Daugiau 
 

Amerikos meno finansavimo renesansas

04/10/2015 Aidas
usa-economy-2

JAV meno muziejai smarkiai nukentėjo nuo 2008 m. finansinės krizės, o lankymasis juose ir toliau smunka. Nepaisant to, greitos ir protingos investavimo iniciatyvos bei nauji metodai padėjo jiems atsistoti ant kojų.

Vieną nesezoniškai šiltą sausio dieną, naftos kainai ką tik nukritus 50 proc., grupė teksasiečių susirinko prašmatniame Niujorko restorane, kad pristatytų multimilijoninį planą rekonstruoti Hiustono dailės muziejų.

Susitikimo metu girdėjosi pokštavimo apie mažėjančių naftos kainų įtaką restorano siūlomų patiekalų porcijų dydžiams – du salotų lapai ir žirnis, kad ir kaip meniškai išdėlioti ant šaukštelio žalių putėsių ir monetos dydžio žuvies gabalėlio, Teksase nebūtų laikoma patiekalu. Tačiau meno svarba naftos kainų kritimo nuskriaustai Hiustono ekonomikai toli gražu nėra pokštas.

Miestas tikisi, kad naujasis muziejus, su savo pasaulinės klasės paveikslų kolekcijomis, tarptautine menų mokykla ir restauravimo centru, padės pritraukti tokius darbuotojus, kurių reikia kuriant įvairovę darbo rinkoje bei užtikrinant tolygų augimą ateityje.

„Dviejų akrų žalio parko įkūrimas miesto centre šiandien jau yra beprasmis“, - teigia Teksaso naftos magnatas Richas Kinderis, vienas turtingiausių Amerikos žmonių, kurio asmeninis turtas siekia $11,9 mlrd.

„Tai yra ne tik milžiniškas didžiausio pietvakarių dailės muziejaus praplėtimas, bet ir kur kas daugiau. Tai yra viso Hiustono transformacija“, - sakė jis.

Kone visus $350 mln., kurių reikėjo projektui finansuoti, suaukojo turtingi asmenys, įskaitant ir patį Kinderį, kuris yra muziejaus tarybos pirmininkas. Jis paaukojo $50 mln. Muziejaus rekonstrukciją užbaigti planuojama iki 2019 m.; tikimasi, kad jo teritorija per 20 metų sugeneruos $334 mln. ekonominės veiklos.

Tai atitinka ir naujausią valstybinės finansinės paramos skirstymo agentūros, Nacionalinio menų labdaros fondo (NEA), ataskaitą, skelbiančią, jog menai ir kultūra JAV ekonomikai atneša beveik $700 mlrd. – daugiau nei statybų pramonė. Šiame sektoriuje taip pat dirba apie 4,7 mln. darbuotojų, o už kiekvieną 100 naujų darbo vietų, sukurtų patenkinti menų paklausą, kituose sektoriuose yra sukuriami tik 62 etatai.

Vienintelis neigiamas aspektas, anot ataskaitos, yra tas, jog muziejų, meno galerijų ir teatrų lankomumas ir toliau mažėja. Pasak NEA, didžioji dauguma amerikiečių menus „vartoja“ internetu, ir tik 21 proc. iš tiesų lankosi meno muziejuose.

„Tačiau mes patys kišame sau pagalius į ratus, kai atkreipiame dėmesį tik į vieną dalyvavimo meno pasaulyje tipą, - teigia NEA pirmininkė Jane Chu. – Mūsų duomenys rodo, kad menai Amerikoje užima tvirtą poziciją, ir būdų, kuriais žmonės į juos įsitraukia, taip pat daugėja.“

Jos teigimu, technologijos gali tapti pirminiu pažinties su menu atsispyrimo tašku, kuris gali paskatinti žmogaus susidomėjimą gyvais pasirodymais ir muziejų parodomis. Tačiau institucijos taip pat privalo pačios ieškoti naujų būdų sudominti publiką ir tapti svarbia savo bendruomenių dalimi, pažymėjo ji.

„Muziejai buvo įkurti prieš daug metų, remiantis mintimi, kad jie yra lobių salelės ar daiktų saugyklos. Šiandien jie privalo būti vieta, kurioje žmonės gali patirti kažką naujo ir būti to dalimi“, - teigia Doreen Bolger, Baltimorės meno muziejaus Merilande direktorė.

Šis muziejus turi užsitarnavęs tarptautinę reputaciją ir saugo didžiausią Henri Matisse‘o kūrinių kolekciją. Jis taip pat yra remiamas $100 mln. vertės finansinės paramos, kuri leidžia muziejui rengti meno kūrimo dienas vietos šeimoms, kurti programas miesto mokykloms ir siūlyti interaktyvius išmaniųjų telefonų turus savo lankytojams. 2006 m. muziejus taip pat panaikino įėjimo mokestį.

Finansinis stabilumas

„Savaime suprantama, mus palietė 2008-ųjų krizė, nes visi mūsų skirtingi pelno šaltiniai taip pat buvo paveikti. Tačiau mūsų rėmėjų aktyvumas mus tikrai apstulbino. Jie užtikrino muziejaus finansavimą krizės laikotarpiu, o daugybė žmonių ėmė aktyviau aukoti, kai muziejus tapo nemokamu. Jie jautė, kad labai svarbu tai suteikti bendruomenei“, - teigia Bolger.

Finansinė parama yra pagrindinis muziejaus pelno šaltinis, tačiau nauji Meno muziejų direktorių asociacijos (AAMD) skaičiavimai rodo, jog finansavimas dabar tapo kur kas įvairiapusiškesnis. Nors įėjimo mokesčiai vaidina palyginti nežymų vaidmenį, tačiau narystės mokesčiai, fondai ir labdaros, iš muziejų parduotuvių gautas pelnas bei vietos valdžios finansavimas yra svarbūs pagalbininkai. Tuo tarpu finansinė parama iš didžiųjų korporacijų pastaruoju metu smarkiai sumažėjo.

„Muziejų lankomumas 2008 m. nukrito ir kai kurie muziejai turėjo imtis etatų mažinimo ir lėšų apkarpymų. Jie padarė tai, ką turėjo padaryti, kad ištvertų šią audrą“, - teigia AAMD direktorė Christine Anagnos.

„Tačiau dabar jų finansinė padėtis ir vėl yra stabili, nes jie savo pinigus gauna iš įvairių skirtingų šaltinių, - sako ji. – Dabar jie nesiremia kuriuo nors vienu šaltiniu, ar tai būtų vyriausybės parama, ar pelnas iš korporacijų narysčių. Jie savo pelno šaltinius tikrai paįvairino.“

Priklausomybė nuo naftos

Ironiška, tačiau Hiustonas buvo apsaugotas nuo didžiausių finansinės krizės padarinių būtent dėl savo priklausomybės nuo naftos. Tačiau šiandien ši priklausomybė daro miestą pažeidžiamu.

„Žmonės jums pasakys, kad Hiustonas nebėra toks priklausomas nuo savo energetikos kaip prieš keliasdešimt metų, - teigia Kinderis. – Mes turime didžiausią medicinos centrą pasaulyje, milžinišką uostą ir ne vieną universitetą. Tačiau krentančios naftos kainos vis dar daro mums reikšmingą įtaką ir keičia filantropinės labdaros realybę.“

Nepaisant to, Gary Tinterow, Hiustono dailės muziejaus direktorius, teigia nesitikintis didelio finansinės paramos sumažėjimo, ir sakė, kad filantropų aukojimas vis dar yra didesnis nei vyriausybės finansavimas.

„Gaudamas vyriausybės paramą jautiesi labai gerai ir saugiai. Žinai, koks kiekvienais metais yra tavo biudžetas, ir judi į priekį. Bet, kaip matėme per paskutiniąją krizę, kartais milžiniški apkarpymai yra būtini“, - sakė jis.

Obamos administracija kitąmet žada paramą NEA padidinti $2 mln. Tuomet ji iš viso sudarytų $148 mln. Tačiau aktyvistų grupė „Americans for the Arts“ teigia, kad to nepakaks patenkinti visų 95 000 pelno nesiekiančių menų organizacijų ir vietinių agentūrų, kurias remia NEA, poreikius.

Nepaisant to, gera žinia yra ta, kad labdaringas aukojimas menams 2013-aisiais padidėjo beveik 8 proc. Tai skelbia naujausi Indianos universiteto duomenys. Visa aukų suma, $16,66 mlrd., dabar yra labai netoli savo prieškrizinio lygio.

Akivaizdu viena – net jeigu amerikiečiai nebevaikšto į muziejus taip dažnai, kaip seniau, jie tikrai mano, kad menai yra pakankamai svarbūs, jog jie juos remtų.

Meno finansavimas JAV

- Individuali filantropija ir toliau lieka didžiausiu paramos šaltiniu meno muziejams JAV;
- 2013 m. muziejams buvo padovanota šešis kartus daugiau meno kūrinių, nei jie jų pirko;
- Finansinė parama, fondai ir iždai yra atsakingi už 28 proc. menų muziejų finansavimo;
- Vyriausybės parama sudaro 6 %, o korporacijų labdara – vos 4 %;
- Kas kartą lankydamiesi muziejuje, meno gerbėjai vidutiniškai išleidžia $8;
- Kiekvienas lankytojas muziejui kainuoja vidutiniškai $53 (investicijų atžvilgiu).

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu