Avarijoje žuvo trys popiežiaus Pranciškaus giminaičiai

Per eismo nelaimę Argentinoje žuvo trys popiežiaus Pranciškaus giminaičiai – du pontifiko sūnėno vaikai ir jų motina, antradienį pranešė policija. Tai patvirtino Vatikano atstovai ir pareiškė, kad popiežius sielvartauja dėl šios nelaimės, rašo naujienų svetainė nbcnews.com. Tarp žuvusiųjų yra aštuonių mėnesių kūdikis ir dvejų metų mažylis, sakė policijos komisarė Carina Ferreyra. Jų tėvas, popiežiaus sūnėnas Horacio Bergoglio, yra kritinės būklės, informavo pareigūnė. Eismo nelaimė centrinės Kordobos provincijos greitkelyje įvyko po vidurnakčio. Šeimos automobilis rėžėsi į priešais jį važiavusį krovininį automobilį. Popiežius buvo informuotas ir giliai sielvartauja dėl šios tragiškos žinios. Jis prašo visų, norinčių pasidalinti jo skausmu, prisijungti prie jo maldose“, – sakoma Vatikano radijo interneto svetainėje paskelbtame pranešime. Nelaimės priežastys tiriamos. Popiežiaus sūnėnas patyrė daugybę sužalojimų ir buvo nuvežtas į ligoninę. Informacija apie jo būklę neskelbiama. Jo velionis tėvas Alberto buvo popiežiaus brolis.

Tailando premjeru tapo karinės chuntos lyderis

Tailandą valdančios karinės chuntos paskirtas Nacionalinis susirinkimas ketvirtadienį premjeru išrinko perversmui vadovavusį generolą Prayutą Chan-O-Cha. Už kariškį, kuris gegužės 22 dieną per nesmurtinį perversmą nušalino išrinktą vyriausybę, balsavo 191 deputatas 197 vietas turinčioje asamblėjoje. P.Chan-O-Cha buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Jo paskyrimui dar turi pritarti karalius Bhumibolas Adulyadejas, tačiau tai laikoma tik formalumu. Manoma, kad generolo sprendimas sėsti į premjero kėdę tik sustiprins kariškių valdymą šioje politinių neramumų krečiamoje šalyje. Chunta, ignoruodama JAV ir ES raginimus šalyje atkurti demokratinį valdymą, atmetė galimybę surengti visuotinius rinkimus anksčiau 2015 metų spalio. P.Chan-O-Cha laikomas aršiu tremtyje gyvenančio buvusio premjero Thaksino Shinawatros oponentu. T.Shinawatros nušalinimas per ankstesnį perversmą 2006 metais išprovokavo tebesitęsiančią politinę krizę. Vyresnysis buvusios premjerės Yingluck Shinawatros brolis 2008 metais pabėgo iš Tailando, kad išvengtų kalėjimo dėl kaltinimų korupcija.

Argentinos lyderiai pavadinti žmonėmis už įstatymo ribų

Vienas iš dviejų rizikos draudimo fondų, iškėlusių bylą Argentinai dėl paskelbto valstybės nemokumo, trečiadienį pavadino tos šalies lyderius „žmonėmis už įstatymų ribų“, kai Buenos Airės paskelbė planuojančios pakeisti savo obligacijų išpirkimo tvarką, nukreipiant lėšas per Argentinos banką, o ne per JAV banką „BNY Mellon“. Pagal Niujorko teisėjo Thomo Griesos nutartį, Argentina privalo sumokėti fondams visą jų įsigytų obligacijų vertę, todėl šalis liepos pabaigoje buvo priversta paskelbti nemokumą. Tas žingsnis buvo atliktas, nors Argentina buvo pervedusi 539 mln. JAV dolerių į „BNY Mellon“ sąskaitą, kad galėtų pagal numatytą tvarkaraštį išmokėti palūkanas. Argentina atsisakė sumokėti fondams, kurie nesutiko su restruktūrizavimo planais 2005 ir 2010 m. „Aurelius Capital Management“, kuris kartu su fondu „NML Capital“ yra įsigijęs apie 1,3 mlrd. vertės obligacijų, pareiškė, kad Buenos Airių trečiadienį paskelbtu žingsniu pažeidžia Th.Griesos sprendimą. Fondas pridūrė, kad dėl to Argentinos ekonomika tik dar labiau nukentės.

Japonijoje po nuošliauža žuvo 36 žmonės

Japonijoje smarkių liūčių trečiadienį sukelta žemės nuošliauža Hirošimos miesto pakraštyje pražudė 36 žmones, patvirtino Hirošimos prefektūros policija, pridūrusi, kad pasigesta dar mažiausiai septynių. Pasak ugniagesių ir gelbėtojų agentūros, sužeista 15 žmonių, du iš jų – sunkiai. Per naktį iškritus viso mėnesio kritulių normai, prašniokštusi liūtis susilpnino šlaitus, jau anksčiau įmirkusius per kelias itin lietingas savaites. Tarp aukų yra ir 53 metų gelbėtojas, žuvęs po nuošliauža, bet spėjęs ištraukti penkis žmones. Virš nelaimės vietos skraidė sraigtasparniai, gelbėdami įstrigusius žmones, gelbėtojai rausėsi purvo ir akmenų krūvose gyvenamuosiuose rajonuose. Šalies ministras pirmininkas Shinzo Abe, kuris atostogavo, atsisakė ketinimų žaisti golfą už Tokijo ribų ir atskubėjo į tarnybą organizuoti gelbėjimo. Japonijoje, kur žemės labai stinga, miestai dažnai plečiasi kalnuotose vietovėse, todėl tampa pažeidžiami nuošliaužų. Praėjusį dešimtmetį būta beveik 1200 nuošliaužų per metus, kai ankstesnį dešimtmetį jų būdavo po 770 per metus.

Islandijoje padidėjo ugnikalnio išsiveržimo rizika

Islandijos meteorologijos biuro atstovai pranešė, kad dėl vulkane vykstančio magmos judėjimo padidėjo Bardarbungos ugnikalnio išsiveržimo rizika. Aviacijos įmonėms buvo paskelbta, kad pavojaus lygis dėl išsiveržimo šiuo metu yra oranžinės spalvos, o tai reiškia antrąjį pavojaus lygį. Pranešama, kad bet koks išsiveržimas gali lemti padidėjusį dujų išmetimą į atmosferą. 2010 m. Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajokullo ugnikalnis sutrikdė skrydžius visoje Europoje. Bardarbungos ugnikalnis yra įsikūręs šiaurės vakarų Islandijoje, žemiau Vatnajokulo ledyno. „Smarki seisminė veikla ugnikalnyje prasidėjo rugpjūčio 16 d., pirmadienio rytą regione taip pat įvyko smarkus žemės drebėjimas. Tai stipriausias regione užfiksuotas žemės drebėjimas nuo 1996 m.”, – skelbiama meteorologijos biuro pranešime. „Kol kas nėra jokių išsiveržimo požymių, tačiau negalima atmesti galimybės, jog dabartinė seisminė veikla jį sukels“, – pridūrė Islandijos meteorologai ir patikino, kad šiuo metu situacija ugnikalnyje įdėmiai stebima.

Vokietija siųs ginklus Irako kurdams

Vokietija yra pasiruošusi išsiųsti ginklus kurdų kovotojams prieš džihadistus šiaurės Irake. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris teigė, kad jo šalis derins savo paramą kartu su Prancūzija, Didžiąja Britanija ir kitomis Europos šalimis, kurios kurdus jau parėmė ginklais. Po to, kai Europos šalys pasakė, kad siųs ginklus, „mes esame pasiruošę daryti tą patį“, sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Trečiadienio pareiškimas nuskambėjo po ilgo tarptautinės bendruomenės spaudimo Vokietijos vyriausybei, kad ji prisidėtų prie kovos su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais, kurie per pastarąsias savaites užėmė didžiules Irako teritorijos dalis. Sprendimas siųsti ginklus laikomas svarbiu posūkiu Vokietijos politikoje. Berlynas visada stengdavosi išvengti ginklų siuntimo į kitas šalis. F. W. Steinmeieris šį sprendimą argumentavo tuo, jog parama kurdams gali užkirsti kelią didesnio masto katastrofai Irake, kuri tiesiogiai paveiktų ir Europą.

Turkijos premjeru taps užsienio reikalų ministras

Turkijos prezidentas Abdullah Gulas antradienį pranešė, kad užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu taps naujuoju premjeru ir šiame poste pakeis Recepą Tayyipą Erdoganą. R.T.Erdoganas rugpjūčio 10 dieną laimėjo pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus ir šiame poste pakeis politinį bendražygį A.Gulą. Naujasis premjeras visų pirma turi būti išrinktas partijos lyderiu per rugpjūčio 27 dieną vyksiantį Teisingumo ir plėtros partiją AKP suvažiavimą ir tik tuomet galės imtis užduoties formuoti naują vyriausybę. Tuo tarpu A.Gulas pažėrė kritikos bendražygiams, kurie jam „neparodė deramos pagarbos“, nepritardami tam, kad jis sugrįžtų į vadovaujamas pareigas partijoje. Politikos apžvalgininkai sako, kad toliau savo valdžią stiprinantis R.T.Erdoganas ir jo šalininkai užkirto kelią galimam A.Gulo sugrįžimui į vyriausybę. A.Gulas kartu su R.T.Erdoganu įkūrė AKP 2002-aisiais, o jau po metų partija iškovojo pirmąją iš trijų savo pergalių visuotiniuose rinkimuose. 2007 metais A.Gulas, kaip numato konstitucija, pasitraukė iš AKP, kad galėtų užimti prezidento postą.

Minske susitiks P.Porošenka ir V.Putinas

Rugpjūčio 26 d. Minske įvyks aukščiausio lygio Ukrainos, ES ir Muitų sąjungos šalių atstovų susitikimas, kurio metu bus diskutuojama apie asociacijos sutarties tarp Kijevo ir Briuselio įgyvendinimą. Susitikime akis į akį susitiks Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tiesa, Kremlius pabrėžia, jog dar anksti kalbėti apie V.Putino ir P.Porošenkos derybas. Kalbėdamas telefonu su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barrroso, P.Porošenka pasiūlė ES į Minską atsiųsti savo atstovus. J.M.Barroso pranešė, kad į Minską vyks ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton, EK energetikos komisaras Guntheris Oettingeris ir EK prekybos komisaras Karelas De Guchtas. Taip pat į Minską buvo pakviesti Muitų sąjungai priklausančių valstybių – Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano atstovai. P.Porošenka pokalbio su EK prezidentu metu taip pat papasakojo apie prorusiškų teroristų įvykdytą pabėgėlių kolonos, pajudėjusios iš Luhansko, apšaudymą. J.M.Barroso pasmerkė šį išpuolį ir paragino kuo greičiau objektyviai ištirti įvykusią tragediją.