Pomirtinis apdovanojimas garbės konsului
Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ po mirties apdovanotas Lietuvos garbės konsulas Luhanske Mykola Zelenecas. Apdovanojimas skirtas už Lietuvos ir Ukrainos dvišalių santykių puoselėjimą, aktyvų darbą stiprinant dvišalį bendradarbiavimą. Ukrainos verslininkas M.Zelenecas Lietuvos garbės konsulu paskirtas 2014 m. birželio mėnesį. Paskirtasis garbės konsulas aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos ambasada Ukrainoje, rėmė dvišalius kultūros ir verslo renginius. Nepaisant perspėjimų dėl pavojingos situacijos regione bei sudėtingų aplinkybių, M. Zelenecas buvo pasirengęs atidaryti Lietuvos garbės konsulatą, iškelti Lietuvos vėliavą ir siekti diplomatinio krizės sureguliavimo regione. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje M.Zelenecas buvo pagrobtas ir nužudytas nežinomų asmenų Luhansko srityje. Užuojautas dėl garbės konsulo žūties išreiškė JAV valstybės departamentas, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, ES šalių užsienio reikalų ministrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas, Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris. Lietuvos užsienio reikalų ministerija susisiekė su nužudytojo garbės konsulo artimaisiais ir aptarė galimą pagalbą jiems.
Penktadalis - žemiau skurdo ribos
Skurdo rizikos lygis 2013 m. šalyje siekė 20,6 procento, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2013 m. apie 610 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,1 procento gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 20,3 proc.), kaime – 31,7 procento. Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,4 procentinio punkto, kituose miestuose – 3 procentiniais punktais), o kaime – 3,2 procentinio punkto. Skurdo rizikos riba 2013 m. buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2012 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba išaugo 8,3 procento. Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2012 m.) mažėjusio nedarbo ir padidėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto ir 2013 m. siekė 19 procentų. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento. Palyginti su 2012 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,9 procentinio punkto.
J.Neverovičiaus įtikinti nesiseka
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis sako, kad jam kol kas nepavyksta įtikinti atstatydinto energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose. „Aš manau, kad tai – vienas iš variantų. Mes vakar apie tai kalbėjome su J.Neverovičiumi – jis gana skeptiškai žiūri, sako, kad nemato savęs politikoje, kad planuoja dirbti Europos struktūrose. Bet tai – vienas iš variantų, manau, kad gana realu. Mes nuolat kalbame, manau, kad viskas bus gerai“, – trečiadienį sakė V.Tomaševskis. J.Neverovičius energetikos ministro pareigas nustojo eiti nuo antradienio. Jis pareigų neteko, kai prieš premjero valią pakluso V.Tomaševskio reikalavimui viceministre skirti prieštaringai vertinamą Renatą Cytacką.
V.Tomaševskio teigimu, ketvirtadienį partija tarybos posėdyje spręs, kada turėtų atsistatydinti šiuo metu pareigas einantys trys viceministrai. Anot jo, galimi du variantai – arba pareiškimai bus padėti artimiausių metu, arba prasidėjus Seimo rudens sesijai rugsėjo 10 dieną. Šiuo metu Vyriausybėje dar dirba trys LLRA deleguoti viceministrai – žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska, susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius ir švietimo viceministrė Edita Tamošiūnaitė.
Nesutaria dėl streikų
Skirtingos švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nesutaria, ar rengti streikus, ar tęsti derybas su Vyriausybe. Prieš protesto akcijas trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) atstovai. Vėliau trečiadienį bus rengiama kita spaudos konferencija, kurioje kalbės streikų organizatoriai. „Jokio konflikto tarp profesinių sąjungų nėra, profesinės sąjungos visos, kiek jų bebūtų, visą vasarą tarpusavyje vedė dialogą. Bandėme išsiaiškinti jų reikalavimų esmę, jų planus. Deja, aiškaus atsakymo negavome ir tik todėl, kad mums reikalavimų esmė ir motyvai nėra suprantami, mes nepalaikome jų planų“, – žurnalistams sakė LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Anot jo, penkių profesinių sąjungų reikalavimų pakete kalbama apie mokinio krepšelio didinimą, pensinio amžiaus mažinimą pedagogams, bazinės mėnesinės algos atstatymą į prieš tai buvusį lygį, moksleivių skaičių klasėse. Pasak LŠPS vadovo, šiuo metu jo vadovaujama profesinė sąjunga laikosi derybų, o ne streikų pozicijos – premjeras pernai spalį yra pasirašęs potvarkį, kuriuo turi būti sudaryta derybų grupė tarp dviejų švietimo profesinių sąjungų (LŠPS ir LŠĮPS), keturių ministerijų bei savivaldybių asociacijos. Penkios švietimo profsąjungos, susibūrusios į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę, praėjusią savaitę paskelbė pradedančios apklausas šalies mokyklose dėl įspėjamųjų, taip pat ir terminuotų bei neterminuotų streikų šiemet surengimo, jei dar šiemet nebus pradėti įgyvendinti jų keliami reikalavimai.
Bendradarbiaus kovoje su „šešėliu“
Antradienį finansų ministras Rimantas Šadžius ir JAV ambasadorė Lietuvoje p. Deborah McCarthy pasirašė Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo (toliau – IGA) susitarimą. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu – „šis susitarimas akivaizdžiai parodo, kad šiuo metu Seime svarstomi Mokesčių administravimo pakeitimai, leisiantys operatyviai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas, kontroliuoti turto ir pajamų šaltinių pagrįstumą, apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tarp jų – ir gautas iš neteisėtos „šešėlinės“ veiklos, nustatyti užsienio asmenų mokestines prievoles, yra būtini ir visiškai atitinka tarptautiniu mastu pripažintus standartinius tokios teikiamos informacijos rinkinius“. „Tai simbolinis, bet labai svarbus žingsnis, parodantis abiejų šalių rimtus ketinimus siekiant pažaboti „šešėlį“ ir mokesčių vengimą.“ – po pasirašymo ceremonijos sakė finansų ministras. IGA susitarimas yra pagrįstas abipusiško bendradarbiavimo principu, todėl jį pasirašius Lietuvos mokesčių administratorius ne tik teiks informaciją JAV mokesčių administracijai bet ir periodiškai (kasmet) gaus mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumui patikrinti svarbią informaciją apie atitinkamas JAV finansų įstaigų Lietuvos mokesčių mokėtojams išmokėtas arba JAV finansų įstaigose kaupiamas pinigų sumas.
Siūlo plėsti paveldo aukso fondą
Kultūros ministerija siūlo gerokai pailginti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Jeigu Vyriausybė priimtų ministerijos pasiūlymą, šis sąrašas taptų beveik tris kartus ilgesnis. Pagal Kultūros ministerijos siūlymą, sąraše turėtų atsidurti Verkių, Lentvario, Paežerių, Gelgaudiškio, Renavo, Palangos ir kitų dvarų sodybos, Biržų, Raudonės bei Trakų pilys, Vilniaus universiteto kompleksas su Šv.Jonų bažnyčia, Vilniaus ir Kauno rotušės, abu Kaune esantys funikulieriai, Prezidentūros rūmai Vilniuje, P.Viliešio rūmų ansamblis, Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone ir kiti pastatai. Beje, sąraše, be Šv. Jonų bažnyčios, daugiau bažnyčių nėra. Iš sakralinių objektų įrašytas tik Kryžių kalnas. Kaip nurodo Kultūros ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija pageidavo, kad į sąrašą nebūtų įtraukti sakraliniai kultūros paveldo objektai, nuosavybės teise priklausantys Bažnyčiai. Konferencija pageidavo, kad iš sąrašo būtų išbrauktas ir Kryžių kalnas, o Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia nebūtų įrašyta, bet į šį pageidavimą neatsižvelgta. Mat šie objektai nuosavybės teise priklauso valstybei.
Dabar minėtame sąraše tėra 17 objektų. Tai Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių liekanos, Kauno pilies liekanos, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro sodyba, istorinė Prezidentūra Kaune, Ministrų kabineto pastatas Kaune, Signatarų namai Vilniuje, Kauno meno mokyklos statinių kompleksas, Karininkų ramovė Kaune, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, vadinami KGB rūmai Vilniuje ir Lietuvos banko pastatas Kaune. Jeigu Vyriausybė patvirtins naują Kultūros ministerijos parengtą sąrašą, jame būtų 49 objektai.
Ragino patvirtinti gynybos finansavimą
Su Jungtinių Valstijų Kongreso nariais Vilniuje susitikę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino patvirtinti 1 mlrd. JAV dolerių skyrimą Rytų Europos šalių saugumui sustiprinti. Po susitikimo su demokratu senatoriumi Billu Nelsonu prezidentė sakė, kad „Rusijos agresijos grėsmių akivaizdoje JAV vaidmuo mūsų regione yra ypač svarbus ne tik stiprinant gynybinius pajėgumus, bet ir didinant regiono energetinį saugumą bei galimybes atsispirti ekonominiam spaudimui“. Su trimis kongresmenais susitikęs L.Linkevičius savo ruožtu „išreiškė viltį, kad rudenį JAV Kongresas galutinai priims teigiamą sprendimą“ dėl milijardo dolerių plano. „Norime užtikrinti, kad Jungtinių Valstijų, kaip NATO šalies, buvimas yra labai aiški žinia, jog JAV ir NATO yra čia, kad palaikytų Lietuvos nepriklausomybę, laisvę ir teritorinį integralumą“, – tikina JAV senatorius B. Nelsonas. Jungtinių Valstijų, kaip NATO šalies, buvimas yra labai aiški žinia, jog JAV ir NATO yra čia, kad palaikytų Lietuvos nepriklausomybę, laisvę ir teritorinį integralumą. „Kalbame apie visas su gynyba susijusias problemas. Planuojame ir klausomės įvairių siūlymų. Palaikome karinį buvimą čia kartu su mūsų NATO sąjungininkais“, – teigia JAV Kongreso Atstovų rūmų narys Steve`as Chabotas. „Svarbiausia, ką mes galime padaryti, tai priversti Rusiją sąžiningai derėtis dėl gamtinių dujų. Vienas iš būdų – turėti alternatyvas“, – pažymi JAV Kongreso Atstovų rūmų narys Luke`as Messeris.
