Per 2012-ųjų Londono olimpines žaidynes Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra išreiškė šiokį tokį nerimą dėl savo komandos aukso grynuolio Jono Valančiūno, kuriam tuomet buvo 20 metų ir kuris žaidė pirmą savo sezoną NBA. J. Valančiūnui Olimpiadoje save atrasti sekėsi sunkiai, ir K. Kemzūra tuo metu „Sporting News“ sakė: „Kartais jis nori įbėgti į aikštelę ir viską padaryti vienu kartu. Jis pernelyg greitai galvoja. Bet jis jaunas, taip būna.“
Po ketverių metų, 2016-aisiais, per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, K. Kemzūros kritiką J. Valančiūnui – kuris rinko vidutiniškai tik po 6,7 taško ir po 7 atkovotus kamuolius – atkartojo naujas rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Tačiau žodžius jis pasirinko kur kas aštresnius.
„Jis privalo skirti daugiau dėmesio krepšiniui“, - sakė J. Kazlauskas. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, J. Valančiūnui nesiseka aikštelėje, treneris atsake: „Turėtumėte klausti paties Valančiūno.“
Teisinga tokia nuomonė ar ne, bet tai NBA klubų vadovų mintyse įtvirtino naują J. Valančiūno reputaciją – kaip žaidėjo, kuriam trūksta entuziazmo siekti kažko daugiau nei leidžia įgimtas jo talentas.
O dabar tai kelia rimtų problemų Toronto „Raptors“, komandai šią vasarą bandant iš naujo atrasti savo tapatybę. Ji jau atsikratė gerbėjams pažįstamais rotuojamais žaidėjais DeMarre‘u Carrollu, Cory Josephu ir Patricku Pattersonu, komandos sėkmės naštą užkraunant jaunuoliams, kuriuos subūrė per paskutinius keletą metų.
Tačiau vadovams nepavyko išmainyti paskutinės figūros šachmatų lentoje: būtent Jono Valančiūno, kurio kontrakte dar liko treji metai ir $50 mln., kuriuos klubas jam būtų skolingas.
„Dėl Jono vis dar yra daugybė klausimų, ir, kaip ir su visais aukštaūgiai – ne tik su Jonu – reikia rasti jam vietą tame žaidime, kurį mes žaidžiame dabar, – „Sporting News“ sakė vienas iš komandos vadybininkų. – Jis talentingas ir vis dar jaunas. Tačiau jis yra praktiškai toks pats žaidėjas, koks buvo prieš trejus metus. Taigi tai, ką jo nacionalinės rinktinės treneris apie jį pasakė, visiems įstrigo. Manau, tai apsunkino galimybes jį išmainyti, ką pamatėme per pastaruosius kelis mėnesius.“
Vėlgi, tokia reputacija nebūtinai yra užtarnauta. Niekas nepasakys, kad J. Valančiūnas neefektyviai žaidžia gavęs kamuolį (jo taiklumo koeficientas vienas aukščiausių lygoje), bet problema ta, kad „Raptors“ žaidimas nepalieka jam daug progų gauti tą kamuolį, klubo vadovams sutelkus dėmesį į savo žvaigždes DeMarą DeRozaną ir Kyle‘ą Lowry.
Torontas apie J. Valančiūno išmainymą jau diskutavo su Detroitu ir Naujuoju Orleanu, skelbia vidiniai šaltiniai, ir šios derybos dar tęsiasi, bet kalbos su Sakramentu, Finiksu, Šarlote, Portlandu ir Atlanta nenuėjo labai toli.
Neįvykus mainams J. Valančiūno tikriausiai nelauks labai šviesi ateitis Toronte. Vienas iš „Raptors“ tarpsezonio tikslų buvo sumažinti dalį krepšininkų algalapių ir padidinti žaidimo laiką jaunesniems, judresniems žaidėjams, kuriuos komanda nusisamdė pastaruoju metu. Tarp jų yra antrą sezoną komandoje žaidžiantys Jakobas Poeltlas ir Pascalis Siakamas, kurie abu šią vasarą pademonstravo puikius pasiekimus.
Poeltlas kurį laiką praleido savo gimtojoje Austrijoje, bet sugrįžo į Šiaurės Ameriką, kad pagerintų taiklumo koeficientą ir padidintų metimo nuotolį (praėjusį sezoną jis pataikydavo vos 4 proc. visų savo metimų iš didesnio nei 10 pėdų atstumo). Dabar jo vidurkis siekia 13,5 taškų ir 9 atkovotus kamuolius.
Tuo tarpu J. Valančiūnas kritikų yra vadinamas lėtu, nerangiu, senamadišku „centru“, kuris neturi vietos šiuolaikinėje NBA lygoje. Dar daugiau – jis kitą sezoną uždirbs $15 milijonų, o tuos pinigus „Raptors“ galėtų išleisti geresniam, aktyvesniam žaidėjui.
Tiesa, kad ir ką skelbtų naujienos, pats „Raptors“ klubo vadovas Masai Ujiri sako, jog lietuvis komandoje liks.
„Mums labai patinka Jonas Valančiūnas. Mes nebandome jo atiduoti, – sakė Ujiri. – Nemeluosiu, buvo keli scenarijai, kuriuos įgyvendinus būtume turėję atlaisvinti vietos ir priimti kitus sprendimus, bet dabar mums labai patinka tokia komanda, kokią turime.“
