„Žmogau, aš tau ką tik išgelbėjau gyvybę – bent savo vardą pasakyk“, – Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu dirbantis, tačiau šiuo metu Lietuvoje viešintis vaikinas prisiminė, kaip praėjusią naktį bandė kalbinti ant kelio gulėjusį vyriškį. Ką pastarasis rusiškai atsakė, gelbėtojas kartoti nenorėjo. Prasitarė tik tiek, kad tai buvo necenzūrinė leksika.

A.D. prašė viešai neskelbti jo vardo ir pavardės, nes nesijaučia padaręs kažką ypatingo, o tik atlikęs pilietinę pareigą. Tačiau jam pačiam nakties įvykiai įsiminė tikriausiai visam gyvenimui.

„Vėlai vakare, apie 23.30 val., važiavau keliu Prienai–Kaunas. Pastebėjau, kad ant kelio mano juostoje kažkas guli – tarsi skudurai ar drabužiai. Nutariau per juos nevažiuoti – spėjau staigiai pasukti į priešpriešinę juostą. Bet priartėjęs prie pat pamačiau, kad tai žmogus“, – pasakojo pašnekovas.

Jis žinojo, kad ką tik buvo aplenkęs vilkiką su puspriekabe, todėl kirto per stabdžius.

„Sunkvežimis turbūt negalėtų staigiai apvažiuoti kliūties, jei vairuotojas ją ir pastebėtų. Vilkikas taip greitai artėjo, kad net neturėjau laiko traukti to žmogaus nuo kelio, tik kaip įmanydamas mojavau rankomis, kad tik mane pastebėtų“, – pasakojo gelbėtoju tapęs vairuotojas.