Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis: „Lietuviškai veiklai – daugiau kaip pusė gyvenimo“
Lietuviškai veiklai Argentinos lietuvis Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis atidavė daugiau kaip pusę savo gyvenimo – 23 metus. Ši veikla itin suaktyvėjo išmokus lietuvių kalbą, 2005-aisiais metais, grįžus į Argentiną po dešimties mėnesių, praleistų Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Nors lietuvis buvo tik jo senelis, Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis jaučiasi lietuviu ir įvardina tai kaip pasaulio lietuvių palikuonių pareigą. „Mane visi vadina Jonu“, – mėgina padėti Argentinos lietuvis, kai žurnalistas laužydamas liežuvį bando ištarti ilgą jo vardą. Žinoma, aiškiai ištarti pasiseka tik pačią pabaigą – lietuvišką pavardę Kalvelis. Jonas Kalvelis (Juan Ignacio Fourment Kalvelis) – jau daugiau kaip pusę metų vadovauja Argentinos Lietuvių Bendruomenei. Pirmininko pareigas einantį lietuviško kraujo turintį argentinietį, tiesiog 100 proc. atsidavusį lietuviškai veiklai, žino ir pažįsta visi pasaulio lietuviai. Daugelis jį pažįsta kaip Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos pirmininką, kaip Pietų Amerikos lietuviams atstovavusį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narį. O labiausiai – kaip nepailstantį šokėją. - Papasakokite apie Argentinos lietuvius. Kiek jų esama? Kas sudaro šioje šalyje veikiančią lietuvių bendruomenę? - Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus į Argentiną atvyko apie 35 tūkstančius lietuvių. Sakyčiau, kad dipukų karta čia nepasiliko, toliau ieškojo savo namų pasaulyje. Argentinoje liko dar senesnės kartos lietuviai. Ambasados duomenimis, Argentinoje yra apie 200 000 lietuvių palikuonių. Tų, kurie aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje – 800–1000. Pats priklausau „Nemuno“ lietuvių draugijai, kuriai yra jau 109 metai. Kita „Lietuvių sąjunga“ gyvuoja jau 105 metus, „Lietuvių centras“ – 92 metus, lietuvių draugijai „Mindaugas“ – 87-eri, dar yra „Aušros vartų parapija“. Taip pat Argentinoje veikia 12 lietuvių tautinių šokių kolektyvų, vienas choras. Tai ir yra Argentinos lietuvių bendruomenė. Žinoma, šokių kolektyvų yra tiek daug todėl, kad kiekviena draugija turi savo šokių kolektyvą. 200 lietuvių ateina į vieną draugiją, 200 – į kitą. Taip ir pasiskirsto. Gerai yra tai, kad kiekviena draugija turi savo patalpas, savo valdybą, savo statutą ir yra nepriklausoma. Sostinėje Buenos Airėse yra „Lietuvių centras“, priemiestyje – „Susivienjimas“. - O Jūs pats? Kuo dar, be pirmininkavimo Bendruomenei, užsiimate? - Aš, kaip Argentinos lietuvis, jau penkiolika metų esu eteryje – vedu lietuviško radijo valandėlę „Lietuvos aidai“. Dar esu 47-erius metus gyvuojančio lietuviškų tautinių šokių kolektyvo „Nemunas“ vadovas ir šokėjas. Man labai patinka ne tik šokti, bet ir vadovauti jam. Juo labiau, kad mano tėvai susipažino „Nemuno“ kolektyve. Mano tėtis dirbo su lietuviais Argentinoje. Kadangi tuo metu „Nemune“ trūko šokėjų, mano tėtis pradėjo jame šokti ir įsijungė į jo gretas. Tai buvo mūsų šeimos pradžia. Kaip ir mano. Aš taip pat susipažinau su savo žmona „Nemuno“ šokių kolektyve. Mano dukrytei šiuo metu yra treji metai ir ji jau taip pat šoka lietuvių tautinių šokių vaikų kolektyve Argentinoje. Šokis – mums labai svarbus ir tai yra viena pagrindinių lietuviškų veiklų Argentinoje. - Kaip atsidūrėte Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje? Kokius įspūdžius, patirtis atsivežėte į Argentiną? - Nors šeimoje mes nekalbėjome lietuviškai, norėjau išmokti lietuvių kalbą, buvau (ir esu) labai smalsus ir prieš 14 metų (2004 m.), gavęs stipendiją iš Lietuvių Fondo, atvykau mokytis į Vokietiją, Vasario 16-osios gimnaziją, kur būdamas tarp lietuvių per 10 mėnesių išmokau lietuvių kalbą. Tuo metu buvau vienintelis moksleivis iš Pietų Amerikos ir pirmas iš mūsų bendruomenės, kuris nemokėjo kalbėti angliškai, vokiškai ar lietuviškai, todėl pradžioje pasitelkiau gestų kalbą. Išties labai susiėmiau ir intensyviai mokiausi. Iš Vasario 16-osios gimnazijos ir mane supusių žmonių pasiėmiau labai daug – lietuvių kalbą, tautinę kultūrą (šokius, dainas), papročius. Man gimnazija – labai miela, labai brangi vieta. Esu dėkingas tuometiniam gimnazijos direktoriui Andriui Šmitui, kuris man labai padėjo. Visuomet prisimenu šią vietą su šypsena veide. Vasario 16-osios gimnazija visuomet buvo ir bus lietuvių židinys. Ji buvo lietuvių sostinė Europoje. Labai svarbu išlaikyti šią švietimo įstaigą, kad Europos lietuviai, ir ne tik, galėtų ją lankyti ir semtis lietuviškos kultūros, švietimo. - Tačiau situacija keičiasi ir šiuo metu Argentinos lietuvių jaunimas mokytis vyksta tiesiai į Lietuvą. - Išties tuo metu buvo tokia situacija, kad Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos lietuviai, paprastai finansuojami Lietuvių Fondo Čikagoje, mokytis vykdavo į Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde. Šiuo metu situacija keičiasi. Dabar Argentinos lietuvius siunčiam tiesiai į Lietuvą – raginame rinktis studijas Vilniaus, Kauno universitetuose semestrui arba net dviem. Tam jau kurį laiką yra labai daug galimybių. Šią idėją labai remia LR švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų ir paramos fondas Lietuvoje. - Kokie į Argentiną anksčiau grįždavo lietuviai iš Vokietijoje veikiančios lietuvių gimnazijos ir šiuo metu – iš Lietuvos? Ar jaučiate skirtumą? - Žinoma, yra viena problema: ten, kur apsistoja mūsų jaunimas Lietuvoje, susirenka visas pasaulis ir dažniausiai jie ten kalba anglų arba ispanų kalbomis. Ir tai jiems nepadeda išmokti lietuvių kalbos ir integruotis. Iš dalies jaučiame šiuos rezultatus pagal lėtesnį jų mokymąsi. Tačiau Pietų Amerikos, Argentinos jaunimas labai nori vykti į Lietuvą. Šiuo metu Vilniaus universitete mokosi net šeši Argentinos lietuviai – penki iš mano draugijos „Nemunas“, kiti – iš lietuvių susivienijimo. Šis etapas jokių būdu nėra atostogos, juk atvažiuojama konkrečiai dirbti. Žinoma, dalis jų pasilieka Lietuvoje arba grįžta, randa darbą. Mūsų tikslas, kad jie padėtų Argentinos Lietuvių Bendruomenei ir būtų joje. Kad nebūtų savanaudiški, o bendruomeniški. Vertiname tai kaip didžiulę investiciją. - Ar Argentinoje veikia lituanistinė mokyklėlė? - Mūsų bendruomenėje veikia vaikų tautinių šokių kolektyvas. Su susirinkusiais vaikais rengiame šokių repeticiją ir atskirai – pamokas. Taigi, vaikai – šoka, dainuoja, skaičiuoja lietuviškai. Geriausiai lietuvių kalbos mokosi per žaidimą. Pas mus vyksta ir lietuvių kalbos kursai, kuriuos veda minėti stipendininkai, semestrui ar dviem išvykę į Lietuvą, arba praktikantai iš Lietuvos. Universitete yra tokia programa, leidžianti studentui atlikti praktiką užsienyje. Tad Argentinoje sulaukiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, norinčių, galinčių mokyti ir vedančių lietuvių kalbos pamokas Argentinos lietuviams, ir ne tik. Ir, žinoma, prisidedančių prie lietuviškos veiklos. - Koks Jūsų asmeniškai ir bendruomenės didžiausias pasiektas rezultatas? - Tai, ką aš darau – mano gyvenimo būdas, stilius. Mes jaučiamės lietuviais, Lietuvos dalimi. Žinoma, esame ir argentiniečiai, turime čia savo tradicijas, kultūrą. Didžiausias mano ir visos Argentinos Lietuvių Bendruomenės tikslas – ir jau rezultatas – šiais metais įvykusi šimtmečio dainų šventė. Įdėjome daug darbo. Į Lietuvą atvyko 50 Argentinos lietuvių – 26 „Nemuno“ šokėjai. Bendrą delegaciją iš Pietų Amerikos sudarė apie 90 žmonių. Didžiausias mūsų darbo rezultatas ir šilčiausias momentas buvo, kuomet giedodami Lietuvos himną Vilniaus oro uoste mus pasitiko Vilniaus universiteto choras ir vaikų tautinių šokių kolektyvas „Ugnelė“. Turbūt daugelis matė, kokias Argentinos lietuvių emocijas sukėlė šis gestas, pagimdęs tą neįkainojamą bendrumo jausmą. Nors aš vienintelis žinojau apie šią staigmeną, mums visiems tai buvo didelė dovana. - Ką pavyko tuo metu nuveikti Lietuvoje? Mes tiek daug nuveikę per tokį trumpą laiką dar nebuvome. Tą pačią dieną išvykome švęsti Joninių į Kernavę. Čia mes linksminomės iki 3 val. nakties, kadangi atvyko liaudiška kapela „Sutaras“, su kuriais mes palaikome labai gražius ryšius ir draugystę. Kolektyvas buvo atvykęs ir į Argentiną. Kitą dieną mes vykome į Trakus, išsinuomojome ten sodybą. Tada aplankėme Kauną, kur mus pasitiko šio miesto universiteto kolektyvas „Nemunas“. Buvo neįkainojamas momentas pirmą kartą susitikus abiem „Nemunams“. Viešnagės metu vyko didelis koncertas, vakaronė su nemuniečiais. Dar kitą dieną pavyko nuvažiuoti į Anykščius, pas šio miesto merą, į Panevėžį – pas šio miesto savivaldybės vicemerą. Paskui aplankėme Šiaulius, Kryžių kalną, Palangą, Nidą, kur ir apsistojome. Mus ten pasitiko Nidos kultūros centro „Kalnapušė“ šokių kolektyvas. Visi šie kolektyvai ir dar daug kitų lankėsi pas mus Argentinoje, o dabar mus priėmė čia. Su daugeliu Lietuvos kolektyvų mus vienija labai graži abipusė draugystė. O paskui vyko Dainų šventė, kurią pradėjome liepos 1-osios koncertu Vilniaus Rotušės aikštėje, per renginį „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, kur veikė ir paviljonų miestelis. Buvo nuostabūs pasirodymai, užsimezgė nuostabios draugystės. Ir toliau vyko repeticijos bei pasirodymai. Ši veikla sukėlė didelį žiniasklaidos susidomėjimą ir mes atsidūrėme dėmesio centre. Bet tai yra gerai, nes per žiniasklaidą mes galime informuoti Lietuvoje gyvenančius lietuvius apie savo veiklą Argentinoje – kad esame lietuvių palikuonys, mylime šią šalį, jaučiamės jos dalimi. Apskritai, visos šios veiklos rezultatas – nuostabus. Tarp mūsų yra ir tokių, kurie galbūt ir nekalba lietuviškai, tačiau ant jų kūno galima pastebėti lietuviškos simbolikos, tatuiruočių su Lietuvis herbu „Vyčiu“ ir panašiai. - Dėkoju už pokalbį. Kalbino Evelina Kislych-Šochienė, pasauliolietuvis.lt

Pasaulio lietuvių akademinis žingsnis
Vasario mėnesį Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyko pirmasis seminarų ciklo „Lietuvių diaspora prieš 100 metų ir šiandien“ susitikimas. Renginio svečias – pirmasis atkurtojo universiteto rektorius, mokslininkas, VDU garbės profesorius prof. Algirdas Avižienis. Profesorius, kalbinamas prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, dalinosi įžvalgomis apie lietuvių diasporos ateities vaizdinius ir perspektyvas. Renginys buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Apklausa dėl pilietybės išlaikymo: gausus palaikymas – gera pradžia
Pasaulio lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad pilietybės išsaugojimo lietuviams idėja stipriai palaikoma Lietuvoje. Tačiau net ir tokio gausaus palaikymo gali nepakakti šiam klausimui išspręsti referendumo keliu. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa jau dabar rodo, kad net esant 57 proc. rinkėjų aktyvumui, kai 71 proc. iš jų pritaria pilietybės išsaugojimui, o tai yra 40 proc. nuo visų rinkėjų, to nepakanka pakeisti Konstitucijai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Konstitucijai pakeisti reikia daugiau kaip 50 proc. arba 1,3 mln. balsų. Šių metų liepą posėdžiavęs PLB Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paragino LR Seimą pasinaudoti konstitucine teise ir iš naujo svarstyti bei priimti referendumo įstatymo pakeitimą dėl kvalifikacinės sąlygos sumažinimo, prilyginant pilietybės apsaugą kitoms Konstitucijos garantuojamoms žmogaus teisėms, ir iškart kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikties Konstitucijai įvertinimo. „PLB siekia, kad visi lietuviai išlaikytų kuo tampriausius ryšius su Lietuvos valstybe, kurią, kaip numato Konstitucija, kuria Tauta. Tad PLB ir toliau ragins Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę kuo greičiau spręsti klausimą dėl gimimu įgytos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo“, – teigia LR Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. Pasaulio lietuviai taip pat prašo LR Seimo kiek įmanoma greičiau nustatyti referendumo dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo datą bei pradėti ruoštis referendumui. „Prašome visų politinių partijų susitelkimo ir bendro darbo vienijant žmones šiam svarbiam apsisprendimui“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henke. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu liepos 17–24 dienomis įmonė „Spinter Research“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos transatlantinius kriterijus atitinkančios šalies pilietybę. Gyventojų klausta ir apie jų nusiteikimą dalyvauti referendume, jei jis būtų surengtas 2019 metais. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma (71 proc.) tyrimo dalyvių pritaria nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija būtų keičiama referendumu ir joje būtų nustatyta, kad pagal kilmę Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės – tam visiškai pritaria 33 proc. ir linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti. Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų nurodė ketinantys dalyvauti referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei jis būtų surengtas 2019 metais kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Pilietybės išsaugojimo reikalai Kokia problema? Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Koks sprendimas? Reikalingos pilietybės išsaugojimo konstitucinės pataisos, kurioms greičiausiai bus šaukiamas referendumas. Ko siekiama konstitucinėmis pataisomis? Kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės. Kodėl tai svarbu? Esame gyvybinga, veržli ir tikra Lietuvos jėga pasaulyje. Garbinga Lietuvos pilietybė – tai Vyčio gijos, per amžius jungiančios mus aukščiausiam tikslui: Lietuvai ir lietuvybei, todėl pilietybės išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus visiems mums, Lietuvos vaikams. Ką daryti? Būti pilietiškai aktyviems: telktis, diskutuoti, burti savo draugus ir artimuosius. Labai svarbu, kad aktyviai dalyvautumėte visuose Lietuvos rinkimuose – Jūsų balsas gali būti lemiamas.

Kviečia valstybės pažinimo centro projektas #100-mečio kelionė
LR Prezidento rūmų ansamblyje įsikūręs Valstybės pažinimo centras kviečia leistis į dvylikos užduočių Misiją 2018: #100-mečio kelionė. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto dalyviai kviečiami prisiminti įdomiausius ir svarbiausius šio laikotarpio įvykius. Per pirmuosius žaidimo mėnesius, komandos įveikė ne vieną iššūkį: diskutavo apie NATO ir Europos Sąjungą, lankėsi nepriklausomybės kovų atminimo vietose, ieškojo tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių savo gimtuosiuose miestuose bei domėjosi Lietuvos aviacijos istorija.

Lietuvos 100-mečio proga – sėkmingai sugrįžusiųjų istorijos
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga užsienyje gyvenę tautiečiai kviečiami pasidalyti savo sugrįžimo į Lietuvą istorija ir tapti antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Kryptis Lietuva“ dalimi.

Leonas Narbutis, Lietuvių Fondo atstovas: lietuvybė brangiai kainuoja
Žmogui, sukrovusiam nemenką gyvenimo patirtį arba sulaukusiam brandesnio amžiaus, neretai atrodo, kad jis pažįsta pusę savo gimtojo krašto žmonių, o jei tarp bičiulių atsiranda visas būrys užsienyje gyvenančių tautiečių, susidaro keistas įspūdis, kad prieš akis atsivėrė visos pasaulio paslaptys ne tik savo grožiu, bet ir nepažiniąja puse. Apima visažinystės jausmas (ar ne?). Kai susitinka du skirtinguose pasaulio  kraštuose gyvenantys, tegu ir skirtingų kartų, lietuviai, tarp jų būtinai užsimezga bendra kalba. Pirmiausia, juos sieja panašios vidinės dilemos, susijusios su tėvyne, ir nuolatinis klausimas „ką darysiu toliau?“ Tai verčia nuolatos galvoti apie ateitį, apie savo vaikus, apie kelionę, kuri suteikia gyvenimui būtiną prasmę. Jeigu du lietuviai gimė ir vaikystę praleido Lietuvoje, o vėliau išvyko arba tėvai juos išsivežė į kitą šalį, tai tarp jų atsiranda ne tik bendrumas, bet jie tampa esmingai, egzistenciškai tarpusavyje susiję per panašią žmogiškų išgyvenimų, kalbos jausmo, sudvejintos asmenybės dramą, kylančią gyvenant svetur. Tik labai įnoringos politinės „koketės“ ir jų kovingos aistros gali surūšiuoti šias patirtis į grupes, etapus, bangas ir kitokius politiniams vėjams patogius tunelius, į kuriuos nepaneria tik laisvieji.

Pasaulio lietuvių bendrabūvis – kvietimas kurti
Paklausus Google, kas yra „bendrabūvis“, vaizdai siūlo susibūrimo bendram tikslui, harmoningos vietos diskusijai ir tarpusavyje derančių skirtybių idėjas. Paprastai tariant – tai bendra visuomenės būtis, egzistavimas vienoje erdvėje ir laike, dalinantis tiek džiaugsmais, tiek vargais, prisitaikant prie kintančio pasaulio, idant neprarasdami savasties išliktume.

PLB XVI Seimas: daugiau pasaulio Lietuvai
Kas trejus metus susirenkantis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas šių metų liepos 8–11 d. į Vilnių, LR Seimo rūmus, subūrė delegatus iš 33 pasaulio šalių. Darbotvarkėje, kaip visada, buvo numatyta apsvarstyti organizacijos vidaus reikalus, tačiau didelis dėmesys buvo skiriamas ir sąveikos su Lietuva stiprinimo bei indėlio į šalies gerovę klausimams.

LTSC parodos Lietuvoje
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro parengta paroda apie JAV Lietuvių dainų švenčių istoriją bei kartu su JAV Lietuvių bendruomene parengta paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu“ apie JAV LB veiklą, buvo pristatytos Vilniuje liepos 1 d. vykusiame renginyje „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. JAV lietuvių palapinę aplankė Lietuvos šventės dalyviai ir svečiai, Lietuvos valdžios atstovai. Paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu“ taipogi pristatyta Pasaulio uteniškių susitikime liepos 3 d. A. ir M. Miškinių bibliotekoje Utenoje, kur bus eksponuojama visą liepos mėnesį. Parodos buvo parengtos naudojant medžiagą iš LTSC archyvų bei JAV Lietuvių Bendruomenės.

Nuo verslo vadybos studijų Lietuvoje iki meno atradimų Hamburge
Studijos Vilniaus universitete, pasirinkta Erasmus mainų programa Hamburgo universitete padėjo lietuviui Andriui Čeponiui apsispręsti likti svetur. Jau penkiolika metų Vokietijos uostamiestyje gyvenantis menininkas garsėja savo atrastu portreto ir architektūros simbiozės žanru, kurį yra pavadinęs „portritektūra“.

Dalia Henke: „Darbas 24 valandas per parą: pas vienus atėjo vakaras, kitiems dar tik išaušo rytas“
Vien per paskutiniuosius 25 metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 800 000 gyventojų. Išsibarsčiusių lietuvių kilmės žmonių pasaulyje skaičiuojama, jog yra tiek, kiek gyventojų Lietuvoje – apie tris milijonus. Pažymint pastarųjų 60 metų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos sukaktį šių metų liepos 1 d., pirmą kartą Lietuvos istorijoje po pasaulį išsibarsčiusi lietuvių diaspora pagaliau įgis praktinį veidą ir prisistatys. Tądien Vilniaus Rotušėje rinksis pasaulio lietuviai iš skirtingų pasaulio kontinentų. Tačiau dar svarbesnis laukiamas vykis – liepos 8–11 dienomis Vilniuje  posėdžiausiantis 45-ias šalis ir 170 atstovų jungiantis XVI-asis PLB Seimas.

Lituanistinio švietimo atstovų susitikimas
Šeštadienį, birželio 2 d. Niujorke, SLA (Susivienijimas Lietuvių Amerikoje) patalpose vyko JAV LB Švietimo tarybos organizuojamas lituanistinių švietimui užsienyje neabejingų žmonių susitikimas. Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto pristatė susitikimo svečius, tarp kurių buvo: - Virginija Rinkevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja - Daiva Šutinytė, Švietimo mainų paramos fondo direktorė - Renata Narbutaitė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė - Linas Repečka, Švietimo mainų paramos fondo projektų specialistas - Vaidas Dačiola ir Eglė Šalnaitė, VDU, „Pasaulio lietuvių universitetas - erdvė pasaulio lietuvių vaizduotei ugdyti, idėjoms kurti ir lietuviškajai tapatybei puoselėti“ - Sigutė Šimkuvienė-Rosen, JAV LB krašto valdybos pirmininkė - Neila Baumilienė, Kazickų šeimos fondo NY ofiso direktorė Svečiai, pristatę savo veiklas, pakvietė lituanistinių mokyklų bei bendruomenių atstovus diskusijoms aktualiais klausimais: produktyvaus bendradarbiavimo, lietuvių kalbos lygių testų ateities, Lietuvos studentų praktikos JAV lituanistinėse mokyklose, užsienio lietuvių jaunimo stažuočių Lietuvoje galimybėmis. Kazickų šeimos fondo informacija