Nepaisant augančios ekonomikos ir didėjančių laisvų darbo vietų, visuomenė yra nusiteikusi dar pesimistiškiau nei iškart po 2008 m. finansinės krizės. Vis daugiau amerikiečių abejoja tuo, kad yra įmanoma sunkiai dirbti ir tapti turtingais, skelbia „New York Times“ atlikta apklausa.
Apklausa, klaususi amerikiečių nuomonės dėl daugelio ekonominių ir finansinių klausimų, išsiaiškino, jog tik 64 proc. respondentų teigė vis dar tikintys „amerikietiška svajone“. Tai yra žemiausias rezultatas per maždaug du dešimtmečius. Net ir 2009 m. pradžioje, finansinei krizei pasiekus dugną, 72 proc. amerikiečių vis dar tikėjo, kad sunkus darbas galia atnešti turtus.
„Viskas labai pasikeitė, - apie apklausos rezultatus kalbėjo Michaelas Herdmannas, 54 m. amžiaus į pensiją išėjęs viešojo sektoriaus darbuotojas iš Ohajo. – Kortos atsisuko ne tik prieš žemiausiąją klasę, bet ir prieš žemesniąją vidurinę klasę.“
„Šiuolaikiniai politikai nebesupranta, kokiu tikslu yra vykdomos socialinio aprūpinimo programos, - pridėjo jis. – Jie nesupranta, kad mes vargšams padedame nusipirkti maisto tam, kad taip pat padėtume finansuoti ūkininkų darbą. Jie sistematiškai sumažino viską, kas padėdavo vargšams.“
Ryškus tikėjimo „amerikietiška svajone“ nuosmukis paskelbtas tuo pat metu, kai šalyje per mėnesį sukuriama po daugiau nei 300 000 naujų darbo vietų, o vidutinis valandinis paprastų darbuotojų atlyginimas padidėjo daugiau nei buvo tikėtasi. Ekonomiką taip pat paskatino naftos kainų kritimas, kuris artėjant švenčių sezonui į vidutinio amerikiečio kišenes pažėrė daugiau pinigų.
Nepaisant niūraus požiūrio, dauguma apklaustųjų teigė labiau nerimaujantys dėl to, kad per didelis Vašingtono reglamentavimas gali sutrukdyti ekonomikai, o ne dėl „turtinės nelygybės“. 54 proc. respondentų sakė, kad tai, jog „pernelyg didelis reglamentavimas gali užkirsti kelią ekonomikos augimui“, buvo didesnė problema nei tai, kad „pernelyg mažas reglamentavimas gali sukurti netolygų turto pasiskirstymą“. Tik 38 proc. manė, kad pernelyg menkas reglamentavimas kelia didesnes problemas.
Šis atsakymas yra ypač vertas dėmesio, turint omenyje nuolatinį ekonomistų ir abiejų partijų politikų susirūpinimą dėl didėjančio atotrūkio tarp turtingiausių amerikiečių ir viduriniosios klasės.
„Nežinau, ką reiškia netolygus turto pasiskirstymas“, - sakė Robertas Monti, 74 m. amžiaus į pensiją išėjęs socialinių mokslų mokytojas iš Niagara Falls, Niujorko, vadinantis save „registruotu demokratu, kuris jau daug metų nebalsavo už demokratų partiją“.
Jis sakė: „Yra įrodyta, kad visi negali uždirbti vienodos sumos pinigų, ir juokinga būtų sakyti, kad tai įmanoma padaryti. Ekonomikoje lygybės niekuomet nebus. Niekuomet.“
Vis dėlto, apklausa parodė, kad nežymi 52 proc. amerikiečių dauguma mano, jog šalies ekonominė sistema yra sąžininga ir suteikia visiems lygias galimybes; 45 proc. mano, kad ji yra nesąžininga. Sistemą teisinga daugiau laikė asmenys su didesnėmis namų ūkio pajamomis.
„Turtingumo“ sąvoka taip pat interpretuojama labai skirtingai. 26 proc. respondentų šalies šiaurės rytuose sakė, kad „turtinga“ šeima vadintų tokią, kuri per metus uždirba nuo $100,000 iki $199,000. Vidurio vakaruose 22 proc. respondentų sakė, kad mažiau nei $100,000 uždirbanti šeima gali būti laikoma „turtinga“. Tik 7 proc. amerikiečių mano, kad keturių asmenų šeimai reikia uždirbti septynženklę sumą per metus, kad ji galėtų būti laikoma turtinga.
Beveik pusė apklaustų amerikiečių taip pat teigiamai įvertino šalies ekonomiką – tai yra 9 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Tačiau dauguma mano, kad ekonomika stagnuoja, o ne gerėja arba blogėja, galbūt dėl to, kad dauguma – beveik 6 iš 10 – respondentų teigia, jog jų pačių finansinė situacija išliko tokia pati. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, jog rūpinasi, kaip susitaupyti pakankamai pinigų pensijai. Labiausiai dėl to nerimavo 30-64 m. amžiaus respondentai.
Amerikiečiai taip pat nerimauja dėl savo banko sąskaitų saugumo – ypatingai internetinės bankininkystės. Beveik 9 iš 10 amerikiečių sako esą susirūpinę, jog jų asmeninė informacija – socialinio draudimo numeris, mobilaus telefono numeris ar banko sąskaitų numeriai – gali būti pavogti. 4 iš 5 taip pat abejoja mažmenininkų gebėjimu tinkamai apsaugoti pirkėjų asmeninę informaciją. 2 iš 5 respondentų teigė nebeapsiperkantys internete dėl saugumo.
Telefoninė apklausa visos šalies mastu buvo atliekama gruodžio 4-7 dienomis, apklausus 1 006 suaugusiuosius. Apklausos paklaida siekia -+4 procentinius punktus.
