Daugiau 
 

Vakarai boikotavo Rusijos Pergalės dienos iškilmes

05/15/2015 Aidas
world-11

Rusija šeštadienį surengė savo didžiausią karinį paradą istorijoje, pažymėdama 70 metų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metu sukaktį. Renginio metu tūkstančiai karių žygiavo Raudonojoje aikštėje bei pirmą kartą buvo viešai pademonstruotas naujas šarvuotis.

Iškilmėse dalyvavo daugybė aukšto rango užsienio atstovų, tačiau dauguma Vakarų lyderių atsisakė atvykti dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte. Prezidento Vladimiro Putino teigimu, pastaraisiais metais tarptautiniam bendradarbiavimui kilo milžiniška grėsmė. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino jį teisinant agresiją.

Rusija ir toliau neigia Vakarų tvirtinimus, kad šalis ginkluoja sukilėlius rytų Ukrainoje. Daugiau nei 6 000 žmonių žuvo nuo 2014 m. balandžio, kuomet Ukrainai priklausančiuose Donecko ir Luhansko regionuose kilo neramumai.

Galios demonstravimas

Savo įžanginėje kalboje prezidentas Putinas pagerbė sovietų karių pasiaukojimą Antrojo pasaulinio karo metu bei padėkojo „Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų žmonėms už jų indėlį į pergalę“. Tačiau jis taip pat pridėjo: „Pastaraisiais dešimtmečiais esminiai tarptautinio bendradarbiavimo principai buvo ignoruojami vis dažniau ir dažniau. Mes regime, kaip karinio bloko mentalitetas įgauna pagreitį.“

Šie jo komentarai atkartoja ankstesnes Putino replikas apie tai, kas, jo teigimu, yra JAV ir jos NATO sąjungininkių pastangos apsupti Rusiją kariniu atžvilgiu.

Tuo tarpu, per vainiko padėjimo ceremoniją Kijeve, Ukrainos vadovas Petro Porošenka pasmerkė praėjusiais metais pasirodžiusius Rusijos pareiškimus, kuriuose jo vyriausybė yra vadinama fašistine: „Akivaizdu, kad tai yra daroma dėl vieno vienintelio tikslo – siekiant pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.“

Pergalės paradas Maskvoje prasidėjo 10 val. ryto vietos laiku. Vėliau Raudonojoje aikštėje žygiavo kariai iš visos Rusijos – kai kurie jų apsirengę Antrojo pasaulinio karo uniformomis - ir praskriejo daugiau nei 100 karinių lėktuvų.

Palyginus šių metų užsienio svečių sąrašą su praėjusiais metais, vietoje Rusijos Antrojo pasaulinio karo laikų Europos sąjungininkių, šalia prezidento Putino stovėjo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tarp daugiau nei 20 renginį stebėjusių pasaulio lyderių taip pat buvo ir Indijos prezidentas Pranabas Mukherjee bei Jungtinių tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kaip ir Egipto bei Pietų Afrikos prezidentai, Centrinės Azijos šalių lyderiai ir tokios ilgametės Rusijos sąjungininkės kaip Kuba su Venesuela. Dauguma Vakarų lyderių vietoje savęs stebėti parado atsiuntė savo ambasadorius. Kai kurie jų paneigė, kad tai buvo boikotas, bet jų žinutė aiški. „Vakarų lyderiams nedera stovėti ant karinio podiumo kartu su ponu Putinu po Rusijos įvykdyto Krymo aneksijos“, - sakė vienas Europos diplomatas.

Renginyje taip pat buvo pademonstruotas naujasis, modernių technologijų karinis tankas „Armata“, turintis nuotoliniu būdu valdomą ginklo bokštelį ir šarvuotą įgulos kapsulę bei „RS-24 Yars“ tarpžemynines balistines raketas, kurių kiekvienoje telpa po tris branduolinius užtaisus.

Pirmą kartą Maskvoje pražygiavo ir kinų kariai, tokiu būdu pademonstruodami artimus santykius tarp Rusijos ir Kinijos. Mažesnio masto kariniai paradai taip pat vyko kai kuriuose kituose miestuose, įskaitant Sevastopolį Kryme – 2014 m. Rusijos aneksuotą pusiasalį Ukrainos pietuose – bei tokiuose Ukrainos sukilėlių valdomuose miestuose, kaip Doneckas ir Luhanskas.

Penktadienį Lenkija taip pat surengė alternatyvias iškilmes, į kurias sukvietė atsisakiusius į Maskvą vykti lyderius. Gdanske surengtoje ceremonijoje dalyvavo kelių šalių prezidentai, įskaitant Ukrainos, Lietuvos, Estijos, Čekijos Respublikos, Bulgarijos ir Rumunijos lyderius bei JT generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.

Didysis patriotinis Rusijos karas (1941-1945 m.)
 1941 m. birželio 22 d.: Vokietijos nacių pajėgos įsiveržia į Sovietų Sąjungą, nepaisant 1939 m. pasirašyto nepuolimo pakto;
 1942-43 m. žiema: Vokietijos veržimasis sustabdomas Stalingrade, pietų Rusijoje (dabartini Volgogradas). Ilgo mūšio metu žūva apie 2 mln. karių ir civilių;
 1944 m.: Sovietų ofenzyva plinta per visą Rytų Europą, tuo pačiu metu atsitraukiant vokiečių pajėgoms;
 1945 m. balandžio 21 d.: Sovietų pajėgos įžengia į Berlyną;
 1945 m. balandžio 30 d.: Hitleris nusižudo savo bunkeryje;
 Daugiau nei 60 mln. karo aukų visame pasaulyje – daugiausiai jų sovietai, iš kurių žuvo apie 26 mln.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu