Kokios yra papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos? Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Išmanieji laikrodžiai dažniausiai būna aprūpinti tokiomis funkcijomis: GPS siųstuvas Svarbiausia išmanaus laikrodžio vaikui funkcija yra GPS siųstuvas. Išmanusis laikrodukas su GPS funkcija leis sekti vaiką ir žinoti jo buvimo vietą. Integruotas žadintuvas Išmanusis laikrodis su integruotu žadintuvu padės vaikui keltis į mokyklą ir primins apie svarbius įvykius, nes išmaniuosiuose laikrodžiuose su žadintuvu dažnai būna kalendoriaus ir planuoklio funkcijos. Skambinimo funkcija Išmanieji laikrodžiai vaikams dažnai būna aprūpinti skambinimo funkcija, kurios dėka tėvai gali labai paprastai susisiekti ir palaikyti ryšį su savo atžala. Žvelgiant iš šių funkcijų perspektyvos, kokie yra išmanaus laikrodžio lyginant su telefonu, privalumai ir ar verta pirkti tokį įrenginį vaikui? Pasak Varle.lt specialistų, reikėtų nepamiršti to, kad vaikai dar gali labai dažnai pamesti daiktus, o įrenginį, kuris dėvimas ant rankos – pamesti sudėtingiau. Į ką atkreipti dėmesį renkantis išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija? Varle.lt išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių manymu, renkantis išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija vertėtų atsižvelgti ne tik į prieš tai išvardintas funkcijas. Visų pirma, išmanusis laikrodis turėtų patikti vaikui, todėl vertėtų įrenginį rinktis kartu su vaiku, kuris juo naudosis. Baterijos talpa Kitas svarbus parametras, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį yra išmanaus laikrodžio baterijos talpa. Kuo ji didesnė, tuo rečiau teks rūpintis įrenginio įkrovimu. Vandeniui atsparus korpusas Visada ant rankos esantis įrenginys bus veikiamas oro sąlygų, gali sušlapti lietuje, todėl rekomenduojama rinktis išmanųjį laikrodį, kuris pasižymi atspariu vandeniui korpusu. Papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos Išmanusis laikrodis vaikui su vietos nustatymo funkcija – tai ne tik GPS sistema, telefono ar žadintuvo funkcija. Brangesniuose išmaniųjų laikrodžių modeliuose taip pat galima rasti tokias funkcijas: Miego laikas ir kokybė SOS funkcija GEO tvora Adresų knyga Atstumo matavimas Žingsniamatis Numerio rinkimas balsu Chronometras Daugiau kainuojantys išmaniųjų laikrodžių modeliai papildomai būna aprūpinti fizinio aktyvumo sekimo funkcija, Bluetooth, kompasu, giroskopu, aukštimačiu. Varle.lt specialistai pataria: pirkdami išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija, turėkite omenyje visas galimybes, kokias siūlo šiuolaikiniai modeliai ir rinkitės tą, kuris tenkina tiek jūsų, tiek vaiko poreikius.