Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

08/15/2018

Diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos plėtros
Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyks dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl partnerystės. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatys Lietuvos regioninės politikos prioritetų projektą iki 2030 metų, užsienio ekspertai – tarptautines regionų ekosistemų vystymo gerąsias praktikas. Bus diskutuojama dėl regiono švietimo, mokslo, savivaldos, verslo partnerystės galimybių, įgyvendinant nacionalinę regionų politiką ir taikant užsienio šalių gerąsias praktikas Lietuvoje. Dr. Jukka Teräs iš Suomijos, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitys pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Silje Bareksten iš Norvegijos, Oslo verslo regionų asociacijos vykdomo išmaniojo miesto projekto vadovė, skaitys pranešimą apie partnerystę regione diegiant inovacijas. Ekspertės patirtis – unikali: ji dirbo su inovacijų, technologijų perdavimo ir komercializavimo projektais Oslo universitete, Oslo universitetinėje ligoninėje, CERN (Ženevoje), Monrealyje (Kanadoje).  Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas viliasi, kad KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, sudarytų palankesnes sąlygas investuoti, ugdyti talentus, tapti veiksmingu sprendimų centru Vakarų Lietuvos regione. „Klaipėdos universitetas yra vienas pagrindinių mokslo ir studijų centrų šiame regione, todėl matome galimybę su kitomis aukštosiomis mokyklomis regione dirbti išvien ir kurti aukštą pridėtinę vertę Vakarų Lietuvos regionui: pritraukti jaunus žmones, skatinti verslumą, vykdyti sudėtingus mokslinius tyrimus.“ Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, veiksmingai regioninei politikai būtini stiprūs ir už savo plėtrą atsakingi regionai, kuriems galėtų būti perduotos didesnės plėtros planavimo ir valdymo galios: investicijų politikos įgyvendinimas, dalies viešųjų paslaugų valdymas ir didesnis savarankiškumas naudojant finansinius išteklius. Taigi nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 metų, parengti siekiant sudaryti oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus gyvenimo bei darbo prielaidas visoje Lietuvoje, bus pristatomi Klaipėdoje, kur ketinama aptarti ir Vakarų Lietuvos regiono perspektyvas.

Daugiau
08/15/2018

Premjeras: ir toliau stiprinsime Lietuvos ir Japonijos ryšius
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis atsisveikino su kadenciją Lietuvoje baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda. „Nuoširdžiai dėkoju, kad per savo darbo Lietuvoje metus prisidėjote prie mūsų šalių bendradarbiavimo bei gerų ir draugiškų dvišalių santykių“, – sakė premjeras. T. Shigeeda reikšmingai prisidėjo organizuojant aukšto lygio Japonijos pareigūnų vizitus į Lietuvą. Primintina, kad sausį įvyko istorinis Japonijos premjero Šinzo Abės vizitas Lietuvoje. Laukiama, kad Lietuvą aplankys ir kiti Japonijos Vyriausybės nariai. Siekiama toliau stiprinti dvišalius ryšius, tame tarpe ir Japonijos bei Baltijos šalių bendradarbiavimo formate. Premjero teigimu, Lietuva vertina Japonijos ambasados pastangas pritraukiant gausią Japonijos delegaciją į Life Sciences Baltics gyvybės mokslų forumą Vilniuje šių metų rugsėjo mėnesį ir 2016 metais. Prisimintas Japonijos gynybos pajėgų laivų apsilankymas Klaipėdos uoste 2016 m.  Tai - unikalus įvykis mūsų valstybių istorijoje, skirtas pažymėti diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Lietuva ir Japonija, kaip bendraminčiai partneriai, turi daug potencialo stiprinant bendradarbiavimą saugumo srityje. Japonijos diplomatui Ministras Pirmininkas padėkojo už aktyvų darbą Lietuvos regionuose, skiriant dėmesį mažesnėms savivaldybėms. Neabejojama, kad veikla stiprinant ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos žmonių, ir ypatingai jaunimo, duos pozityvių rezultatų ateityje. Pasidžiaugta Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos vadovų susitikimo, vykusio liepą, rezultatais. Ekonominės ir strateginės partnerystės sutarčių pasirašymas yra istorinis momentas, pradedantis naują dvišalių santykių etapą ir iš esmės atveriantis kelią laisvai prekybai tarp ES ir Japonijos. Laukiama pernai pasirašytos Sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos greito įsigaliojimo. Turizmas išlieka svarbia Lietuvos ir Japonijos dvišalio bendradarbiavimo sritimi. Prieita sutarimo, kad Čiunės Sugiharos paveldo išsaugojimas stiprina ryšius tarp mūsų valstybių žmonių, todėl tai būtina plėtoti ateityje. Premjeras taip pat išreiškė interesą artimiausiu metu su atsakomuoju vizitu apsilankyti Japonijoje.

Daugiau
08/15/2018

VU susitiks žymiausi pasaulyje konstrukcionizmo atstovai
Rugpjūčio 21-25 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė konferencija „Konstrukcionizmas, informatinis mąstymas ir švietimo inovacijos“. Tai jau penktoji konferencija, nuo 1992 m. kas dvejus metus vykstanti skirtingose šalyse, pratęsusi 27 metų trukmės Europos Logo konferencijų tradiciją. Lietuvoje ši konferencija rengiama pirmą kartą. Konferencija suburs mokslininkus iš daugiau negu 40-ties skirtingų šalių, dirbančius technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sanglaudoje bei taikančius inovatyvius informatikos, inžinerijos, ugdymo mokslų metodus, tyrinėjimais grįstą mokymą(si), ugdymo procese naudojančius informatinį mąstymą lavinančias priemones, neapsiribojančias kompiuteriais. Į konferenciją taip atvyks ir šioje srityje sėkmingai dirbantys Lietuvos išeivijos atstovai.  „Didžiausi šalių pokyčiai yra siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu. Skaitmenines technologijos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, skaitmeniniai priedai, tinklai ir kt.  yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti pramonės šaka, o Code.org skelbia, kad 2020 m. pasaulyje reikės 1,4 mln. naujų programuotojų, nors bus teparengta 0,4 mln. Jeigu norime būti šios srities lyderiais, turėtume (at)naujinti informatikos turinį bei tobulinti mokyklų bendruomenių skaitmenines kompetencijas – viliamės, kad ši konferencija pasitarnaus šiam tikslui“, – teigė konferencijos pirmininkė, VU profesorė Valentina Dagienė. „Džiaugiamės, kad konferencija sutampa su pedagogų rengimo Vilniaus universitete atsinaujinimu. Filosofijos fakultete įsteigtas Ugdymo mokslų institutas tampa vienu iš trijų Lietuvoje veiksiančių pedagogų rengimo centrų. Siekiame, kad pedagogų rengimas Vilniaus universitete remtųsi naujausiais pedagoginiais tyrimais ir atsižvelgtų į naujausias pasaulines tendencijas. Todėl ypač svarbia tampa prof. Valentinos Dagienės iniciatyva prieš konferenciją, rugpjūčio 20 dieną, organizuoti Lietuvos mokytojams skirtą renginį, kurio metu užsienio mokslininkai surengs šalies mokytojams net 18 kūrybinių dirbtuvių.  Į šias dirbtuves užsiregistravo daugiau negu 170 mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų. Tai unikali galimybė jiems padiskutuoti su pasaulinio lygio mokslininkais“, – sakė VU Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas. Šių metų konferencijos dėmesio centre – mokyklinės informatikos (angl. Computer Science, Computing) programos, informatinio mąstymo (Computotional Thinking) lavinimas ir tarpdalykinis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ar trumpiau, STEM krypties ugdymas. Vilniaus universitetui, gavusiam finansavimą pertvarkyti Vilniaus planetariumą į nacionalinį STEM centrą, konferencijos dėka atsiveria galimybės išgirsti žymių šios srities mokslininkų įžvalgas bei užmegzti tvirtus akademinius ryšius. Konferencijoje bus aptariama konstrukcionizmo epistemologija, informatinio mąstymo ugdymas, neformaliojo ugdymo naujovės, technologijomis grįstas ugdymas, socialinis teisingumas ir lygybė, mokytojų rengimas ir švietimo politika, technologijų ir vaizduojamojo meno ryšiai. Konferencija pasižymi pranešimų ir veiklų formų įvairove: moksliniai pranešimai, praktiniai pristatymai, dirbtuvės, darbo grupės, demonstraciniai ir stendiniai pranešimai, refleksijos, diskusijos, simpoziumai. Konstrukcionizmo pradininkas – Seymouras Papertas, žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų, bendradarbiavęs su Jean Piaget.

Daugiau
08/15/2018

Žolinė
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė – tai vasaros ir rudens sandūros šventė, kuri Lietuvoje švenčiama nuo senų laikų. Rugpjūčio vidurys – tai laikas, kai svarbiausi lauko darbai jau nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti. Kartu tai ir atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Day.lt  ir alkas.lt rašo apie seniausias Žolinės tradicijas: “Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.“ “Į Žolinės puokštę buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Todėl Pietryčių Lietuvoje ši šventė dar buvo vadinama Kopūstine. Per Žolinę merginos pindavo devynis skirtingų augalų vainikus. Po šventės jų neišmesdavo, o susidžiovindavo ir saugodavo, kad užėjus griaustiniui galėtų jais pasmilkyti namus ar susirgus išsivirti arbatos.” Lietuvoje įvedus krikščionybę, pagoniškos Žolinės tradicijos susiliejo su krikščioniškomis, o Žolinė sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. 15 min. rašo apie krikščioniškąsias šventės ištakas: „Po Kristaus nukryžiavimo jo motina liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno kape rado tik žolynų pilną karstą – Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė dogma. Rugpjūčio 15-oji yra seniausia ir garbingiausia Marijos šventė.” Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.  15 min. kalbinta etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės savo sandara simbolizuoja gyvenimo, pasaulio pilnatvę. Etnologė atkreipia dėmesį, kad skintų žolynų pomėgis apskritai yra būdingas lietuvių mentalitetui: “Merginos netgi kasdien segdavosi gėles į plaukus, eidamos į bažnyčią visada, jei tik turėjo, nešdavosi gėlių puokštelę, moterys maldaknygių skirtukais naudojo džiovintus žolynus… Tad ir Žolinių puokštę Lietuvoje galima pripažinti kaip vieną išskirtinesnių šios šventės raiškų.“ Pasak G. Kadžytės, “Žolinė – tai diena, kuomet švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkojama už naują derlių. Šios šventės šaknys ir pavadinimas slypi gilioje senovėje. Žolinės pavadinimas galėjo išlikti dar iš tų laikų, kai nebuvome žemdirbiai, o maitinomės tuo, ką motulė žemelė mums išauginusi dovanodavo. Augalai pirmieji apgyvendino žemę, vėliau tapdami pirmuoju žmonių maistu, juk žolę nuskinti lengviau, nei žuvį ar kitą gyvūną sugauti. Laukiniai augalai gelbėdavo žmones ištikus badmečiams. Padėka už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių yra šios šventės prasmė.“

Daugiau
08/13/2018

Įvardytas Sietle lėktuvą pagrobęs vyras
Lėktuvą Sietlo oro uoste pagrobė Vašingtono valstijos gyventojas Ričardas Raselas (Richard Russell), kuris aviacijos kompanijoje „Horizon Air“ dirbo apie trejus su puse metų. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais JAV teisėsaugos institucijose.

Daugiau
08/13/2018

NASA paleido zondą Saulei tirti
Sekmadienį iš JAV kosmodromo Kanaveralo kyšulyje Floridos valstijoje pakilo nešančioji raketa „Delta IV Heavy“ su zondu „Parker Solar Probe“, tirsiančiu Saulės karūną.  Kompanijai „United Launch Alliance“ priklausanti raketa turi išvesti į aukštą elipsinę orbitą nedidelio automobilio matmenų aparatą.Zondas „Parker Solar Probe“, taip pavadintas astrofiziko Eugene`o Parkerio garbei, per ateinančius septynerius metus 24 kartus apskries apie Saulę. Aparato kūrėjai tikisi, kad jam pavyks priartėti prie žvaigždės 6,1 milijono kilometrų atstumu. Taip arti Saulės dar nėra buvęs nė vienas žmogaus sukurtas zondas.„Parker Solar Probe“ prietaisus nuo Saulės spindulių turi apsaugoti masyvus terminis skydas. Anksčiau NASA pranešė, kad aparatas pirmą kartą priartės prie Saulės lapkričio mėnesį, o pirmosios nuotraukos bus perduotos į Žemę gruodžio mėnesį.  

Daugiau
08/13/2018

Premjeras žada, kad skurdo lygis jau kitais metais mažės
Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad jau kitais metais skurdas Lietuvoje nebedidės. Kartu S. Skvernelis pabrėžia, kad dėl to, jog 2017 m. skurdo lygis Lietuvoje augo, kalti ne tuo metu sprendimus priiminėję valdantieji, bet ankstesnių Vyriausybių sprendimai.

Daugiau
08/13/2018

Paskelbus skurdo statistiką, SADM vardija, ko imtasi
Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, duomenis apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)

Daugiau
08/13/2018

Tarp inovatyviausių pasaulyje žaliųjų idėjų – ir lietuvių kuriami produktai
Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Septynios komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apsk. varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame tvariųjų idėjų konkurso finale Škotijoje. Ar lietuvių idėjos šiemet vėl bus įvertintos pasauliniu lygiu? Rugpjūčio 10 d. vykusiame nacionaliniame finale komandos pristatė savo žalias verslo idėjas, atskleidė jų inovatyvumą, technologinį potencialą, įtaką visuomenei, galimybes plėsti rinką. Daugiausia dėmesio buvo skiriama teigiamam verslo idėjų poveikiui aplinkai ir galimybėms praktiškai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Komisija išrinko TOP-3 idėjas. Pirmąją vietą laimėjo „Biovala“ komanda, kuri pasiūlė inovatyvų užterštų teritorijų valymą uždaro ciklo principu. Jų siūloma inovatyvi idėja leidžia teritorijas išvalyti pigiau nei trandiciniais metodais, be to - nedarko kraštovaizdžio. Antrąją vietą užėmė „Hemp Cup“ komanda. Jos nariai kuria technologiją, leisiančią pakeisti neperdirbamus vienkartinius puodelius. Komandos siūlomas produktas - organiški puodeliai, pagaminti iš kanapių pluošto. Trečiosios vietos laimėtojai – „Popa Boat“ komanda, siekianti į rinką įvesti inovatyvią vandens transporto priemonę. Jie siūlo išmanų, saulės energija varomą „katamaraną“, kurį būtų galima išsinuomoti tiek poilsiui, tiek kelionei iš taško „A“ į tašką „B“. Finalo metu pirmosios vietos laimėtojai - komanda „Biovala“ - taip pat buvo apdovanoti specialiu prizu. Prieš išvykdami į tarptautinį finalą komandos nariai turės galimybę susitikti su Didžiosios Britanijos ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence. Komandas finalo metu vertino „Lietuvos energija“ inovacijų projektų vadovas Andrius Šliužas, verslo angelų tinklo „LitBAN“ iniciatorius ir valdybos narys Gytenis Galkis, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje darnaus vystymosi politikos specialistė Audronė Alijošiūtė ir UAB „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas. Trys geriausiomis pripažintos Lietuvos komandos iškovojo teisę atstovauti Lietuvai lapkričio 1-2 d. Edinburge, Škotijoje vyksiančiame didžiajame žaliųjų idėjų konkurso finale, kuriame komandos rungsis dėl geriausių žaliųjų idėjų titulo ir specialiai įsteigtų prizų. Dešimties „ClimateLaunchpad“ didžiajame finale geriausiai pasirodžiusių komandų laukia 18 mėnesių trukmės verslo akseleravimo programa žaliųjų idėjų vystymo verslo akseleratoriuje „Climate-KIC Accelerator“. Pirmosios vietos nugalėtojui taip pat bus įteiktas 10 000 EUR piniginis prizas, antrosios vietos laimėtojui – 5 000 EUR, o trečiosios – 2 500 EUR piniginis prizas. Du mėnesius trukusios programos „ClimateLaunchpad“ metu dalyviai mokėsi verslo vystymo pagrindų ir savo žinias gilino 2 dienų trukmės mokymų stovykloje (Bootcamp) kartu su verslininku, pasaulinio lygio švariųjų technologijų ir tvarumo ekspertu Michael Goodfellow. Taip pat dalyviams buvo surengtos mokymų ir konsultacijų sesijos, kurių metu jie grynino savo žaliojo verslo idėją, tobulino verslo modelį, tyrė rinką ir ruošėsi savo projekto pristatymui nacionaliniame finale. „Būtina skatinti naujas ir inovatyvias idėjas bei padėti idėjų autoriams pasiekti rinką. Tai vienas iš būdų, kuriuo galime atskleisti Lietuvos švariųjų technologijų potencialą ir taip prisidėti prie tvarios plėtros. Švariųjų technologijų sprendimai yra pagrindas sėkmingam ateities verslui. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad Lietuvių idėjos yra lygiavertės varžytis su kitais novatoriais Europoje ir ne tik. Nekantriai laukiame rudens, kai lietuvių komandos vėl pristatys save visam pasauliui“, – teigė Laima Kaušpadienė, programą „ClimateLaunchpad“ Lietuvoje įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė. 

Daugiau
08/13/2018

5 patarimai, kaip užtikrinti drabužių ilgaamžiškumą
Kad ir kaip tobulėtų skalbimo mašinų bei audinių gamybos technologijos, retkarčiais drabužiai vis dėlto traukiasi, plyšta ar praranda formą. Ekspertai teigia, kad kitaip niekada ir nebus, nes dalis šių negerovių nutinka dėl paties žmogaus kaltės. Pateikiame 5 patarimus, kaip rūpintis drabužiais, kad jie per kelias savaites nesusidėvėtų. Šilkas – jautrus ir glamžytis linkęs audinys Nors šilkiniai apdarai itin patogūs bei dailūs, daugelis juos mėgstančių žmonių turbūt puikiai žino, kokia ši medžiaga jautri. Nuo intensyvios saulės šviesos šilkas praranda spalvą, o neišplaunamas dėmes ant jo gali palikti net dezodorantas ar kvepalai. Šilkinius audinius reikia kruopščiau prižiūrėti, todėl netinkamai parinkta skalbimo mašinos programa ar net netinkamas skalbimas rankomis audinį gali sugadinti. „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis aiškina, kad jautrioms medžiagoms plauti reikia specialių programų. „Jautriam audiniui skalbimo mašinos turi specialias programas. Šilko (Silk) programa skalbia itin švelniai, žemoje 30 °C temperatūroje, o drabužiai gręžiami mažesniu greičiu. Jei tokios galimybės nėra, galima pasirinkti Vilnos ar Skalbimo rankomis programas (30 °C temperatūra ir mažesnis gręžimo greitis)“, – teigia P. Gendvilis. Prakaitas: kasdien plauti ar leisti išdžiūti? Aktyviai sportuojantiems žmonėms nuolat kyla klausimas, ką daryti su šlapiais nuo prakaito drabužiais? Kasdien juos skalbti nepraktiška, ypač žiemą, nes jei neturite džiovyklės, jie iki ryto neišdžius ir kitą dieną sportuodami galite neturėti ką apsirengti. Bet skalbti tik kartą per savaitę taip pat ne išeitis. Mažai suteptą sportinę aprangą galima skalbti ir greita skalbimo mašinos programa, tačiau tokiu atveju nepadauginkite skalbimo priemonių, nes šios gali neišsiskalauti. Neturintiems laiko skalbti, gali praversti Garų (Steam) programos, kurios atgaivina audinius, per trumpą laiką pašalina nepageidaujamus kvapus, be to, aprangos nereikia džiovinti. Tačiau jei drabužiai jau tikrai purvini, be specialios sporto programos neišsiversite.  Sportinius orui laidžius lauko drabužius reikėtų skalbti ir džiovinti Lauko drabužių (Outdoor) programomis, kurios ne tik gerai išskalbia jautrius audinius, bet ir išsaugo orui pralaidų sluoksnį. Kaip užtikrinti, kad M netaptų XL Jei jau skyrėte laiko ir brangesnį drabužį išskalbėte rankomis, mažiausiai norisi, kad jis ištįstų. O būtent taip nutinka, kai išplovę laikote palaidinę ar megztinį pakėlę leisdami vandeniui nubėgti. Vanduo tempia audinį žemyn ir drabužis šiek tiek išsitempia. Kelis kartus tai pakartojus rūbas tarsi be jokios priežasties ima ir pailgėja. „Ypač jautri yra vilna, todėl jeigu ruošiatės vilnonį drabužį skalbti skalbimo mašina, naudokite Vilnos (Wool) programą. Nedėkite daugiau nei 2 kg skalbinių. Jeigu norite būti tikri, kad vilnoniai drabužiai bus išskalbti ir išdžiovinti saugiau, rinkitės skalbimo mašinas ar džiovykles su „Woolmark“ sertifikuotu ženklu. Tiek skalbiant, tiek džiovinant tinkama temperatūra ir būgno sukimo greitis nesuvelia ir neištampo vilnonių audinių. Be to, šia programa galima skalbti ir kitus itin jautrius audinius, ypač tuos, kurie pažymėti „skalbti rankomis“ ženkliuku“, – aiškina P. Gendvilis. Kartais skalbti išvis nebūtina Prieš dedant drabužį į skalbimo mašiną, derėtų savęs paklausti – ar tikrai jį jau reikia plauti? Neretai skalbti padedame nebetinkamus nešioti, tačiau dar ne purvinus apdarus.  „Reikia pripažinti, kad dažnas skalbimas aukštesnėje temperatūroje neišvengiamai blukina spalvas ir gali pažeisti audinio struktūrą. Skalbimas žemoje temperatūroje ne visada gelbsti, nes tokiu atveju gali ne visai ištirpti plovimo ir skalavimo priemonės, o nuo to nukenčia ir skalbimo kokybė, ir pats drabužis. Išeitis – garų programos. Garai medžiagas atnaujina, naikina kvapus bei mažina susiglamžymą, bet iš tiesų neskalbia. Su Atšviežinimo (Refresh) programa džiovyklėse galima „atgaivinti“ net batus ar paltą“, – sako „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas. Skalbiniai – kaip žmonės – turi derėti Rodos, tai turėtų būti akivaizdu, tačiau dažnai lengvai pamirštama. Skalbiamus drabužius reikėtų skirstyti ne vien pagal spalvas, bet ir pagal medžiagas. Pavyzdžiui, vienu kartu skalbti sumetę rankšluosčius ar megztinius drauge su velvetinėmis ar paprasčiausiomis juodomis kelnėmis, ištrauksite tiesiog nebepataisomai susivėlusį drabužį. „Kartais siekdami sutaupyti žmonės stengiasi išskalbti kuo daugiau skalbinių, todėl neatsižvelgia į jų audinį. Būtina pabrėžti, kad šiuolaikinės skalbimo mašinos pritaiko vandens ir energijos kiekį bei skalbimo trukmę prie skalbinių kiekio – kuo jų mažiau, tuo trumpiau ir skalbs. Todėl skalbdami vienodus audinius drauge ne tik lengviau juos apsaugosite, bet dar ir sutaupysite“, – teigia P. Gendvilis.

Daugiau
08/13/2018

Teroristinius nusikaltimus kurstanti informacija bus draudžiama
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Šiuo teisės aktu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl kovos su terorizmu nuostatos. Pakeitimais siekiama nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones, įgalinančias greitai pašalinti žalingą interneto turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti, kartu užtikrinant, kad šios priemonės būtų būtinos ir proporcingos. Europos Komisijos rekomendacijoje teigiama, kad tokia informacija žalingiausia pirmą valandą po jos pasirodymo internete. Įsigaliojus pataisoms, policija įgis teisę duoti nurodymus tokią informaciją blokuoti arba pašalinti. Pildant Visuomenės informavimo įstatymą nustatoma, kad draudžiama skleisti teroristinius nusikaltimus skatinančią arba kurstančią informaciją. Kartu, siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiama tokios informacijos sąvoka. Tai informacija, kuria tiesiogiai skatinama ar kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami ar pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užtikrinti paramą teroristiniam elgesiui ar stipriai įbauginti gyventojus. Policija, sužinojusi apie internete paskleistą tokio turinio informaciją, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pasiūlys savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti. To nepadarius, policija turės duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma Lietuvoje) ir tinklo paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma ne Lietuvoje) blokuoti tokią informaciją iki 72 valandų. O siekiant pašalinti šią informaciją arba ją blokuoti ilgiau nei 72 valandoms policija privalėtų gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą. Privalomi nurodymai blokuoti arba šalinti informaciją turės būti įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jų gavimo momento. Poįstatyminiu teisės aktu bus nustatyta tvarka, kaip viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, vartotojai bus informuojami apie blokavimo arba šalinimo priežastis.

Daugiau
08/10/2018

JAV sankcijos Iranui: padės nuversti režimą ar tik jį sustiprins?
Pastarosiomis dienomis keliuose Irano miestuose netyla protestai: jų dalyviai piktinasi sudėtinga šalies ekonomine situacija. Ekonomikai dar didesnį smūgį gali suduoti antradienį įsigalėjusios JAV sankcijos, privertusios iš Irano pasitraukti tarptautines įmones. Ar šie Vašingtono veiksmai išprovokuos režimo pokyčius Teherane? „Laisvosios Europos radijas“ rugpjūčio pradžioje rašė, kad sparčiai smunkant vietos valiutos rialo vertei dolerio atžvilgiu ir augant nedarbui, iš Irano į karo siaučiamą gimtinę išvyksta net kadaise čia geresnio gyvenimo ieškoję afganai. Iraniečiams siekiant apsaugoti savo santaupas ir rialus keičiant į dolerius, liepos 31 dieną Irano valiuta juodojoje rinkoje pasiekė rekordines žemumas: vienas doleris buvo vertas 119 tūkst. rialų. Sparti rialo devalvacija sutapo su JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu pasitraukti iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo, kuriuo Teheranas įsipareigojo nebevystyti branduolinių ginklų programos. Ekonominiai sunkumai palietė ir Irano gyventojus. Remiantis pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimais ir įrašais socialiniuose tinkluose, matyti, kad sostinėje Teherane, taip pat Mašhade, Isfahane ir Širaze vyksta protestai. Sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvauja protestuose, kadangi vyriausybė bando kontroliuoti informacijos sklaidą Vis dėl panašu, kad demonstracijos nėra masinės – dalyvauja nuo kelių dešimčių iki šimtų žmonių. Daugiausia – vyrai, bet įsijungia ir moterys. Anot liudininkų, šiuose protestuose ekonominis nepasitenkinimas, reiškiamas tokiais šūkiais kaip „mirtis aukštoms kainoms ir infliacijai“, dažnai perauga į politines skanduotes: „mirtis diktatoriui“, „mūsų priešas yra čia. Jie meluoja sakydami, kad tai – Amerika“, „mirtis Hezbollah“. Irano lyderiai – tiek ajatola Ali Khamenei, tiek prezidentas Hassanas Rouhani – protestų nekomentuoja. Liudininkai tikina, kad saugumo pajėgos protestuotojų išvaikymui panaudojo jėgą, įskaitant ašarines dujas, juos mušė guminėmis lazdomis. Pranešama apie suėmimus, tačiau jų skaičius nežinomas. Be to, praktiškai neįmanoma patikrinti, ar šie pranešimai nėra melagingi. Revoliucijos tikėtis neverta Pasak „The Guardian“, Irane manoma, kad sankcijomis pasireiškiantis JAV spaudimas iš esmės yra skirtas išprovokuoti režimo pokyčius. Panašu, kad D.Trumpas švelninti pozicijos tikrai neketina: šią savaitę prezidentas pareiškė, kad „užsiimantys verslu su Iranu negalės daryti verslo Amerikoje“. JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas kaltinimus bandymu nuversti režimą neigė. Buvęs Irano prezidentas, reformistas Mohammadas Khatamis vietos žiniasklaidai sakė, kad pastangos pakeisti režimą būtų vaisingos tik tuo atveju, jei iraniečiai tikėtų reformomis. Kol kas analitikai sako, kad šie protestai nekelia rimtos grėsmės Irano vadovybei. Vis dėlto jei prie demonstracijų prisijungtų daugiau žmonių, ypač viduriniosios klasės atstovų, situacija galėtų pasikeisti. Tiesa, panašu, kad šį kartą jie laikosi nuošalyje. „Nėra vizijos, lyderystės, protestai nesukels grandininės reakcijos šalyje, bent jau šiuo metu. – „The New York Times“ sakė aktyvistas Bahmanas Amoei. – Turiu pripažinti, kad valstybė, jos saugumo ir propagandos mašina sugeba labai sėkmingai formuoti visuomenės nuomonę bei didžiąją dalį jos įtikinti, kad status quo jai naudingas, o pokyčiai kainuotų per daug.“ Teisės profesorius Ghasemas Sholehas Saadis spėjo, kad vis dėlto protestai tęsis. „Pareigūnai negali suvaldyti šio judėjimo, kadangi vadovybė negali išspręsti protestuoti skatinančių politinių ir ekonominių problemų“, – sakė G.S.Saadis. „Nėra vilties, kad situacija pagerės. Žmonės tikisi, kad, geriausiu atveju, ji nepablogės“, – teigė Teherano universiteto politikos mokslų profesorius, garsus vyriausybės kritikas Sadeghas Zibakalamas. Patys iraniečiai, nors ir itin nepatenkinti dabartine ekonomine situacija, apie naują revoliuciją kalba atsargiai. „Neįmanoma apibrėžti šią šalį apėmusios krizės masto, – „The Guardian“ sakė 31 metų amžiaus Homeira iš Šiaurės Irano. – Gyvenimas tęsiasi, tačiau viskas sukasi tik apie šį klausimą. Dėl infliacijos ir valiutos nuvertėjimo viskas tapo labai brangu – tarsi reikėtų mokėti net už deguonį, kuriuo kvėpuoji.“ „Tačiau visų blogiausia yra tai, kad protesto metu neturi teisės nieko pasakyti. Daug žmonių galvoja, kad turėtų būti dar viena revoliucija, tačiau manau, kad dar viena revoliucija situaciją tik pablogintų. Mums reikia sutvarkyti dabartinę situaciją“, – pridūrė ji. Nukenčia tik eiliniai iraniečiai? Tyrimų centro „The Atlantic Council“ iniciatyvos „Future of Iran“ direktorė Barbara Slavin teigė, kad JAV spaudimas turi didžiulį poveikį Irano ekonomikai, ypač valiutai. Vis dėlto istorija rodo, kad vienašalės Vašingtono sankcijos dažniausiai nepadeda nuversti režimų, į kuriuos jomis taikomasi. „Jei žiūrėsime į sankcijų poveikį autoritarinėms vyriausybėms, paprastai (sankcijos – red.) jas tik sustiprina, kadangi žmonės tampa labiau priklausomi nuo centrinės vyriausybės išteklių. Jei situacija taps pakankamai bloga, vyriausybė turės kiekvienam gyventojui tiekti maistą. Todėl žmonės, ypač neturtingi, taps visiškai priklausomi nuo vyriausybės“, – „The Wall Street Journal“ prognozavo B.Slavin. Analitikei pritaria žurnalistė Afua Hirsch. Ji „The Guardian“ rašo, kad Iranui skiriamos sankcijos yra „morališkai neteisingos“ bei neveiksmingos. Anot A.Hirsch, JAV prezidento Baracko Obamos administracijai 2010-2012 metais Iranui skyrus sankcijas, padvigubėjo skurde gyvenančių iraniečių šeimų skaičius, milijonai neteko prieigos prie būtiniausių medicininių paslaugų, padaugėjo vaikų santuokų – vos galą su galu suduriančios šeimos ištekino dukras tam, kad palengvintų finansinę naštą. A.Hirsch teigia, kad sankcijos turėjo ir netikėtų padarinių, pavyzdžiui, lėktuvų katastrofose žuvo beveik 2 tūkst. iraniečių: šalies izoliacija nuo tarptautinių kompanijų apribojo galimybę nusipirkti lėktuvams reikalingų dalių. „Bandymas pasiekti savo tikslą, kuris paprastai yra režimo pokytis, galiausiai nulems eilinių žmonių kančią“, – rašė žurnalistė. Prieštaringas D.Trumpo sprendimas  Nepaisydamas sąjungininkų prieštaravimų, D.Trumpas gegužę pasitraukė iš branduolinio susitarimo, 2015-iaisiais pasirašyto Teherano ir šešių galingųjų šalių – JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Jis vėl įvedė JAV sankcijas, kurios buvo įšaldytos mainais į Teherano branduolinės programos kontrolės mechanizmą, ir iš esmės uždraudė tarptautinėms bendrovėms prekiauti su Iranu. Šiemet D.Trumpas teigė, kad Iranas susitarimo nesilaiko, jo įtarimus dar labiau pakurstė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, balandžio pabaigoje paskelbęs, kad turi įrodymų, jog Iranas vykdė branduolinę programą po 2015-ųjų. Teheranas tokius Izraelio kaltinimus neigia. Jam antrina Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA), paskelbusi, kad nežino „jokių patikimų veiklos Irane po 2009 metų požymių, atitinkančių branduolinio sprogstamojo įrenginio kūrimą“.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu