Ne veltui sakoma, kad visa, kas nauja, tėra pamiršta sena. Būtent taip galima pasakyti ir apie paleomitybą, kurios principai sudaryti remiantis laikais, kai pasaulyje gyveno urviniai žmonės.
Paleomityba – atgal į praeitį
Kuo maitinosi paleolito, arba senojo akmens amžiaus (būtent su juo siejama ši mitybos teorija), žmonės, išsamių valgiaraščio išklotinių, žinia, nėra. Tačiau mokslininkai, vertindami to laikotarpio sąlygas, yra padarę tam tikras prielaidas.
Pasak jų, tada gyventa medžiotojų ir rinkėjų. Žmonės misdavo sumedžiotų gyvūnų mėsa ir surinktais įvairiausiais augalais: uogomis, vaisiais, sėklomis, šaknimis ir pan. Kad pasirūpintų maisto, turėjo daug judėti, taigi, kaip manoma, buvo tvirti fiziškai ir gana sveiki. Jei tikėsime antropologais, urviniai žmonės nemirdavo iš bado, bet ir neturėjo nutukimo problemų. Manoma, kad jų nekamavo daugelis mūsų laikams būdingų ligų, kaip antai: cukrinis diabetas, osteoporozė, vėžys ir kt.
Mūsų dienų versija
Kada sugalvota akmens amžiaus žmonių mitybos principus prikelti „antram gyvenimui“ ir adaptuoti mūsų laikams, tiksliai nežinoma. Remiantis en.wikipedia.org, šią idėją 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pirmąkart plačiosioms masėms pateikė ir išpopuliarino gastroenterologas Walteris L. Voegtlinas. Paleodieta keliavo per pasaulį ir buvo tobulinama, pildoma, tyrinėjama daugybės autorių.
Pavyzdžiui, 1989 m. švedų mokslininkas Staffanas Lindebergas su grupe kolegų – medikų, antropologų ir etnologų – tyrinėjo vienoje Papua Naujosios Gvinėjos saloje gyvenančią gentį, nepalytėtą šiuolaikinės civilizacijos. Jos žmonės, kaip manoma, yra vieni paskutinių planetos gyventojų, kuriems pavyko išsaugoti senovines, priešistorines mitybos tradicijas. Iki šių dienų jie, kaip ir akmens amžiaus žmonės, išliko medžiotojai bei rinkėjai.
Atlikę tyrimus, mokslininkai pastebėjo, kad genties žmonės neserga Vakarų civilizaciją vis labiau kamuojančiu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, jų nepuola vėžys. Darydami išvadas, tyrėjai iškėlė mintį, kad tai yra susiję su šių žmonių mityba ir judriu gyvenimo būdu. Remiantis tokiu požiūriu, buvo sudaryta paleodieta.
Paleomitybos principai
• Esama įvairių paleodietos variantų. Vieni propaguoja gana griežtus principus ir valgo tik tai, ką, jų nuomone, galėjo valgyti akmens amžiaus žmonės, kiti į tai žiūri kiek laisviau ir nevengia įtraukti kai kurių „civilizuotų“ produktų.
• Patys didžiausi paleodietos tabu – pienas ir jo produktai, grūdinės kultūros ir cukrus. Ir ne tik dėl to, kad akmens amžiaus žmonės tokio maisto neturėjo ir nevalgė. Teorijos šalininkų nuomone, išvardytieji produktai yra patys didžiausi visų mūsų ligų kaltininkai.
• Valgiaraštyje nepageidautinos ir ankštinės kultūros, bulvės bei kukurūzai. Taip pat visų rūšių pusgaminiai, saldinti gėrimai. Geriausias gėrimas, anot šios mitybos šalininkų, yra vanduo. Retkarčiais leidžiama pasimėgauti nebent arbata.
• Pagrindinis paleodietos propaguotojų maistas yra mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, uogos, sėklos, riešutai, kiaušiniai. Idealu, jei produktai švieži, ekologiški, mėsa tik žole šertų gyvulių, kiaušiniai laisvėje vaikštančių vištų, žuvis pagauta laisvėje.
• Maistas turi būti ne tik natūralus, bet ir kuo mažiau apdorotas. Jokių marinatų ir padažų, kuo mažiau druskos. Mėsą bei žuvį galima virti arba kepti, tačiau be jokių pagardų.
• Labai saikingai leidžiama vartoti kakavos, džiovintų vaisų, medaus arba klevų sirupo, tam tikrų rūšių aliejaus.
• Kiek ir kaip dažnai valgyti, griežto ribojimo nėra. Svarbiausia rekomendacija – stengtis valgyti tik tada, kai juntamas alkis, vengti užkandžiavimo.
• Paleomitybos šalininkai skatina kuo daugiau kasdien judėti. Pasak jų, saikingas maistas ir daug judėjimo buvo tų laikų žmonių sveikatos ir stiprybės šaltinis.
Linkime jums sėkmės ir gerų rezultatų. Tačiau pirmiausia, kaip ir pradedant bet kokį mitybos režimą rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju.
