Daugiau 
 

„Vaiko vartai į mokslą“: išskirtiniai rėmėjai, aukotojai ir savanoriai

02/26/2016 Aidas
IMGP1539

Vasario 7 d. organizacija „Vaiko vartai į mokslą“ kvietė lietuvių visuomenę į Pasaulio lietuvių centrą Lemonte metiniam veiklos pranešimui. Valdybos narė Ramunė Kubiliūtė pasveikino popietės dalyvius ir supažindino su popietės eiga. Popietė prasidėjo trumpa organizacijos 2015 m. veiklos apžvalga, po to sekė trumpa organizacijos finansinė ataskaita, o popietė užsibaigė 2015 m. Lietuvoje savanoriavusių jaunuolių pasisakymais bei atsakymais į publikos pateiktus klausimus. Pernai organizacija į amžinybę palydėjo net tris buvusius valdybos narius ir tinklavietės meistrą: Danutę Dirvonienę, Reginą Kučienę, Praną Pranckevičių, ir Ramojų Vaitį - juos prisimename ir toliau dirbame.

Organizacija „Vaiko vartai į mokslą“ 2015 metais Lietuvoje rėmė 343 pomokyklinius dienos centrus lankančius rizikos grupės šeimų narius - vaikus ir paauglius. Tačiau organizacijos suteikia tik dalį centrams išsilaikyti reikalingų finansų. Kiekvienais metais centrų vadovės turi rūpintis kiekvieno centro gerbūviu, turi paruošti ir koordinuoti centre dirbančių darbuotojų ir savanorių darbą. Svarbus kasmetinis iššūkis - ieškoti finansinės ir kitokios paramos, rašyti prašymus. Vienos centro vadovės žodžiais, „nauji metai prasidėjo, gyvename šiek tiek su nerimu, laukiame atsakymo į pateiktą paraišką dienos centrų konkursui LR SADM (Socialinės Apsaugos ir darbo ministerija). Labai džiaugiamės VVM pervestais pinigėliais, kaip galimybe veikti. Na, ir vis užmezgu pažinčių su žmonėms, kurie supranta mūsų darbo svarbą ir noriai prisideda...“

Centrų patalpos taip pat sukelia rūpesčių. Viename, pavyzdžiui, per žiemą jau vienuolika metų užšąla vanduo ir šeimininkai (parapija) neišsprendžia vandens problemos. Tačiau vaikai prašyte prašo veikti, ir yra dirbama. Tenka daugiau išleisti maistui, perkami produktai, kurie suvalgomi, nenaudojant indų (vaikai atėję po mokyklos būna jau išalkę, ir kai kurie grįžę namo ne kažką ir begauna).

Remiami centrai pasidalina savo džiaugsmais ir rūpesčiais - Žemaičių Kalvarijoje „Vilties vėrinėliai“ lapkričio mėnesį paminėjo dešimties veiklos metų sukaktį, o centro programos vadovė Jolanta Virbickienė buvo apdovanota ateitininkių korporacijos „Giedra“ premija, skirta moteriai Lietuvoje, pasižymėjusiai krikščioniškų idealų tarnyboje. Šateikiuose viena centro socialinė darbuotoja grįžo iš motinystės atostogų ir centrą lankančių vaikų skaičius paaugo. Du centrai Žemaitijoje pradėjo bendrauti ir pas vieni kitus apsilankė, o viename centre šiuo metu vykdomas Platelių VDC ir jaunimo klubo INDIGO projektas „Pradžiuginkime mažas širdis“, akcija, kurios metu centro lankytojai padovanojo rankų darbo dovanėles vėžiu sergantiems vaikams. Kazlų Rūdoje ir Varėnoje buvo įgyvendintas mezgimo ir nėrimo projektas, dėka paramos, gautos iš 2014 m. balandžio mėnesį mirusios organizacijos narės Irenos Bukaveckienės šeimos. Seselės pranciškonės toliau vadovauja centrui Kaune, tačiau Jonavoje, pasikeitus vietinėms sąlygoms, remiamas centras pernai nebeveikė. Valdyba netrukus turės susilaukti žinių apie seserų naujai steigiamą centrą Rukloje.

Tenka padėkoti organizacijos rėmėjų būrelio koordinatorėms įvairiuose miestuose - už jų pastangas, dalyvavimą mugėse, lėšų telkimo renginius: Eglė Laniauskienė (Klivlandas) surengė talką paruošti pietus išsinešimui, Teresė Landsbergienė (Vašingtonas) dalyvavo vietos Kaziuko mugėje, Rita Giedraitienė ir Rasa Karvelienė (Detroitas), Bronė Nakienė ir Judita Mamaitytė (Sunny Hills, Florida) suburia savo vietovių lietuvius prieš Kalėdas. Po ilgų metų lėšų telkimo, Teresė Gečienė 2015 m. „išėjo į pensiją“. Valdyba jai yra dėkinga ir tikimasi, kad atsiras naujų rėmėjų būrelio koordinatorių Filadelfijoje.

Galiausia, tenka padėkoti ypatingiems rėmėjams, kurie įvairiais būdais pernai palaikė organizaciją. Tai FLO XV golfo turnyro rengėjai ir žaidėjai, Motekaičių šeima, kurie organizacijai paskyrė dalį L. Tijunėlienės meno darbų parodos „Sielos“ galerijoje pelno. Tai solenizantai, kurių šeimos ir draugai paaukojo „Vaiko vartams“ vietoj gimtadienio dovanų. Tai aukojusieji mirusiems prisiminti, ir dosnūs kavos klubo bei įvairių organizacijų nariai. Tai metinio ypatingo labdaros baliaus rėmėjai p.p. Garbonkai ir Sušinskai, varžytinėms aukojusieji ir meninę programą atlikusieji. Negalima pamiršti ir savanorių, kurie padėjo visuose organizacijos renginiuose.

Tarybos narys Giedrius Šulnius pristatė organizacijos iždininkės Vaidos Armanavičiūtės paruoštą finansinę ataskaitą, išryškindamas kai kuriuos duomenis. Jis kvietė visus tylos minute prisiminti 2015 metais į amžinybę iškeliavusius organizacijos narius, jam beskaitant jų vardus bei pavardes. Praėjusiais metais organizacijos pajamos neprilygo 2014 m., bet kadangi labai taupiai leidžiama administracinėms išlaidoms, 2015 m. buvo galima paskirti $60,000 centrams paremti (2016 m. paskirta $60,500). Centrams atsiuntus ataskaitas, pernai centrams paremti išmokėta beveik $46,000.

Nuo 2000 m. organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ valdyba yra koordinavusi ir paruošusi 76 asmenis, kurie savanoriavo organizacijos remiamuose centruose Lietuvoje. Jie buvo įvairaus amžiaus, bet daugiausia - vyr. gimnazijos klasių mokiniai ir studentai. Trys merginos savanoriavo po du kartus, o iš kai kurių šeimų net du ar trys jaunuoliai vienas po kito vyko į Lietuvą savanoriauti. Jaunimą 2015 m. savanoriavimui Lietuvoje paruošė valdybos narė Rita Venclovienė ir tarybos narė Daina Čyvienė. Pastaroji kartu keliavo su jaunimu į Lietuvą ir šios popietės metu pristatė jaunuosius išeivijos ambasadorius, kurių šeimos finansiškai rėmė jaunuolių keliones savanoriauti Lietuvoje (organizacija kelionių nepadengė).

Nuo 2000 m. organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ valdyba yra koordinavusi ir paruošusi 76 asmenis, kurie savanoriavo organizacijos remiamuose centruose Lietuvoje. Jie buvo įvairaus amžiaus, bet daugiausia - vyr. gimnazijos klasių mokiniai ir studentai.

Popietėje dalyvavo penki jaunuoliai (iš viso jų buvo penkiolika, iš trijų JAV valstijų), kurie važiavo į Lietuvą. Jie nuoširdžiai ir su entuziazmu pasidalino įspūdžiais iš patirties savanoriaujant organizacijos remiamuose centruose Lietuvoje. Vincas Rušėnas, Lilė Sadauskaitė ir Ariana Žliobaitė pasidalino įspūdžiais apie darbą Varėnos centre „Svajonė“, o Ūla Lapkutė ir Matas Stankus dalijosi įspūdžiais apie darbą Žemaičių Kalvarijos „Vilties vėrinėliuose“. Daina Čyvienė dar paskaitė kelis įspūdžius, kuriuos aprašė jauni savanoriai Vilniuje ir Kazlų Rūdoje, dėl atstumų iš lankomų universitetų ar gyvenviečių negalėję popietėje dalyvauti. Vaizdžių ekrane matomų nuotraukų dėka publika pamatė savanorius dainuojančius, stovyklaujančius, iškylaujančius su vaikais, su jais pinančius draugystės apyrankes. Visi smagiai nusijuokė, kai buvo pasakojama apie išvyką į ūkį, kur jie išmoko ožkas melžti. Sunku patikėti, kai buvo pasakojama, kad kai kurie jaunuoliai ir vaikai iš mažesnių miestų bei kaimų centrų išvykos metu pirmą kartą aplankė Lietuvos sostinę Vilnių. (Vėliau paminėtas Lietuvių fondui pateiktas prašymas, kuris buvo patenkintas ir lauks įgyvendinimo. Jo metu bus rengiamos pažintinės išvykos į sostinę tokiems centrams, su įvairiomis užduotimis ir pramogomis.)

Savanoriams baigus kalbėti, publika uždavinėjo klausimus, kai kuriuos taikomus organizacijos valdybai, bet pagrinde - jaunimui. Buvo klausiama, kaip rizikos grupės vaikai priskiriami lankyti remiamus pomokyklinius dienus centrus Lietuvoje, kur jie gali gauti reikiamą pagalbą. Nors gal popietėje dalyvavusių savanorių ateities planai nėra užfiksuoti, tačiau į klausimą, ar jie grįš savanoriauti į Lietuvą, viena jauna savanorė tuoj atsakė, kad su centrais tikrai palaiko ryšius. Ateinančią vasarą su šeima, viešnagės Lietuvoje metu, ji žada aplankyti centrą ir supažindinti savo šeimą su vietine šeima, kurioje ji buvo apgyvendinta savanoriavimo metu. Paklausus, kokie tyrimai buvo daromi apie pomokyklinių dienos centrų poveikį lankytojų gyvenimams, buvo atsakyta, kad kol kas per centrų vadoves žinoma tik anekdotinė informacija. Viliamasi, kad ateityje bus ieškoma mokslininkų ar tos srities studentų, kurie norėtų paruošti tokį mokslinį darbą. Po susirinkimo publika neskubėjo išsiskirstyti, o bendravo prie organizacijos narių paruoštų užkandėlių ir kavutės, apžiūrėjo plakatus su veiklos nuotraukomis, pasiėmė valdybos narių paruoštus veiklos informacijos ir finansų lankstinukus.

Organizacija „Vaiko vartai į mokslą“
Dainos Čyvienės nuotr.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu