Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. 1938 metais Mykolas Römeris apie šį pamatinį valstybės dokumentą yra sakęs: „1918 m. vasario 16 d. aktas – tai Lietuvos renesanso kūrinys, jos artimiausios praeities kondensuotas žodis ir jos ateities titulas.“   

Žymus istorikas prof. Edvardas Gudavičius pabrėždamas signatarų politinę brandą yra sakęs: „Žmonės, sudarę Lietuvos Tarybą ir skelbiantys šalies nepriklausomybę nepalankiomis sąlygomis, turėjo tai deklaruoti labai apgalvotai, suderindami priešingos prasmės postulatus ir pajungdami juos visiško tautos suverenumo ir neapriboto valstybingumo idėjai. Jie žinojo darą nepaprastai atsakingą žingsnį, žymintį bei lemiantį tolesnę įvykių raidą ir kartu Lietuvos likimą. Jie buvo tik atsitiktiniai, neturintys patyrimo politikai, kurių išsilavinimas nedaug teatitiko valstybės veikėjų kvalifikaciją. Ekspertai jų nekonsultavo, jie turėjo patys surasti reikiamus žodžius ir frazes, lemsiančius skelbiamo politinės manifestacijos akto veiksmingumą, svorį ir iš jo išplaukiančią galią.“

Kitas žymus istorikas Vincas Trumpa 1988 metais klausdamas, kas iš tikrųjų buvo tas mūsų dvidešimtukas, kuris 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, pats ir atsakė: „Reikia taip pat pasakyti, kad vilniškei konferencijai pasisekė išrinkti labai plataus politinio diapazono Lietuvos Tarybą: nuo nepartinių ir krikščionių demokratų ligi socialdemokratų imtinai. Socialiniu atžvilgiu ją sudarė įvairių profesijų, amžiaus ir luomų žmonės: 7½ teisininkų (jaunuolis Kazys Bizauskas dar tebebuvo teisių studentas), 4 kunigai, 2 agronomai, 2 verslininkai, 1 daktaras, 1 inžinierius, 1 sociologas. Kai kurie Tarybos nariai buvo garsūs mokslininkai ir spaudos darbininkai. [...]. Šių dienų akimis žiūrint, keisčiausia, kad Taryboje nebuvo nė vienos moters. Mat tokie buvo laikai, tokie ir papročiai.“  Dauguma Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo kilę iš valstiečių, tačiau tarp jų buvo ir keturi bajorų kilmės asmenys: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Smilgevičius. Pažymėtina, kad tarp katalikų buvo vienintelis evangelikas reformatas – Jokūbas Šernas.

Kokio amžiaus Lietuvos Tarybos nariai pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Lietuvos Tarybos narių amžiaus vidurkis 1918 m. vasario 16 dieną buvo 41 metai, vyriausias amžiumi buvo 66-erių Jonas Basanavičius, jauniausias – 25-erių Kazimieras Bizauskas. 3 signatarai dar nebuvo sukakę 30-ies (Kazimieras Bizauskas buvo 25-erių, Petras Klimas – 26-erių, Jokūbas Šernas – 29-erių), tik 4 buvo vyresni negu 50-ies metų amžiaus (Justinas Staugaitis ir Saliamonas Banaitis buvo 51-erių, Stanislovas Narutavičius – 55-erių, Jonas Basanavičius – 66-erių). Likę 13 signatarų – didžioji dauguma buvo nuo 30-ies iki 50-ies metų amžiaus (Pranas Dovydaitis ir Jonas Vailokaitis – 31-erių, Aleksandras Stulginskis – 32-iejų, Mykolas Biržiška – 35-erių, Vladas Mironas – 37-erių, Jurgis Šaulys – 38-erių, Steponas Kairys – 39-erių, Antanas Smetona – 43-iejų, Alfonsas Petrulis – 44-erių, Kazimieras Steponas Šaulys ir Jonas Vileišis – 46-erių, Donatas Malinauskas ir Jonas Smilgevičius – 48-erių). Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos Taryba buvo gana jauna amžiumi, brandi patirtimi, todėl natūralu, kad vėliau jos nariai ėjo politines pareigas Lietuvos Respublikoje.

Kiek būsimų signatarų dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime? 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje posėdžiavo lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo pavadinimą. Šis Seimas nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Rusijos imperijos sudėtyje. Jame dalyvavo 2000 atstovų, iš jų 10 vėliau tapo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys ir Jonas Vileišis.

Kada buvo išrinkta Lietuvos Taryba? 1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje iš 222 konferencijos narių buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba visi jos nariai tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Lietuvos Taryba (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba) tapo pirmąja Lietuvos valstybės institucija, ji įgaliojimus perdavė demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinktam Lietuvos Steigiamajam Seimui.

Kada Lietuvos Tarybos nariai tapo signatarais? 1918 m. vasario 16 d. – Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą – šį aktą pasirašiusieji Lietuvos Tarybos nariai yra vadinami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Prieškario Lietuvoje, Lietuvos Tarybos nariai, pasirašę 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą retai buvo vadinami signatarais, dažniau jie buvo vadinami tiesiog Lietuvos Tarybos nariais. Tradiciškai signatarės terminu apibrėžiama valstybė pasirašiusi tarptautinę sutartį, kuria įsipareigoja laikytis sutartyje numatytų principų. Signatarais taip pat vadinami asmenys, kurie savo valstybės vardu pasirašo tokias tarptautines sutartis, ar kitus svarbius dokumentus. Todėl prieškario Lietuvoje signatarėmis dažniau vadintos valstybės, kurių atstovai savo parašais patvirtino 1924 metų Klaipėdos krašto konvenciją. Tačiau, bėgant laikui signatarų titulas prigijo ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusiems Lietuvos Tarybos nariams.

Kiek signatarų yra ėję pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje? 1918 m. lapkričio 11 d. – Vilniuje buvo sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vadovauta Lietuvos Valstybės Vyriausybę. 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto nariais yra buvę (t. y. ėję Ministro Pirmininko ar ministro pareigas) 100 asmenų, iš jų 8 buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Vladas Mironas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis. Be jų Petras Klimas yra laikinai ėjęs faktinio užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas. Du iš jų yra ėję Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas: Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas.

Kiek signatarų buvo išrinkti Lietuvos Respublikos Prezidentais? 1919 m. balandžio 6 d. Kaune prisiekė ir pradėjo eiti pareigas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Pirmąjį Lietuvos Valstybės Prezidentą išrinko Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. balandžio 4 d. 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo 3 asmenys, iš jų 2 – Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis – buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

Kiek signatarų buvo išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais? 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, į pirmąjį posėdį susirinkęs Lietuvos Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Šis Seimas priėmė pirmąją demokratinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. 1920–1940 metais į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkta 319 asmenų, iš jų 9 buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Kazimieras Bizauskas (buvo Steigiamojo Seimo narys), Steponas Kairys (Steigiamojo Seimo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys), Vladas Mironas (Trečiojo Seimo narys), Antanas Smetona (Trečiojo Seimo narys), Justinas Staugaitis (Steigiamojo Seimo, Pirmojo ir Antrojo Seimo narys), Aleksandras Stulginskis (Steigiamojo Seimo, Pirmojo ir Trečiojo Seimo narys), Kazimieras Steponas Šaulys (Steigiamojo Seimo narys), Jonas Vailokaitis (Steigiamojo Seimo narys), Jonas Vileišis (Pirmojo Seimo narys).

Daugiausia 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo išrinkta į Steigiamąjį Seimą (1920–1922 m.), net 6. Pirmajame Seime (1922–1923 m.) dirbo 4 signatarai, Antrajame Seime (1923–1926 m.) – 2, Trečiajame Seime (1926–1927 m.) – 4, Ketvirtajame Seime (1936–1940 m.) – nė vienas.

Kiek signatarų ėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas? 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas iš viso ėjo 7 asmenys, iš jų 2 signatarai: Aleksandras Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir Trečiojo Seimo Pirmininkas, o Justinas Staugaitis ėjo Antrojo Seimo Pirmininko pareigas.

Kiek signatarų yra ėję Lietuvos Respublikos Seimo Prezidiumo nario pareigas? 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo Prezidiumo nariais yra buvę 39 Seimo nariai, iš jų 3 signatarai: Steigiamojo Seimo ir Trečiojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas ir Antrojo Seimo Pirmininkas Justinas Staugaitis, Trečiojo Seimo vicepirmininkas Steponas Kairys.

Koks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimas? Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimai susiklostė skirtingai. Iš 20-ies signatarų 5 mirė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (Jokūbas Šernas mirė 1926 m., Jonas Basanavičius – 1927 m., Alfonsas Petrulis – 1928 m., Stanislovas Narutavičius – 1932 m., Saliamonas Banaitis – 1933 m.).

Iš 15-os signatarų sulaukusių Antrojo pasalinio karo pradžios – 2 buvo nužudyti NKVD (Kazimieras Bizauskas sušaudytas 1941 m., Pranas Dovydaitis sušaudytas 1942 m., abiejų palaidojimo vietos nežinomos), dar 4 signatarai buvo ištremti į Sibirą (Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Aleksandras Stulginskis), iš jų 2 ten mirė (Donatas Malinauskas mirė tremtyje 1942 m., Vladas Mironas mirė tremtyje 1953 m.). Represijų išvengė Lietuvoje likę, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais mirę signatarai: Jonas Vileišis ir Jonas Smilgevičius mirė 1942 m., Justinas Staugaitis mirė 1943 m. Lietuvoje saulėlydžio sulaukė ir iš tremties grįžę signatarai: Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis abu mirė 1969 m. Kaune.

Antrojo pasaulinio karo metu, 6 signatarai pasitraukė į Vakarus ir rado prieglobstį emigracijoje: Antanas Smetona mirė 1944 m. JAV, Jonas Vailokaitis – 1944 m. Vokietijoje, Jurgis Šaulys – 1948 m. Šveicarijoje, Mykolas Biržiška – 1962 m. JAV, Kazimieras Steponas Šaulys – 1964 m. Šveicarijoje, Steponas Kairys – 1964 m. JAV, iš jų – Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo perlaidoti Lietuvoje.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69 metai.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtinės. Iš dvidešimties 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto aštuoniolika gimė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau dviejų – Kazimiero Bizausko ir Donato Malinausko – gimtinės yra už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų – dabartinėje Latvijos teritorijoje. Saliamonas BANAITIS gimė Vaitiekupių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje; Jonas BASANAVIČIUS – Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje; Mykolas BIRŽIŠKA – Viekšniuose; Kazimieras BIZAUSKAS – Paviluostoje (Pāvilosta), Kuldygos apskrityje (dabartinė Latvija); Steponas KAIRYS – Užunvėžių kaime, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje; Petras KLIMAS – Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje; Donatas MALINAUSKAS – Krėslaukyje (Kraslava, dabartinė Latvija); Vladas MIRONAS – Kuodiškių vienkiemyje, Panemunio valsčiuje, Rokiškio apskrityje; Stanislovas NARUTAVIČIUS – Brėvikių dvare, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje; Alfonsas PETRULIS – Kateliškių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje; Antanas SMETONA – Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje; Jonas SMILGEVIČIUS – Šonių kaime, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje; Justinas STAUGAITIS – Tupikų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje; Aleksandras STULGINSKIS – Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje; Jurgis ŠAULYS – Balsėnų kaime, Švėkšnos valsčiuje, Tauragės apskrityje; Kazimieras Steponas ŠAULYS – Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, Tauragės apskrityje; Jokūbas ŠERNAS – Jasiškių kaime, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, Biržų apskrityje; Jonas VAILOKAITIS – Pikžirnių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje; Jonas VILEIŠIS – Medinių kaime, Pasvalio valsčiuje, Biržų apskrityje. Nurodomas to meto administracinis suskirstymas.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius